Kilmė ir istorija
Alentežo rafeiras kilęs iš Pietų Portugalijos Alentežo regiono – plačių lygumų, kuriose šimtmečius buvo ganomos avių kaimenės. Manoma, kad jo protėviai – dideli molosų tipo aviganiai, kurie kartu su kaimenėmis keliaudavo sezoninėmis ganymo trasomis iš Ispanijos kalnų į žiemos ganyklas Portugalijos lygumose.
Rafeirai saugojo kaimenes nuo vilkų ir vagių, o vėliau – didelius ūkius ir dvarus. Jie buvo vertinami dėl gebėjimo dirbti savarankiškai ir ypač budriai saugoti teritoriją naktį.
XX a. veislė buvo standartizuota, tačiau keičiantis žemės ūkiui jos populiacija sumažėjo. Šiandien Alentežo rafeiras laikomas retu ir vertinamu Portugalijos vietinės kultūros paveldu.
Alentežo lygumose rafeirai kartu su piemenimis dalyvaudavo sezoninėse kaimenių migracijose, vadinamose „transumância“, kai avys būdavo varomos iš kalnų į lygumas ir atgal. Šunys saugodavo kaimenes ištisas savaites kelionėje.
XX a. viduryje Portugalijos kinologai parengė veislės standartą, o vėliau ją pripažino FCI. Šiandien veislės klubas Portugalijoje rūpinasi rafeirų išsaugojimu ir skatina juos naudoti pagal paskirtį – kaimenėms ir ūkiams saugoti.
Išvaizda
Alentežo rafeiras – labai didelis, stiprus, šiek tiek ilgesnis nei aukštis šuo su masyvia galva, plačia krūtine ir stipriais kaulais. Galva primena lokio, akys mažos, tamsios, ausys mažos, trikampės ir nukarusios.
Kailis trumpas ar vidutinio ilgio, tankus, storas ir tiesus. Spalvos: juoda, vilkiškai pilka, gelsva ar geltona – dažnai su baltomis žymėmis arba balta su šių spalvų dėmėmis; leidžiama ir tigrinė.
Patinai užauga 66–74 cm ir sveria 45–60 kg, patelės – 64–70 cm ir 35–50 kg.
Rafeiro judesiai ramūs ir neskubūs, tačiau prireikus jis gali greitai reaguoti. Šuniukų kailis iš pradžių būna minkštesnis, o suaugusio – tankus ir storas.
Charakteris ir temperamentas
Alentežo rafeiras – ramus, savarankiškas, drąsus ir ištikimas savo šeimai. Dieną jis dažnai atrodo tingus ir mieguistas, tačiau naktį tampa labai budrus – apeina teritoriją ir loja, pajutęs ką nors neįprasto.
Su šeimos vaikais ir gyvūnais rafeiras paprastai kantrus ir saugantis. Su svetimais – santūrus, įtarus, saugo teritoriją be komandos.
Būdingi iššūkiai: rafeiras labai savarankiškas ir nėra paklusnus šuo. Jis gali loti naktimis, o tai kelia problemų kaimynams. Jam reikia didelės teritorijos ir patyrusio šeimininko.
Rafeirai dažnai apibūdinami kaip „naktiniai sargai“ – dieną jie atrodo tingūs ir mieguisti, tačiau naktį tampa aktyvūs ir labai budrūs. Jų gilus, galingas balsas girdimas toli, todėl jie puikiai atbaido nekviestus svečius.
Su šeimos vaikais ir gyvūnais rafeirai paprastai labai kantrūs – jie gali ramiai pakęsti vaikų žaidimus ir saugoti mažesnius gyvūnus kaip savo kaimenę.
Rafeirai bręsta lėtai ir ilgai išlieka žaismingi bei nerangūs. Jaunas šuo gali būti išdykęs, todėl jam reikia kantraus mokymo ir aiškių taisyklių.
Rafeirams patinka gulėti aukštesnėje vietoje, iš kurios matosi visas kiemas – tai jų natūralus sargybinio elgesys.
