Kilmė ir istorija
Suomių špicas – sena veislė, kurios protėviai, manoma, prieš tūkstančius metų kartu su finougrų gentimis atkeliavo iš Centrinės Rusijos į Suomijos teritoriją. Šie šunys šimtmečius padėjo medžiotojams Suomijos miškuose medžioti paukščius – kurtinius, tetervinus – ir smulkius žvėris.
Suomių špico darbo būdas ypatingas: šuo suranda paukštį medyje, atsisėda po juo ir loja, judindamas uodegą, kol prieina medžiotojas. Paukštis, sutelkęs dėmesį į šunį, nepastebi artėjančio žmogaus. Dėl to suomių špicas vadinamas „lojančiu paukščių šunimi“.
XIX a. pabaigoje, kai į Suomiją buvo atvežta daug kitų veislių, grynaveislių suomių špicų sumažėjo. Du suomių medžiotojai, Hugo Roosas ir Hugo Sandbergas, pradėjo juos rinkti ir kryptingai veisti. 1892 m. parengtas veislės standartas, o 1979 m. suomių špicas paskelbtas Suomijos nacionaliniu šunimi.
Suomijoje kasmet rengiamos lojimo varžybos, kuriose vertinamas ne tik lojimo dažnis, bet ir jo kokybė, šuns laikysena ir gebėjimas išlaikyti dėmesį į paukštį. Geriausi šunys tituluojami „lojimo karaliais“.
Išvaizda
Suomių špicas – vidutinio dydžio, kvadratinio sudėjimo, gyvas ir elegantiškas šuo, primenantis lapę. Galva pleištiška, snukis siauras. Akys vidutinio dydžio, migdolo formos, tamsios, gyvos išraiškos. Ausys aukštai įsodintos, mažos, stačios, smailios, labai judrios.
Kūnas raumeningas, krūtinė gili, nugara tiesi ir stipri. Uodega puošniai apaugusi, užriesta ant nugaros, jos galas prigludęs prie šlaunies.
Kailis dvigubas: vidutinio ilgio, stovintis viršutinis kailis ir minkšta, tanki pavilnė. Ant kaklo ir pečių – puošni apykaklė, ypač patinams. Spalva raudonai ruda ar auksinė, šviesesnė ant krūtinės, pilvo ir kojų. Šuniukai gimsta tamsesni, su juodais plaukais, kurie išnyksta augant.
Suomių špicas atrodo kaip lapė – raudonas kailis, smailus snukis ir stačios ausys. Šiuo panašumu jie dažnai sukelia praeivių nuostabą.
Charakteris ir temperamentas
Suomių špicai yra linksmi, protingi, draugiški ir labai prisirišę prie savo šeimos. Jie mėgsta žaisti ir dalyvauti šeimos gyvenime. Su vaikais paprastai sutaria puikiai. Su svetimais būna budrūs ir garsiai praneša apie atvykusius, tačiau neagresyvūs.
Suomių špicai savarankiški – jie dirbo toli nuo medžiotojo ir patys priimdavo sprendimus. Su kitais šunimis paprastai sutaria, nors patinai gali būti dominuojantys. Medžioklės instinktas stiprus, ypač paukščiams.
Būdingi iššūkiai: suomių špicai labai daug loja – Suomijoje net rengiami lojimo konkursai, kuriuose geriausi šunys loja iki 160 kartų per minutę. Jie gali būti užsispyrę ir jautrūs. Gyvenant mieste ar daugiabutyje lojimas gali kelti problemų.
Medžiotojui ar aktyviai šeimai, gyvenančiai name, suomių špicas yra linksmas, ištikimas ir gražus kompanionas.
Kasdieniame gyvenime suomių špicas yra linksmas, smalsus ir labai „kalbus“ šuo. Be lojimo, jis skleidžia įvairius garsus – jodliavimą, urzgimą, cypimą – ir taip bendrauja su šeima. Daugelis šeimininkų sako, kad suomių špicai turi katės charakterį: jie švarūs, savarankiški ir patys sprendžia, kada nori dėmesio. Su savo šeima jie labai meilūs ir žaismingi.
