Kromforlenderis

Kilmė ir istorija

Kromforlenderio istorija prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo. 1945 m. amerikiečių kareiviai, keliaudami per Prancūziją į Vokietiją, prisiglaudė benamį šunį, kurį vėliau paliko Zygeno mieste Vokietijoje. Šunį, vėliau pavadintą „Original Peter“, priglaudė vietos gyventoja Ilse Schleifenbaum.

Manoma, kad Peteris buvo grifono tipo šuo, galbūt didysis vandėjos grifonas ar jo mišrūnas. Jis susiporavo su kaimynų fokso terjero tipo šunimi, ir jų šuniukai pasižymėjo vienodomis savybėmis – buvo draugiški, linksmi ir sveiki. Ilse Schleifenbaum nusprendė sukurti naują veislę.

Veislė pavadinta pagal Zygeno apylinkių regioną „Krom Fohr“ (kreivoji vaga). Vokietijos kinologų klubas veislę pripažino 1953 m., o FCI – 1955 m. Šiandien kromforlenderiai populiarūs Vokietijoje, Nyderlanduose, Skandinavijoje ir Suomijoje, tačiau visame pasaulyje jų yra tik keli tūkstančiai.

Įdomu tai, kad veislės kūrėja Ilse Schleifenbaum nebuvo profesionali veisėja – ji tiesiog pastebėjo, kad Peterio palikuonys pasižymi puikiu charakteriu ir sveikata. Jos atkaklumas ir kruopštus darbas lėmė, kad per mažiau nei dešimt metų veislė buvo oficialiai pripažinta.

Išvaizda

Kromforlenderis – nedidelis, harmoningo sudėjimo, šiek tiek ilgesnis nei aukštis šuo. Galva pleišto formos. Akys ovalios, tamsiai rudos, su gyva, draugiška išraiška. Ausys trikampės, pusiau nukarusios.

Kūnas tvirtas, krūtinė gili, nugara tiesi. Uodega vidutinio ilgio, nešiojama pjautuvo formos.

Kailis būna dviejų tipų: šiurkštus (vielinis, su barzda) arba lygus, tiesus ir minkštas. Spalva – balta su šviesiai rudomis ar tamsiai rudomis dėmėmis. Būdingos simetriškos rudos dėmės ant galvos su balta juostele per kaktą.

Kromforlenderio judesiai lengvi ir gyvi. Patinai ir patelės panašaus dydžio. Šiurkščiaplaukiai šunys turi barzdą ir antakius, o lygiaplaukiai – švelnesnį, šiek tiek ilgesnį kailį ant ausų ir uodegos.

Charakteris ir temperamentas

Kromforlenderiai yra linksmi, draugiški, ištikimi ir labai prisirišę prie savo šeimos. Jie buvo kuriami kaip kompanionai, todėl beveik neturi medžioklės instinkto ir retai bėga nuo šeimininko.

Su vaikais kromforlenderiai paprastai puikiai sutaria. Su kitais šunimis ir gyvūnais taip pat sutaria. Su svetimais būna santūrūs, tačiau neagresyvūs.

Būdingi iššūkiai: kromforlenderiai nemėgsta būti ilgai vieni ir gali patirti išsiskyrimo nerimą. Jie jautrūs ir blogai reaguoja į šiurkštumą. Dėl retumo sunku rasti šuniuką.

Kasdieniame gyvenime kromforlenderis yra linksmas, švelnus ir prisitaikantis kompanionas, puikiai tinkantis šeimoms ir pradedantiesiems.

Kromforlenderiai dažnai apibūdinami kaip „idealūs šeimos šunys“ – jie nėra per daug energingi, nėra per daug ramūs, mėgsta žaisti, bet ir ilsėtis. Jie labai prisitaiko prie šeimos gyvenimo būdo ir mėgsta keliauti kartu su šeima.

Kromforlenderiai stipriai prisiriša prie šeimos ir dažnai seka šeimininką iš kambario į kambarį. Jie nėra įkyrūs, tačiau mėgsta būti netoliese. Jiems ypač patinka ilgi pasivaikščiojimai miške, kur jie gali uostyti ir tyrinėti, nenubėgdami toli nuo šeimininko.

Dresūra ir socializacija

Kromforlenderiai yra protingi ir nori įtikti, todėl mokosi gana greitai. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, švelnus tonas ir skanėstai.

Socializacija nuo mažens padeda išvengti baimingumo.

