Kilmė ir istorija
Kooikerhondjė yra sena olandų veislė, kurios pavadinimas kilęs iš žodžio „eendenkooi“ – ančių spąstai. Šie spąstai buvo sudaryti iš kanalų, uždengtų tinklais. Kooikerhondjė, vizgindamas savo puošnią baltą uodegą, judėdavo palei kanalą tarp užuolaidų, o smalsios antys plaukdavo paskui jį ir patekdavo į spąstus. Šis darbas reikalavo ramybės, protingumo ir tylumo.
Kooikerhondjai pavaizduoti XVII a. olandų tapytojų, tarp jų – Jano Steeno, paveiksluose. Pasakojama, kad 1572 m. Oranžo princą Vilhelmą Tylųjį nuo pasikėsinimo išgelbėjo jo kooikerhondjė, kuris lojimu pažadino šeimininką.
XX a. pradžioje, nykstant ančių spąstams, veislė beveik išnyko. 1939 m. baronienė van Hardenbroek van Ammerstol ėmėsi ją atkurti iš kelių likusių šunų. Nyderlandų kinologų klubas veislę oficialiai pripažino 1971 m.
Šiandien kooikerhondjai populiarūs Nyderlanduose, Skandinavijoje ir kitose Europos šalyse, o kai kurie vis dar dirba ančių spąstuose kaip prieš šimtmečius.
Ančių spąstai Nyderlanduose buvo naudojami nuo XVI a. Kiekvienas spąstų prižiūrėtojas – „kooiker“ – turėjo savo šunį, kuris dirbo tyliai ir kantriai. Šuo turėjo būti mažas, kad galėtų slėptis už nendrių užuolaidų, ir gerai matomas antims, todėl jo uodega buvo balta ir puošni.
Šiandien Nyderlanduose dar veikia keli šimtai ančių spąstų, tačiau dauguma jų naudojami ne medžioklei, o paukščių žiedavimui moksliniais tikslais. Kai kuriuose iš jų iki šiol dirba kooikerhondjai.
Išvaizda
Kooikerhondjė – nedidelis, harmoningo sudėjimo, šiek tiek ilgesnis nei aukštis šuo. Galva vidutinio ilgio, su aiškiu perėjimu nuo kaktos į snukį. Akys migdolo formos, tamsiai rudos, su draugiška išraiška. Ausys vidutinio dydžio, nukarusios, gausiai apaugusios.
Būdingas veislės bruožas – juodi plaukai ant ausų galiukų, vadinami „auskarais“ (ol. oorbellen). Šuniui augant jie tampa vis ryškesni.
Kūnas tvirtas, krūtinė gili, nugara tiesi. Uodega puošniai apaugusi baltais plaukais – būtent ji viliodavo antis.
Kailis vidutinio ilgio, šiek tiek banguotas ar tiesus, su pavilne. Spalva – aiškios oranžinės raudonos dėmės ant balto pagrindo.
Kooikerhondjės judesiai lengvi ir elastingi. Patinai paprastai šiek tiek stambesni nei patelės. Juodi „auskarai“ ant ausų galiukų yra labai vertinami, o parodose šuo be jų gali būti vertinamas žemiau.
Charakteris ir temperamentas
Kooikerhondjai yra linksmi, protingi, energingi ir labai prisirišę prie savo šeimos. Jie mėgsta būti šalia žmonių ir dalyvauti visose veiklose. Su šeimos vaikais, kurie moka švelniai elgtis su šunimi, paprastai sutaria.
Su svetimais kooikerhondjai būna santūrūs ir atsargūs. Jie nemėgsta, kai nepažįstami žmonės juos liečia ar artėja per greitai. Su kitais šunimis ir gyvūnais paprastai sutaria.
Būdingi iššūkiai: kooikerhondjai jautrūs ir gali būti baimingi, jei blogai socializuoti. Jie nemėgsta triukšmo ir šiurkštumo. Jiems reikia pakankamai fizinio ir protinio krūvio.
Kasdieniame gyvenime kooikerhondjė yra linksmas, dėmesingas ir labai šeimai atsidavęs kompanionas, kuris mėgsta gamtą ir vandenį.
