Kilmė ir istorija
Lenkijos medžioklinis šuo yra sena lenkų skalikų veislė, kurios protėviai Lenkijos miškuose medžiojo šimtmečius. Viduramžiais ir vėliau Lenkijos bajorai naudojo kelių tipų skalikus – stambesnius, lėtesnius (iš kurių kilo Lenkijos skalikas) ir lengvesnius, greitesnius, tinkamus kalvotoms vietovėms.
Po Antrojo pasaulinio karo lenkų kinologas Józefas Pawusiewiczius ėmėsi atkurti abu tipus. Lengvesnis tipas buvo pavadintas Gończy polski. FCI veislę pripažino XXI a.
Šiandien Lenkijos medžioklinis šuo yra populiarus tarp Lenkijos medžiotojų, ypač pietų Lenkijos kalnuose. Lietuvoje veislė dar reta.
Lenkijoje skalikų medžioklė turi ilgą tradiciją, o medžiotojai vertina šunų balsus – kiekvienas šuo turi savitą tonaciją, kurią šeimininkas atpažįsta iš toli. Lenkijos medžioklinio šuns balsas aukštesnis ir skardesnis nei Lenkijos skaliko.
Išvaizda
Lenkijos medžioklinis šuo – vidutinio dydžio, harmoningo sudėjimo, šiek tiek ilgesnis nei aukštis. Galva vidutinio ilgio. Akys tamsiai rudos. Ausys vidutinio ilgio, nukarusios.
Kūnas raumeningas, krūtinė gili. Kojos tvirtos. Uodega vidutinio ilgio, pjautuvo formos.
Kailis trumpas, tankus, šiurkštokas, su pavilne. Spalva juoda su įdegiu ar ruda su įdegiu.
Lenkijos medžioklinio šuns judesiai lengvi, ritmingi ir ištvermingi. Patinai stambesni nei patelės. Kūno sudėjimas lengvesnis nei Lenkijos skaliko, todėl jis greitesnis ir vikresnis kalvotoje vietovėje.
Įdegio žymės virš akių, ant snukio, krūtinės ir kojų turi būti ryškios ir aiškiai atskirtos nuo juodos ar rudos spalvos.
Charakteris ir temperamentas
Lenkijos medžiokliniai šunys yra protingi, ištikimi, ramūs namuose ir labai prisirišę prie šeimininko. Su vaikais paprastai sutaria.
Su svetimais jie būna budrūs ir praneša apie svečius, todėl gali būti neblogi sargai. Su kitais šunimis paprastai sutaria.
Būdingi iššūkiai: medžioklės instinktas stiprus – pajutę kvapą, jie gali nubėgti. Jie mėgsta loti. Jiems reikia daug veiklos.
Kasdieniame gyvenime Lenkijos medžioklinis šuo yra ramus ir ištikimas šeimos narys.
Lenkijos medžiokliniai šunys dažnai būna mažiau savarankiški nei kiti skalikai – jie labiau bendradarbiauja su šeimininku ir greičiau išmoksta atsiliepti. Dėl to jie vertinami ne tik kaip medžiokliniai, bet ir kaip šeimos šunys.
Namuose jie paprastai ramūs ir mėgsta gulėti šalia šeimininko. Lauke, pajutę kvapą, jie tampa atkaklūs ir susikoncentravę.
Kai kurie Lenkijos medžiokliniai šunys turi stipresnį sargybos instinktą nei kiti skalikai ir praneša apie kiekvieną svetimą.
Lenkijos medžiokliniai šunys paprastai gerai sutaria su kitais šunimis. Su šeimos vaikais jie kantrūs ir draugiški, tačiau dėl energijos žaidimai turi būti prižiūrimi.
Lenkijos medžiokliniai šunys gerai jaučiasi šeimose, kuriose jau yra kitas šuo.
Dresūra ir socializacija
Lenkijos medžiokliniai šunys yra protingi ir mokosi lengviau nei dauguma skalikų. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas.
Jiems tinka medžioklė, pėdsekystė ir sužeistų žvėrių paieška.
Medžioklei skirtus šuniukus verta palaipsniui pratinti prie miško ir žvėrių kvapų. Nuo mažens verta mokyti ramiai eiti su pavadėliu ir patikimo atsišaukimo.
Treniruotės turi būti trumpos ir įdomios. Lenkijos medžiokliniai šunys gerai reaguoja į skanėstus ir pagyrimą, o pėdsekystės pratimai juos ypač motyvuoja.
Priežiūra
- Kailis: kartą per savaitę nuvalyti šepečiu.
- Ausys: tikrinti ir valyti kas savaitę.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1,5–2 valandos per dieną: pasivaikščiojimai, pėdsekystė.
Lenkijos medžiokliniai šunys puikiai pakelia Lietuvos klimatą.
Lenkijos medžiokliniams šunims labai patinka uostymo žaidimai ir pėdsekystė. Pėdsekystės pratimai padeda jiems panaudoti natūralius gebėjimus.
Lietuvoje medžioklė su skalikais leidžiama tik medžioklės sezono metu ir laikantis Medžioklės taisyklių.
Po pasivaikščiojimų miške verta patikrinti ausis, letenas ir kailį dėl erkių.
Lenkijos medžiokliniams šunims labiausiai tinka kaimas ar priemiestis su aptvertu kiemu. Ne medžioklės sezono metu jiems būtini ilgi pasivaikščiojimai su ilgu pavadėliu ir uostymo užduotys.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas vidutinių aktyvių veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 23 kg šuniui paprastai reikia apie 280–360 g sauso maisto per dieną.
Šuniukams iki 12 mėnesių būtinas kokybiškas vidutinių veislių šuniukų maistas. Dirbantiems medžioklėje šunims sezono metu gali prireikti daugiau maisto.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų sąnarių displazija
- Ausų uždegimai
- Akių ligos
- Nutukimas
- Traumos (medžioklėje)
- Alergijos
Lenkijos medžiokliniai šunys laikomi sveika veisle. Dažniausios problemos – klubų displazija ir ausų uždegimai.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) displazijos vertinimas.
Ilgos ausys blogai vėdinasi, todėl jas verta kas savaitę apžiūrėti ir išvalyti. Po medžioklės verta apžiūrėti letenas ir kailį dėl įbrėžimų.
Vyresniems šunims verta stebėti sąnarių būklę ir palaikyti liekną kūno svorį. Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lenkijos medžioklinių šunų veislynų daugiausia yra Lenkijoje, todėl šuniuką įsigyti gana lengva. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 600–1 200 €.
- Prašykite tėvų klubų tyrimų rezultatų.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Leidimas: Lenkijos medžioklinis šuo nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Kadangi Lenkija yra kaimyninė šalis, šuniuką galima parsivežti automobiliu, o veisėją aplankyti iš anksto. Patikimi veisėjai šuniukus paprastai atiduoda 8–10 savaičių amžiaus.
Rinkdamiesi šuniuką, atkreipkite dėmesį į tėvų darbines savybes ir charakterį. Lenkijos medžiotojų draugijos ir veislės klubas gali padėti rasti patikimą veisėją.
