Kilmė ir istorija
Kastro Laboreiro šuo kilęs iš Kastro Laboreiro kaimo ir jo apylinkių Peneda-Gerêso kalnuose, Šiaurės Portugalijoje prie Ispanijos sienos. Šiame izoliuotame kalnų regione piemenys šimtmečius naudojo šiuos šunis galvijų ir avių kaimenėms saugoti nuo vilkų.
Dėl regiono izoliacijos šunys ilgai išliko gryni ir mažai maišėsi su kitomis veislėmis. Vietiniai sakydavo, kad šuns lojimą galima atpažinti iš toli – jis prasideda žemu tonu ir pereina į aukštą, ilgą „kaukimą“, kuriuo šuo įspėja piemenį ir atbaido vilkus.
Veislė buvo standartizuota XX a. ir pripažinta FCI. Šiandien ji yra reta – daugiausia šių šunų gyvena Portugalijoje.
Kastro Laboreiro kalnuose žiemą buvo labai šalta, todėl piemenys su kaimenėmis ir šunimis persikeldavo į žemesnius slėnius, o vasarą grįždavo į kalnus. Šunys lydėdavo juos visą kelionę ir saugodavo kaimenes nuo vilkų, kurių šiame regione buvo daug.
Kastro Laboreiro kaime šie šunys laikomi svarbia vietos kultūros dalimi, o veislės klubas rengia parodas ir skatina šunų veisimą tėvynėje.
Išvaizda
Kastro Laboreiro šuo – vidutinio dydžio, tvirtas, atletiško sudėjimo, šiek tiek ilgesnis nei aukštis šuo. Galva vidutinio dydžio, su tiesiu snukiu, akys migdolo formos, tamsios. Ausys vidutinio dydžio, trikampės, nukarusios.
Kailis trumpas, tankus, šiurkštus ir prigludęs – jis gerai saugo nuo kalnų vėjų ir lietaus. Spalva – vadinamoji „kalnų“ spalva: vilkiškai pilka su tamsesniu tigriniu atspalviu, taip pat įvairių atspalvių tigrinė.
Patinai užauga 56–60 cm ir sveria 30–40 kg, patelės – 54–57 cm ir 20–30 kg.
Kastro Laboreiro šuns judesiai lengvi ir elastingi – jis puikiai juda kalnuotu reljefu. Krūtinė gili, nugara tiesi, uodega stora, nešiojama nuleista ar šiek tiek pakelta.
Charakteris ir temperamentas
Kastro Laboreiro šuo – ištikimas, drąsus, budrus ir labai prisirišęs prie savo šeimos. Su savo žmonėmis jis meilus ir kantrus, su šeimos vaikais paprastai švelnus.
Su svetimais šis šuo labai įtarus ir budrus – jis saugo teritoriją ir šeimą be komandos. Dėl to dažnai naudojamas kaip sodybų ir ūkių sargas.
Su kitais šeimos gyvūnais sutaria, jei auga kartu. Su svetimais šunimis gali būti dominuojantis.
Būdingi iššūkiai: šis šuo savarankiškas ir gali būti užsispyręs. Jo lojimas labai garsus ir skambus. Jam reikia patyrusio šeimininko ir ankstyvos socializacijos.
Kastro Laboreiro šunys dažnai apibūdinami kaip „ištikimiausi Portugalijos šunys“ – jie labai stipriai prisiriša prie savo šeimos ir gali liūdėti, jei ilgai lieka vieni. Su šeima jie žaismingi ir meilūs, o su svetimais – rimti ir budrūs.
Šie šunys yra tikri vietos sargai: jie stebi kiekvieną judesį aplink namus ir garsiai praneša apie viską neįprasto. Jų lojimas prasideda žemu tonu ir pereina į aukštą, ilgą garsą, panašų į kaukimą.
Šie šunys paprastai gerai sutaria su ūkio gyvūnais, jei auga kartu, ir dažnai juos saugo.
