Kilmė ir istorija
Nepaisant pavadinimo, australų aviganis kaip veislė susiformavo ne Australijoje, o JAV vakaruose. XIX a. į Kaliforniją ir kitas vakarų valstijas atvyko daug avių augintojų iš Australijos, kurie atsivežė ir savo bandas bei aviganius. Amerikiečiai tokius šunis pradėjo vadinti „australiškais“, nors jų protėviai, manoma, buvo įvairūs Europos aviganiai, tarp jų ir baskų aviganiai.
Amerikos ūkininkai ir kaubojai vertino šiuos šunis už protą, ištvermę ir gebėjimą dirbti su įvairiais gyvuliais – avimis, galvijais ir net ožkomis. Veislė ypač išpopuliarėjo XX a. viduryje, kai australų aviganiai pradėjo dalyvauti rodeo pasirodymuose ir televizijos laidose.
FCI veislę pripažino 2007 m., nurodydama JAV kaip kilmės šalį. Šiandien australų aviganiai dirba ūkiuose, paieškos ir gelbėjimo tarnybose, kaip pagalbos ir terapijos šunys, o šunų sporte yra vieni sėkmingiausių dalyvių.
Išvaizda
Australų aviganis – vidutinio dydžio, harmoningo, atletiško sudėjimo šuo, kurio kūnas šiek tiek ilgesnis nei aukštis. Galva proporcinga, akys migdolo formos – rudos, mėlynos, gintarinės arba jų deriniai. Skirtingų spalvų akys ar spalvoti taškai akyje yra dažni ir leidžiami. Ausys trikampės, aukštai įsodintos, pusiau nulinkusios į priekį.
Uodega gali būti natūraliai trumpa arba ilga; Lietuvoje uodegų kirpimas draudžiamas. Kailis vidutinio ilgio, tiesus ar banguotas, su pavilne, kurios kiekis priklauso nuo klimato. Ant kaklo ir krūtinės plaukai ilgesni, suformuoja puošnią apykaklę.
FCI pripažįsta keturias pagrindines spalvas: mėlyną marmurinę, juodą, raudoną marmurinę ir raudoną, visas su baltomis ir (ar) rusvomis žymėmis arba be jų. Marmurinė spalva yra labiausiai atpažįstamas veislės bruožas.
Patelės paprastai lengvesnės nei patinai.
Charakteris ir temperamentas
Australų aviganiai yra protingi, darbštūs, energingi ir labai prisirišę prie savo šeimos. Jie mėgsta dirbti kartu su šeimininku, greitai mokosi ir nuolat ieško naujų užduočių. Su savo šeima jie meilūs ir žaismingi, o su svetimais dažnai būna santūrūs.
Su vaikais australai paprastai sutaria gerai, tačiau ganymo instinktas gali pasireikšti bandymais „surinkti“ bėgiojančius vaikus ar gnybti jiems į kulnus. Su kitais šunimis ir katėmis, su kuriomis auga, dažniausiai sutaria.
Būdingi iššūkiai: be pakankamo fizinio ir protinio krūvio australų aviganiai tampa neramūs, destruktyvūs ir gali išsiugdyti obsesyvų elgesį – vaikytis šešėlius, automobilius ar nuolat sukti ratus. Jie jautrūs garsams ir gali būti nerimastingi. Netinka žmonėms, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia ne namuose.
Australų aviganiai dažnai vadinami „velkro šunimis“, nes visur seka šeimininką – net į virtuvę ar vonios kambarį. Jie labai gerai jaučia šeimininko nuotaiką ir kūno kalbą, todėl dažnai atrodo, kad supranta žmogų iš pusės žvilgsnio.
Dresūra ir socializacija
Australų aviganiai yra vieni lengviausiai dresuojamų šunų – jie greitai mokosi ir mielai dirba su šeimininku. Kartu tai reiškia, kad jie lygiai taip pat greitai išmoksta ir nepageidaujamo elgesio, todėl svarbus nuoseklumas nuo pirmų dienų.