Dresūra ir socializacija
Rafeiras yra protingas, tačiau labai savarankiškas ir lėtai bręsta – iki 3–4 metų. Geriausiai veikia ramus, nuoseklus pozityvus mokymas. Paklusnumo varžyboms jis netinka, tačiau pagrindinių komandų jį būtina išmokyti.
Labai svarbi ankstyva socializacija su įvairiais žmonėmis, šunimis ir aplinkomis.
Su rafeiru svarbiausia išmokti patikimo vaikščiojimo su pavadėliu ir pagrindinių komandų, kol šuniukas mažas. Šuniukų mokykla ir pažintys su įvairiais žmonėmis padeda išvengti per didelio įtarumo ateityje.
Rafeirai geriausiai mokosi trumpų treniruočių metu, kai mokymas tampa kasdienio gyvenimo dalimi – pavyzdžiui, prieš šėrimą ar pasivaikščiojimą.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę, šėrimosi metu – dažniau.
- Maudymas: retai – tik pagal poreikį.
- Ausys: tikrinti ir valyti kas savaitę.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: ramūs pasivaikščiojimai ir galimybė laisvai judėti dideliame kieme.
Rafeiras nėra energingas šuo, tačiau jam reikia erdvės ir „darbo“ – saugoti teritoriją. Tvora turi būti aukšta ir tvirta.
Šėrimosi metu rafeiras netenka daug plaukų – tuo metu verta šukuoti dažniau. Jauniems šunims nerekomenduojama daug bėgioti ar šokinėti, kol sąnariai visiškai susiformuoja – maždaug iki 2 metų.
Rafeirui reikia didelio, minkšto guolio, kuris apsaugo sąnarius ir alkūnes nuo kietų paviršių.
Nagus reikia kirpti reguliariai, nes mažai judantys dideli šunys jų nenusidildo.
Kasdienybė: rafeirui užtenka ramių pasivaikščiojimų ryte ir vakare bei laiko kieme. Svarbiausia – kasdienis bendravimas su šeima ir galimybė „dirbti“, t. y. stebėti ir saugoti teritoriją.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas milžiniškų veislių šunims skirtas maistas. 50 kg rafeirui paprastai reikia apie 500–650 g sauso maisto per dieną.
Didelių veislių šuniukams būtinas lėtas augimas. Dėl skrandžio apsisukimo rizikos dienos davinį reikia dalyti į 2–3 porcijas.
Šuniukus verta šerti 3–4 kartus per dieną, suaugusius – du kartus. Kalnų aviganiai dažnai ėda mažiau, nei atrodytų pagal jų dydį.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų ir alkūnių sąnarių displazija
- Skrandžio apsisukimas
- Akių vokų ligos
- Kaulų vėžys
- Kryžminių raiščių plyšimas
- Nutukimas
Alentežo rafeiras paprastai yra tvirtas ir ištvermingas, tačiau, kaip ir kiti milžiniški šunys, linkęs į klubų ir alkūnių displaziją, skrandžio apsisukimą ir sąnarių traumas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) ir alkūnių (ED) displazijos vertinimas.
Reguliarūs veterinaro patikrinimai ir skiepai padeda išlaikyti šunį sveiką. Lauke gyvenantiems šunims ypač svarbi apsauga nuo erkių.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje Alentežo rafeirų praktiškai nėra – šuniukų tenka ieškoti Portugalijoje. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 700–1 300 €, o dažnai tenka laukti eilėje.
- Rinkitės veisėją, registruotą Portugalijos kinologų klube (CPC) ar kitos FCI narės organizacijoje.
- Prašykite tėvų sąnarių tyrimų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko tėvus ir įvertinkite jų temperamentą.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
Leidimas: Alentežo rafeiras nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Kam tinka: patyrusiems šeimininkams, gyvenantiems kaime su dideliu sklypu, ieškantiems ramaus, patikimo sargo. Kam netinka: miesto gyventojams ir tiems, kurie nori paklusnaus šuns.
Patikimi veisėjai šuniukus atiduoda ne anksčiau kaip 8–10 savaičių amžiaus ir padeda parinkti šuniuką pagal šeimos poreikius – darbiniam sargui ar šeimos kompanionui.