Kooikerhondjai labai jautriai reaguoja į aplinką ir greitai pastebi pokyčius. Nauji žmonės ar netikėti garsai gali juos išgąsdinti, todėl svarbu leisti šuniui pačiam spręsti, kada artintis. Prievarta glostyti nepažįstamam žmogui gali sustiprinti baimę.
Su savo šeima kooikerhondjai yra linksmi ir žaismingi, mėgsta žaisti su kamuoliu ir sekti šeimininką visur.
Dresūra ir socializacija
Kooikerhondjai yra protingi ir nori įtikti, tačiau jautrūs. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, švelnus tonas ir kantrybė. Šiurkštūs metodai visiškai netinka.
Socializacija nuo mažens yra labai svarbi, kad šuo neužaugtų baimingas.
Kooikerhondjams tinka agility, paklusnumas, pėdsekystė, triukai ir flyball.
Kooikerhondjai puikiai tinka šeimininkams, kurie mėgsta šunų sportą. Jie greiti, vikrūs ir mėgsta dirbti su šeimininku. Tačiau varžybų aplinka gali juos stresuoti, todėl svarbu palaipsniui pratinti prie triukšmo ir minios.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 1–2 kartus per savaitę; šėrimosi metu – dažniau.
- Kirpimas: nekirpkite – tik apkarpykite plaukus tarp letenų pirštų.
- Maudymas: retai, pagal poreikį.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1–1,5 valandos per dieną: pasivaikščiojimai, žaidimai, paieškos užduotys.
Kooikerhondjai gerai pakelia Lietuvos klimatą ir mėgsta vandenį.
Kooikerhondjės kailis gana lengvai prižiūrimas. Jis mažai susivelia, o purvas nuo jo nukrenta jam išdžiūvus. Daugiausia priežiūros reikia ausims ir uodegai, kur plaukai ilgiausi.
Kooikerhondjai mėgsta vandenį, todėl po maudynių ežere ausis verta išdžiovinti, kad neatsirastų uždegimų.
Kooikerhondjams svarbus ne tik fizinis, bet ir protinis krūvis. Uostymo kilimėliai, interaktyvūs žaislai ir paieškos žaidimai padeda jiems nusiraminti ir jaustis patenkintiems, ypač lietingomis dienomis.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas mažų ir vidutinių veislių aktyviems šunims skirtas maistas. Suaugusiam 11 kg kooikerhondjui paprastai reikia apie 140–190 g sauso maisto per dieną.
Maistą duokite 2 kartus per dieną, šuniukus – 3–4 kartus.
Kooikerhondjai paprastai nėra išrankūs maistui, tačiau mėgsta skanėstus, todėl jų kiekį verta įskaičiuoti į dienos racioną.
Šuniukams iki 12 mėnesių būtinas kokybiškas mažų ir vidutinių veislių šuniukų maistas.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Paveldima nekrozinė mielopatija (ENM)
- Fon Vilebrando liga
- Girnelės išnirimas
- Epilepsija
- Akių ligos (katarakta)
- Inkstų ligos
Kooikerhondjams būdingos kelios paveldimos ligos. Paveldima nekrozinė mielopatija (ENM) – sunki nervų sistemos liga, kurią galima nustatyti genetiniu testu. Fon Vilebrando liga – kraujo krešėjimo sutrikimas, taip pat nustatomas genetiniu testu.
Girnelės išnirimas, epilepsija ir katarakta taip pat pasitaiko.
Atsakingi veisėjai tiria veislinius šunis ir neveisia ligų nešiotojų tarpusavyje.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: ENM ir fon Vilebrando ligos genetiniai testai, girnelių patikrinimas, akių tyrimas.
Dėl nedidelio veislės genofondo atsakingi veisėjai dažnai bendradarbiauja su veislės klubais ir naudoja genetinių tyrimų duomenų bazes, kad mažintų paveldimų ligų riziką. Rinkdamiesi šuniuką, visada prašykite tėvų tyrimų dokumentų.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje kooikerhondjų veislynų yra nedaug, todėl šuniuko dažnai ieškoma Nyderlanduose, Lenkijoje ar Skandinavijoje. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 000–1 800 €.
- Prašykite tėvų ENM ir fon Vilebrando genetinių testų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti ramus ir draugiškas.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Leidimas: kooikerhondjė nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Patikimi veisėjai šuniukus paprastai atiduoda 8–10 savaičių amžiaus, jau vakcinuotus ir paženklintus mikroschema.