Kromforlenderiams tinka agility, triukai, paklusnumas ir terapinis darbas.

Kromforlenderiai gerai reaguoja į klikerio dresūrą ir žaidimais paremtus mokymo metodus. Nuo mažens verta mokyti šuniuką būti vienam trumpą laiką, palaipsniui ilginant.

Priežiūra

• Kailis: šukuoti kartą per savaitę; šiurkštų kailį kelis kartus per metus išpešti.
• Maudymas: retai, pagal poreikį.
• Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
• Fizinis aktyvumas: 45–60 minučių per dieną: pasivaikščiojimai, žaidimai, protinės užduotys.

Kromforlenderiai gerai pakelia Lietuvos klimatą.

Kromforlenderio kailis beveik neturi kvapo ir gerai atstumia purvą. Šiurkščiaplaukiams šunims kelis kartus per metus verta išpešti negyvus plaukus, o lygiaplaukiams pakanka reguliaraus šukavimo.

Kadangi kromforlenderiai nemėgsta būti vieni, šeimoms, kurios daug dirba ne namuose, verta apsvarstyti šunų darželį ar šunų prižiūrėtoją.

Kromforlenderiams labai patinka kelionės su šeima. Jie gerai pakelia keliones automobiliu ir greitai prisitaiko naujoje vietoje, todėl yra puikūs kompanionai atostogose.

Mityba

Rekomenduojamas kokybiškas mažų ir vidutinių veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 12 kg kromforlenderiui paprastai reikia apie 150–200 g sauso maisto per dieną.

Maistą duokite 2 kartus per dieną.

Šuniukams iki 12 mėnesių būtinas kokybiškas mažų ir vidutinių veislių šuniukų maistas. Kromforlenderiai paprastai nėra išrankūs, tačiau mėgsta skanėstus, todėl jų kiekį verta įskaičiuoti į dienos racioną.

Šunims, kurie mažiau aktyvūs, porcijas verta mažinti, o aktyviems – didinti. Kromforlenderiai paprastai išlaiko liekną kūno formą, jei gauna pakankamai judėjimo.

Sveikata ir paveldimos ligos

Dažniausios veislės sveikatos problemos:

• Epilepsija
• Fon Vilebrando liga
• Paveldima letenų pagalvėlių hiperkeratozė
• Cistinurija
• Girnelės išnirimas
• Katarakta

Kadangi kromforlenderių genofondas labai mažas, veislei būdingos kelios paveldimos ligos. Epilepsija – dažniausia problema. Paveldima letenų pagalvėlių hiperkeratozė – liga, dėl kurios letenų pagalvėlės sustorėja ir trūkinėja; ją galima nustatyti genetiniu testu.

Fon Vilebrando liga ir cistinurija taip pat pasitaiko.

Veislės klubai aktyviai vykdo sveikatos programas, o kai kurie net kryžmina kromforlenderius su kitomis veislėmis, kad padidintų genetinę įvairovę.

Rekomenduojami tėvų tyrimai: letenų hiperkeratozės ir fon Vilebrando ligos genetiniai testai, girnelių patikrinimas, akių tyrimas.

Rinkdamiesi šuniuką, verta paklausti veisėjo apie tėvų giminingumo koeficientą ir sveikatos istoriją. Kai kurie veislės klubai vykdo specialias programas, siekdami padidinti genetinę įvairovę.

Reguliariai tikrinkite letenų pagalvėles – jei jos pradeda trūkinėti ar storėti, pasitarkite su veterinaru.

Šuniuko įsigijimas Lietuvoje

Lietuvoje kromforlenderių veislynų nėra, todėl šuniuko dažnai ieškoma Vokietijoje, Nyderlanduose ar Suomijoje. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 200–2 000 €, o laukimo eilė gali būti ilga.

• Prašykite tėvų genetinių testų rezultatų.
• Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti draugiškas.
• Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
• Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.

Leidimas: kromforlenderis nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.

Kadangi veislė labai reta, laukimo eilė veislynuose gali trukti kelis mėnesius ar net metus. Patikimi veisėjai šuniukus paprastai atiduoda 8–10 savaičių amžiaus, jau vakcinuotus ir paženklintus mikroschema.

Rinkdamiesi šuniuką, atkreipkite dėmesį į tėvų charakterį ir sveikatos tyrimus. Vokietijos veislės klubas gali padėti rasti patikimą veisėją.