Suomių špicai labai jautrūs šeimininko tonui ir nemėgsta šiurkštaus elgesio.
Dresūra ir socializacija
Suomių špicai yra protingi, tačiau savarankiški ir jautrūs. Jie greitai nuobodžiauja nuo kartojimo, todėl treniruotės turi būti trumpos ir įdomios. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas. Šiurkštūs metodai sukelia užsisklendimą.
Socializacija nuo mažens padeda išvengti per didelio lojimo. Labai svarbu mokyti komandos „tylėk“, nors visiškai sustabdyti lojimo neįmanoma.
Suomių špicams tinka medžioklė, pėdsekystė, uoslės darbas ir agility.
Suomių špicai jautrūs, todėl bausmės ir rėkimas sukelia užsisklendimą. Geriausiai veikia trumpos, linksmos treniruotės su pagyrimais ir skanėstais.
Medžiokliniams suomių špicams darbiniai įgūdžiai paprastai lavinami su patyrusiais medžiotojais, o nemedžiojantiems tinka uoslės žaidimai ir pėdsekystė.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 1–2 kartus per savaitę, šėrimosi metu (du kartus per metus) – kasdien.
- Kirpimas: nekirpkite – dvigubas kailis apsaugo nuo šalčio ir karščio.
- Maudymas: retai, suomių špicai švarūs ir mažai kvepia.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1–1,5 valandos per dieną: ilgi žygiai miške, bėgimas, medžioklė.
Suomių špicai puikiai pakelia Lietuvos žiemą. Kiemas turi būti patikimai aptvertas.
Suomių špicų kailis savaime gana švarus ir beveik nekvepia šunimi.
Šėrimosi metu suomių špicai praranda daug pavilnės, todėl verta turėti pavilnės šepetį ir šukuoti šunį kasdien. Kitu metu kailis labai lengvai prižiūrimas.
Po žygių miške apžiūrėkite šunį dėl erkių, ypač tankioje apykaklėje ir uodegoje. Vasarą suomių špicams reikia pavėsio ir daug vandens.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas vidutinių veislių aktyviems šunims skirtas maistas. Suaugusiam 10–12 kg suomių špicui paprastai reikia apie 130–180 g sauso maisto per dieną.
Kai kurie suomių špicai būna išrankūs ėdikai. Šuo turi būti liesas ir raumeningas.
Maistą duokite 2 kartus per dieną, šuniukus – 3–4 kartus.
Kokybiškas maistas su omega riebalų rūgštimis padeda palaikyti sodrią raudoną kailio spalvą ir sveiką odą. Skanėstus dresūrai rinkitės mažus.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų sąnarių displazija
- Girnelės išnirimas
- Epilepsija
- Cukrinis diabetas
- Akių ligos
- Odos alergijos
Suomių špicai paprastai gyvena ilgai ir yra sveiki. Dažniausios problemos – klubų displazija, girnelės išnirimas ir epilepsija.
Cukrinis diabetas veislėje pasitaiko dažniau nei daugeliui kitų – pasireiškia padidėjusiu troškuliu, šlapinimusi ir svorio kritimu. Akių ligos ir odos alergijos taip pat pasitaiko.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) displazijos vertinimas, girnelių vertinimas, akių tyrimas.
Pastebėjus padidėjusį troškulį ar dažną šlapinimąsi, verta atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus, kad būtų laiku nustatytas diabetas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje suomių špicų veislynų yra nedaug, todėl šuniuko dažnai ieškoma Suomijoje. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 900–1 500 €.
- Prašykite tėvų klubų, girnelių ir akių tyrimų rezultatų.
- Jei planuojate medžioti, rinkitės šuniuką iš darbinių tėvų.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Leidimas: suomių špicas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Prieš įsigydami suomių špicą, pasitarkite su kaimynais ar įvertinkite, ar lojimas nekels problemų. Šiai veislei geriausiai tinka namas kaime ar priemiestyje.