Šie šunys dažnai mėgsta lydėti šeimininką darbuose kieme ar ūkyje ir nemėgsta būti uždaryti atskirai nuo šeimos.
Jie paprastai labai švarūs ir mažai kvepia.
Dresūra ir socializacija
Kastro Laboreiro šuo yra protingas, tačiau savarankiškas. Geriausiai veikia ramus, nuoseklus pozityvus mokymas su aiškiomis taisyklėmis.
Labai svarbi ankstyva socializacija su įvairiais žmonėmis, šunimis ir aplinkomis. Taip pat verta mokyti „tylos“ komandos.
Šuniukų mokykla ir ankstyvos pažintys su ramiais suaugusiais šunimis padeda išvengti problemų su kitais šunimis. Su šiuo šunimi svarbu būti nuosekliam ir ramiam.
Kastro Laboreiro šunims patinka užduotys, kuriose reikia stebėti ir saugoti – pavyzdžiui, apeiti teritoriją kartu su šeimininku.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę guminiu šepečiu.
- Maudymas: retai – tik pagal poreikį.
- Ausys: tikrinti ir valyti kas savaitę.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1–1,5 valandos per dieną: pasivaikščiojimai, žygiai, darbas.
Kailis atsparus orams ir lengvai prižiūrimas. Kiemas turi būti gerai aptvertas.
Kastro Laboreiro šuns kailis savaime išsivalo ir mažai kvepia, todėl dažnai maudyti nereikia. Šėrimosi metu verta naudoti guminę pirštinę. Protinei veiklai tinka uoslės kilimėliai ir slėpynės su skanėstais.
Nagus reikia kirpti reguliariai, o ausis – tikrinti po pasivaikščiojimų miške. Vasarą reikia užtikrinti pavėsį ir švarų vandenį.
Kasdienybė: šiam šuniui reikia bent dviejų pasivaikščiojimų per dieną, laiko kieme ir kelių trumpų treniruočių per savaitę. Savaitgaliais jis mielai lydės šeimininką ilguose žygiuose.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas vidutinių ir didelių veislių šunims skirtas maistas. 35 kg patinui paprastai reikia apie 380–480 g sauso maisto per dieną.
Pastovus šėrimo laikas padeda ir virškinimui, ir pratinimui prie švaros: šuniukai ėda 3–4 kartus, suaugę šunys – du kartus per dieną.
Kokybiškas maistas su omega-3 riebalų rūgštimis padeda palaikyti odos ir sąnarių sveikatą.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų sąnarių displazija
- Alkūnių sąnarių displazija
- Skrandžio apsisukimas
- Akių ligos
- Odos ligos
- Nutukimas
Kastro Laboreiro šuo paprastai yra sveikas, natūraliai atrinktas ir ištvermingas. Dažniausios problemos – klubų ir alkūnių displazija. Dėl mažos populiacijos veisėjai daug dėmesio skiria genetinei įvairovei.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) ir alkūnių (ED) displazijos vertinimas.
Reguliarūs veterinaro patikrinimai ir skiepai padeda išlaikyti šunį sveiką. Vyresniems šunims verta kasmet patikrinti sąnarius.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje Kastro Laboreiro šunų praktiškai nėra – šuniukų tenka ieškoti Portugalijoje. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 700–1 300 €, o dažnai tenka laukti eilėje.
- Rinkitės veisėją, registruotą Portugalijos kinologų klube (CPC) ar kitos FCI narės organizacijoje.
- Prašykite tėvų sąnarių tyrimų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko tėvus ir įvertinkite jų temperamentą.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
Leidimas: Kastro Laboreiro šuo nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Kam tinka: patyrusiems šeimininkams, gyvenantiems kaime ir ieškantiems patikimo vidutinio dydžio sargo. Kam netinka: daugiabučių gyventojams ir tiems, kurie nepakenčia garsaus lojimo.
Patikimi veisėjai šuniukus atiduoda ne anksčiau kaip 8–10 savaičių amžiaus. Kadangi veislė reta, verta iš anksto susisiekti su Portugalijos veislės klubu.