Kilmė ir istorija
Šipu pradėti veisti XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje JAV, kai išpopuliarėjo maži pudelio mišrūnai. Veisėjai siekė sukurti mažą, mažai besišeriantį kompanioną, kuris derintų ši cu ramumą ir meilumą su pudelio intelektu.
Abi tėvų veislės turi seną istoriją: ši cu – Kinijos imperatorių rūmų šuo, pudelis – Europos vandens šuo, vėliau tapęs vienu populiariausių kompanionų. Šipu paveldėjo abiejų veislių kompanioniškumą.
FCI ir kitos didžiosios kinologų organizacijos šipu kaip veislės nepripažįsta.
Šipu priklauso vadinamųjų „dizainerinių“ šunų bangai, kuri JAV prasidėjo XX a. dešimtajame dešimtmetyje. Juos dažnai rinkdavosi miesto gyventojai ir vyresnio amžiaus žmonės, ieškantys mažo, ramaus ir mažai besišeriančio kompaniono.
Ši cu kilęs iš Tibeto ir Kinijos – jis buvo vertinamas Kinijos imperatorių rūmuose kaip kompanionas ir „liūto šuniukas“. Pudelis kilęs iš Europos, kur buvo naudojamas kaip vandens šuo. Šie skirtingi šunys susijungė šipu, kuris paveldėjo abiejų veislių meilę žmogui.
Kai kurie veisėjai kryžmina šipu tarpusavyje, siekdami vienodesnės išvaizdos. Tokie šunys vadinami vėlesnių kartų (F2, F3) šipu.
Išvaizda
Šipu – mažas, kompaktiškas šuo su apvalia galva, tamsiomis akimis ir nukarusiomis plaukuotomis ausimis. Snukis gali būti trumpesnis (kaip ši cu) ar ilgesnis (kaip pudelio).
Dydis priklauso nuo pudelio tėvo: su žaisliniu pudeliu šipu sveria 3–5 kg, su nykštukiniu – iki 8 kg.
Kailis minkštas, banguotas ar garbanotas, rečiau tiesus. Spalvos labai įvairios.
Šipu išvaizda labai priklauso nuo to, kuris tėvas „dominuoja“. Vieni turi trumpesnį snukį ir apvalų veidą kaip ši cu, kiti – ilgesnį snukį ir garbanotesnį kailį kaip pudelis. Kūnas paprastai šiek tiek ilgesnis nei aukštis, kojos trumpos ir tvirtos.
Uodega dažniausiai plunksnuota ir užriesta ant nugaros. Akys didelės, tamsios ir apvalios, suteikiančios šipu žaismingą, smalsią išraišką. Šuniukų spalva su amžiumi dažnai keičiasi – tamsūs šuniukai gali pašviesėti.
Pagal dydį šipu neoficialiai skirstomi į žaislinius (iki 5 kg) ir mini (5–8 kg).
Charakteris ir temperamentas
Šipu yra meilūs, žaismingi, draugiški ir labai prisirišę prie savo šeimos. Iš ši cu jie paveldi ramumą ir meilę glaustis, iš pudelio – intelektą ir žaismingumą.
Su kitais gyvūnais šipu paprastai puikiai sutaria. Su vaikais sutaria, tačiau dėl mažo dydžio labiau tinka šeimoms su vyresniais vaikais.
Būdingi iššūkiai: šipu nemėgsta būti ilgai vieni. Kai kurie gali būti užsispyrę (iš ši cu) ir sunkiau pratinami prie švaros. Kailis reikalauja reguliarios priežiūros.
Šipu dažnai būna ramesni nei kiti pudelio mišrūnai – iš ši cu jie paveldi atsipalaidavusį, ramų būdą. Jie mėgsta trumpus žaidimus, tačiau taip pat su malonumu ilsisi ant sofos šalia šeimininko.
Šie šunys greitai prisitaiko prie skirtingo gyvenimo būdo: jie gali gyventi tiek nedideliame bute, tiek name su kiemu. Svarbiausia jiems – būti šalia savo žmonių. Šipu paprastai draugiški su svečiais, nors kai kurie iš pradžių būna atsargūs.
Šipu dažnai būna tikri „klounai“ – mėgsta juokinti šeimininkus, daryti triukus ir būti dėmesio centre. Jie greitai išmoksta, kaip gauti skanėstą ar dėmesį.
Šipu paprastai gerai sutaria su katėmis ir kitais mažais gyvūnais, ypač jei auga kartu. Su dideliais šunimis reikia būti atsargiems, nes jie gali netyčia sužaloti mažą šunį.
