Kilmė ir istorija
Koliai kilę iš Škotijos aukštumų, kur šimtmečius buvo naudojami avims ganyti. Pavadinimo kilmė nėra aiški – viena versija sieja jį su škotiška juodagalvių avių veisle „colley“, kitos – su senaisiais keltų ar anglosaksų žodžiais, reiškiančiais juodą spalvą ar naudingumą.
XIX a. viduryje karalienė Viktorija, lankydamasi Škotijoje, susižavėjo šiais šunimis ir pradėjo juos auginti Balmoralio pilyje. Po to koliai išpopuliarėjo Anglijos aukštuomenėje, o veisėjai ėmė tobulinti jų išvaizdą, ypač ilgaplaukių kolių elegantiškumą.
XX a. viduryje pasaulinę šlovę koliams atnešė filmai ir serialai apie Lesę – protingą ir drąsią kolę, gelbstinčią žmones. Šiandien FCI ilgaplaukį ir trumpaplaukį kolį laiko dviem atskiromis veislėmis, tačiau jų charakteris ir priežiūros poreikiai iš esmės vienodi, išskyrus kailį.
Išvaizda
Škotų aviganis – didelis, elegantiškas, harmoningo sudėjimo šuo. Galva ilga, pleištiška, lygių linijų, snukis smailėjantis. Akys migdolo formos, vidutinio dydžio, tamsiai rudos (marmuriniams šunims gali būti mėlynos), švelnios ir protingos išraiškos. Ausys mažos, pusiau stačios – viršutinis trečdalis nulinkęs į priekį.
Skiriamos dvi veislės pagal kailį. Ilgaplaukio kolio kailis ilgas, tankus, tiesus, su minkšta pavilne ir puošnia apykakle ant kaklo bei krūtinės. Trumpaplaukio kolio kailis trumpas, tankus ir prigludęs, tačiau taip pat su pavilne.
FCI pripažįsta tris spalvas: sabalo su balta (nuo šviesiai auksinės iki tamsiai raudonmedžio), trispalvę (juoda, balta ir rusva) ir mėlyną marmurinę. Baltos žymės paprastai būna ant apykaklės, krūtinės, kojų ir uodegos galiuko.
Patinai paprastai būna stambesni ir turi puošnesnę apykaklę nei patelės. Šuniukų kailis galutinai susiformuoja per pirmuosius dvejus metus.
Charakteris ir temperamentas
Koliai yra švelnūs, protingi, jautrūs ir labai prisirišę prie savo šeimos. Jie mėgsta būti šalia žmonių ir gerai jaučia jų nuotaiką. Su vaikais koliai paprastai būna kantrūs, švelnūs ir saugantys – tai vieni geriausių šeimos šunų.
Su svetimais koliai dažniausiai būna draugiški arba šiek tiek santūrūs. Jie budrūs ir praneša apie svečius lojimu, tačiau retai būna agresyvūs. Su kitais šunimis ir gyvūnais paprastai sutaria gerai.
Būdingi iššūkiai: koliai mėgsta loti, ypač nuobodžiaudami ar susijaudinę. Jie jautrūs garsams ir šiurkščiam elgesiui. Ganymo instinktas gali pasireikšti bandymais „surinkti“ vaikus ar kitus gyvūnus. Ilgą vienatvę koliai pakelia sunkiai.
Koliai pasižymi ypatingu gebėjimu jausti šeimos narių emocijas. Daug šeimininkų pasakoja, kad kolis ateina paguosti, kai kas nors liūdi ar serga. Dėl šios savybės koliai dažnai pasirenkami šeimoms su vaikais ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Koliai mėgsta aiškų dienos režimą ir ramią aplinką. Jie gerai prisitaiko prie miesto gyvenimo, jei gauna pakankamai pasivaikščiojimų ir dėmesio.
Dresūra ir socializacija
Koliai yra protingi, nori įtikti šeimininkui ir labai lengvai dresuojami. Dėl jautrumo geriausiai veikia pozityvus skatinimas, švelnus tonas ir pagyrimas. Šiurkštūs metodai gali sukelti baimę.
Nuo mažens verta mokyti komandos „tylėk“ ir neskatinti nereikalingo lojimo. Socializacija su įvairiais žmonėmis, šunimis, garsais ir aplinkomis padeda išvengti baikštumo.