Geriausiai veikia pozityvus skatinimas – žaidimas, skanėstas, pagyrimas. Labai svarbu mokyti ir „išjungimo“ – gebėjimo nusiraminti ir ilsėtis, nes kai kurie australai nemoka patys sustoti. Socializacija su įvairiais žmonėmis, šunimis, garsais ir aplinkomis padeda išvengti baikštumo.
Australų aviganiams puikiai tinka agility, paklusnumas, frisbis, flyball, trikai, uoslės darbas ir ganymas. Lietuvoje veikia keletas agility klubų, kuriuose australai yra vieni dažniausių dalyvių.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 2–3 kartus per savaitę, šėrimosi metu (pavasarį ir rudenį) – kasdien.
- Kirpimas: visiškai kirpti nereikia, tačiau verta apkirpti plaukus aplink letenas ir ausis.
- Maudymas: kas 2–3 mėnesius arba pagal poreikį.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: mažiausiai 2 valandos aktyvios veiklos per dieną: bėgimas, žaidimai, sportas.
- Protinis krūvis: kasdienės treniruotės, uoslės ir galvosūkių žaidimai.
Australų aviganiui nepakanka vien ilgo pasivaikščiojimo – jam reikia užduočių, kurios lavina protą. Po pasivaikščiojimų laukuose ar miške verta patikrinti kailį ir letenas, nes į ilgus plaukus prikimba dyglių ir erkių.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas aktyviems vidutinių veislių šunims skirtas maistas su pakankamu baltymų kiekiu. Suaugusiam 20–28 kg australų aviganiui paprastai reikia apie 280–380 g sauso maisto per dieną. Sportuojantiems ar dirbantiems šunims kalorijų poreikis gali būti gerokai didesnis.
Maistą duokite du kartus per dieną ir venkite intensyvaus krūvio iškart po ėdimo. Treniruočių metu naudojamus skanėstus įskaičiuokite į paros normą.
Vyresniems ir mažiau aktyviems šunims porcijas reikia mažinti, kad jie nepriaugtų svorio. Kokybiškas maistas su omega-3 riebalų rūgštimis padeda palaikyti sveiką odą ir blizgų kailį.
Vanduo visada turi būti pasiekiamas, ypač po aktyvios veiklos ar sporto treniruočių.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Jautrumas vaistams dėl MDR1 geno mutacijos
- Kolių akių anomalija (CEA)
- Paveldima katarakta
- Klubų ir alkūnių sąnarių displazija
- Epilepsija
- Kurtumas ir aklumas (sukryžminus du marmurinius šunis)
- Hipotireozė
Australų aviganiai paprastai būna sveiki ir ištvermingi, tačiau veislėje yra kelios svarbios paveldimos problemos. Daliai australų būdinga MDR1 geno mutacija, dėl kurios šuo itin jautrus kai kuriems vaistams, pavyzdžiui, kai kuriems antiparazitiniams preparatams. Todėl veterinarui visada reikia žinoti šuns MDR1 statusą.
Sukryžminus du marmurinės spalvos šunis, dalis šuniukų gimsta dvigubi marmuriniai – jiems labai didelė kurtumo ir aklumo rizika. Atsakingi veisėjai niekada nekryžmina dviejų marmurinių šunų.
Epilepsija australams pasitaiko dažniau nei daugeliui kitų veislių, o priepuoliai dažniausiai prasideda 1–3 metų amžiaus.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) ir alkūnių (ED) displazijos vertinimas, akių tyrimas, genetiniai MDR1, CEA, HSF4 (katarakta) ir PRA testai.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje australų aviganių populiarumas sparčiai auga. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 700–1 500 €. Rinkitės veisėjus, kurie atlieka tėvų genetinius testus ir niekada nekryžmina dviejų marmurinių šunų.
- Prašykite tėvų genetinių testų ir sąnarių tyrimų rezultatų.
- Pasidomėkite tėvų temperamentu – darbinių linijų šunys paprastai dar energingesni.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Sąžiningai įvertinkite, ar galite skirti šuniui bent 2 valandas aktyvios veiklos kasdien.
Leidimas: australų aviganis nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Atsakingas veisėjas šuniuką atiduoda ne jaunesnį nei 8–10 savaičių, su veterinariniu pasu, atliktais skiepais ir nukirmintą.