Dresūra ir socializacija
Šipu yra protingi, tačiau gali būti užsispyrę. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, trumpos treniruotės ir skanėstai.
Pratinimas prie švaros gali užtrukti, todėl reikia kantrybės ir nuoseklumo.
Šipu mokymas turi būti kantrus ir nuoseklus. Kai kurie šipu paveldi ši cu užsispyrimą ir gali „nusispręsti“ nevykdyti komandos, jei nemato prasmės. Geriausiai veikia trumpos, linksmos treniruotės ir skanėstai.
Pratinimui prie švaros gali prireikti kelių mėnesių. Padeda reguliarus režimas, dažnas išvedimas ir pagyrimas iškart po sėkmingo atlikimo lauke.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kasdien ar kas antrą dieną.
- Kirpimas: kas 6–8 savaites.
- Akys: kasdien nuvalyti ašarų dėmes, kirpti plaukus aplink akis.
- Dantys: valyti kelis kartus per savaitę.
- Fizinis aktyvumas: 30–45 minutės per dieną.
Šipu kailis auga nuolat ir lengvai susivelia, todėl daugelis šeimininkų renkasi trumpą „šuniuko“ kirpimą. Svarbu reguliariai kirpti plaukus aplink akis ir tarp letenų pagalvėlių. Ausis reikia tikrinti ir valyti kas savaitę.
Jei šipu turi trumpesnį snukį, karštomis dienomis reikia vengti didelio fizinio krūvio ir stebėti, ar šuo nesunkiai kvėpuoja. Žiemą mažiems šunims dažnai reikia drabužėlių.
Maudyti šipu pakanka kas 3–4 savaites, naudojant švelnų šunims skirtą šampūną ir kondicionierių.
Svarbu reguliariai tikrinti letenas – plaukai tarp pagalvėlių gali sukelti slydimą ant grindų ir vėlių susidarymą.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas mažų veislių šunims skirtas maistas. 5 kg šipu paprastai reikia apie 65–95 g sauso maisto per dieną.
Šipu linkę nutukti, todėl porcijas verta matuoti.
Šuniukus reikia šerti 3–4 kartus per dieną, suaugusius – du kartus per dieną. Šipu dažnai labai mėgsta skanėstus, todėl jų kiekį reikia riboti. Rekomenduojamos mažos granulės, padedančios prižiūrėti dantis.
Keičiant ėdalą, naują pašarą verta maišyti su senuoju ir jo dalį didinti palaipsniui maždaug savaitę ar dešimt dienų.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Girnelės išnirimas
- Dantų ligos
- Akių ligos (PRA, katarakta)
- Brachicefalinis sindromas
- Alergijos
- Ausų uždegimai
Šipu gali paveldėti abiejų tėvų veislių ligas. Dažniausios problemos – girnelės išnirimas, dantų ir akių ligos. Jei snukis trumpas, gali pasireikšti kvėpavimo problemos (brachicefalinis sindromas), ypač karštyje.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: girnelių patikrinimas, PRA genetinis testas, akių tyrimas.
Nepamirškite pagrindų: skiepų pagal veterinaro sudarytą grafiką, erkių ir blusų prevencijos visą šiltąjį sezoną ir bent vieno profilaktinio patikrinimo per metus. Vyresniems šipu verta kasmet atlikti kraujo tyrimus ir dantų patikrą.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje šipu veisėjų nedaug. Šuniukas paprastai kainuoja apie 800–2 000 €. Kilmės dokumentų Lietuvos kinologų draugija neišduoda.
- Prašykite abiejų tėvų sveikatos tyrimų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko tėvus arba bent mamą.
- Venkite „šuniukų fabrikų“.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
Leidimas: šipu nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, o jo tėvų veislės taip pat neįtrauktos, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Kartos: F1 šipu – ši cu ir pudelio vaikai; F1b – šipu ir pudelio vaikai, dažniausiai garbanotesni ir mažiau besišeriantys. Vėlesnės kartos veisiamos tarpusavyje. Jei šeimoje yra alergiškų žmonių, verta rinktis F1b šuniuką ir prieš perkant pabendrauti su jo tėvais.
Patikimas veisėjas paprastai atiduoda šuniukus 8–10 savaičių amžiaus, vakcinuotus, su mikroschema ir veterinarijos pasu.
Prieš perkant verta paklausti apie šuniuko tėvų temperamentą ir sveikatą – ramūs, sveiki tėvai dažniau turi ramius ir sveikus šuniukus.