Koliams tinka paklusnumas, agility, trikai, ganymas ir pėdsekystė. Dėl švelnaus būdo jie dažnai tampa ir terapijos ar pagalbos šunimis.
Koliai labai greitai įsimena dienos režimą ir taisykles, todėl nuoseklumas nuo pirmų dienų yra svarbiausias dresūros principas.
Priežiūra
- Ilgaplaukiai: šukuoti 2–3 kartus per savaitę iki pat odos, šėrimosi metu – kasdien. Ypač atidžiai šukuokite už ausų, pažastyse ir ant užpakalinių kojų.
- Trumpaplaukiai: šukuoti kartą per savaitę, šėrimosi metu – dažniau.
- Kirpimas: kolių nekirpkite trumpai – galima tik apkirpti plaukus aplink letenas ir ausis.
- Maudymas: kas 2–3 mėnesius, po to gerai išdžiovinti.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1–1,5 valandos per dieną: pasivaikščiojimai, žaidimai, dresūra.
Ilgaplaukio kolio kailis atrodo sudėtingas, tačiau jo struktūra tokia, kad nešvarumai lengvai iškrenta, o reguliariai šukuojamas jis retai susivelia. Šėrimosi metu verta turėti pavilnės grėbliuką.
Po pasivaikščiojimų lietingu oru verta nusausinti kailį rankšluosčiu, ypač pilvą ir kojas. Tarp pėdų pagalvėlių susikaupusius plaukus reikia reguliariai apkirpti.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas vidutinių ar didelių veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 25 kg koliui paprastai reikia apie 280–380 g sauso maisto per dieną, padalinto į du kartus.
Koliai gali nutukti, jei gauna per daug skanėstų ir mažai juda. Dėl ilgo kailio antsvorį sunku pastebėti, todėl reguliariai sverkite šunį ir apčiuopkite šonkaulius.
Kai kuriems koliams pasitaiko jautrus virškinimas, todėl maistą keiskite palaipsniui per 7–10 dienų. Kokybiškas maistas su omega-3 riebalų rūgštimis padeda palaikyti gražų, blizgų kailį.
Vyresniems koliams porcijas verta sumažinti ir pereiti prie senjorams skirto maisto.
Vanduo visada turi būti pasiekiamas, ypač karštomis dienomis.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Kolių akių anomalija (CEA)
- Jautrumas vaistams dėl MDR1 geno mutacijos
- Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA)
- Dermatomiozitas
- Degeneracinė mielopatija
- Skrandžio apsisukimas
Koliai paprastai gyvena ilgai, tačiau veislėje yra kelios svarbios paveldimos problemos. Kolių akių anomalija – įgimta akies dugno liga, kuri pasitaiko daugeliui kolių. Lengvais atvejais ji regėjimui beveik nekenkia, tačiau sunkiais gali sukelti aklumą.
Daug kolių turi MDR1 geno mutaciją, dėl kurios šuo itin jautrus kai kuriems vaistams, įskaitant kai kuriuos antiparazitinius preparatus. Veterinarui visada reikia žinoti šuns MDR1 statusą.
Dermatomiozitas – paveldima uždegiminė odos ir raumenų liga, pasireiškianti jauniems šunims odos pažeidimais ant veido, ausų ir kojų.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: akių tyrimas, genetiniai CEA, MDR1, PRA ir degeneracinės mielopatijos testai.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus, o vyresniems šunims – du kartus per metus, padeda laiku pastebėti akių ir kitas ligas. Prieš skiriant bet kokius vaistus, ypač antiparazitinius, visada priminkite veterinarui apie galimą MDR1 mutaciją, jei šuns statusas nežinomas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje kolių veislynų yra nedaug. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 700–1 400 €.
- Prašykite tėvų akių tyrimų ir genetinių testų rezultatų.
- Nuspręskite, ar norite ilgaplaukio, ar trumpaplaukio kolio – skiriasi kailio priežiūros poreikiai.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
Leidimas: škotų aviganis nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Atsakingas veisėjas šuniuką atiduoda ne jaunesnį nei 8–10 savaičių, su veterinariniu pasu, atliktais skiepais ir nukirmintą. Gerą veisėją atpažinsite ir iš to, kad jis domisi jūsų gyvenimo sąlygomis.