Kilmė ir istorija
Egėjo katės šimtmečius gyveno Graikijos Kikladų salose – Santorinyje, Mykone, Naksoje ir kitose. Jos laisvai gyveno uostuose ir žvejų kaimeliuose, maitinosi žuvimi, kurią joms palikdavo žvejai, ir gaudė graužikus. Dėl salų izoliacijos susiformavo savitas tipas, nepaveiktas kitų veislių.
XX a. paskutiniame dešimtmetyje Graikijos felinologai pradėjo kryptingai veisti šias kates, siekdami išsaugoti jų natūralų tipą. Egėjo katė pripažinta kai kurių felinologų organizacijų, tačiau didžiosios tarptautinės organizacijos jos dar nepripažįsta.
Egėjo katės yra viena iš nedaugelio natūralių Viduržemio jūros regiono kačių veislių, o Graikijoje jos laikomos nacionaliniu simboliu.
Išvaizda
Egėjo katė – vidutinio dydžio, raumeninga, tvirta katė su vidutinio ilgio kojomis ir uodega. Galva vidutinio dydžio, šiek tiek trikampė, su aiškiu snukiu. Akys migdolo formos, žalios, geltonos ar lazdyno spalvos. Ausys vidutinio dydžio, šiek tiek suapvalintais galais.
Kailis pusiau ilgas, vienasluoksnis, šilkinis ir atsparus vandeniui. Labiausiai būdinga spalva – balta su spalvotomis dėmėmis (dvispalvė ar trispalvė), kai balta sudaro nuo trečdalio iki dviejų trečdalių kūno.
Egėjo katės bręsta lėtai – galutinę išvaizdą įgauna apie 2–5 metų amžiaus.
Kiekvienos Egėjo katės dėmių išsidėstymas unikalus, o kai kurių kačių uodega būna visiškai spalvota, tarsi turkų vano.
Charakteris ir temperamentas
Egėjo katė – protinga, smalsi, žaisminga ir socialiai aktyvi. Ji mėgsta būti šalia žmonių, bendrauti ir dalyvauti šeimos veiklose. Egėjo katės dažnai „kalbasi“ su šeimininku.
Labiausiai išskirtinis bruožas – meilė vandeniui. Daugelis Egėjo kačių mėgsta žaisti su vandeniu, „žvejoti“ akvariume ar net braidyti. Jos turi stiprų medžioklės instinktą.
Su vaikais, šunimis ir kitomis katėmis Egėjo katės paprastai sutaria gerai.
Būdingi iššūkiai: stiprus medžioklės instinktas – akvariumines žuvis ir paukščius reikia saugoti. Egėjo katės nemėgsta ilgos vienatvės.
Egėjo katės dažnai sėdi prie akvariumo, stebi lašančio čiaupo vandenį ar „žvejoja“ žaislus vandens dubenyje. Jos mėgsta būti lauke, todėl joms puikiai tinka saugus, aptvertas balkonas ar kiemas. Su šeimininku jos bendrauja aktyviai – pasitinka, „kalbasi“ ir mėgsta dalyvauti visose veiklose.
Egėjo katės lengvai prisitaiko prie naujų namų, jei pirmosiomis dienomis turi ramų kambarį su kraiku, vandeniu ir slėptuve. Daugelis jų per kelias dienas jau drąsiai tyrinėja visus namus.
Auklėjimas ir socializacija
Egėjo katės yra protingos ir greitai išmoksta triukų bei žaidimų. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir žaidimai, susiję su medžiokle.
Naujuose namuose kačiukui reikia saugios erdvės: kraiko, guolio, draskyklės ir vietos pasislėpti. Kitus gyvūnus ir mažus vaikus geriausia supažindinti prižiūrint ir trumpais susitikimais.
Saugumas namuose: langus ir balkonus verta apsaugoti tinkleliais, o nuodingus augalus (pvz., lelijas) – laikyti katei nepasiekiamoje vietoje. Vaistai, buitinė chemija ir smulkūs daiktai turi būti uždaryti.
Egėjo katėms patinka žaidimai su vandeniu, meškerės ir maisto galvosūkiai. Jos greitai išmoksta ateiti pašauktos ir žaisti „atnešk“.
Jos greitai išmoksta naudotis kraiku ir draskykle.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę – vienasluoksnis kailis beveik nesivelia.
- Maudymas: retai, nors daugelis jų vandens nebijo.
- Nagai: kirpti kas 2–3 savaites.
- Dantys: valyti kelis kartus per savaitę.
- Aktyvumas: kasdien 20–30 minučių žaidimų.
Aktyvioms katėms labai tinka aukšti draskyklės stovai, lentynos ant sienų, interaktyvūs žaislai ir maisto galvosūkiai – jie padeda išnaudoti energiją ir išvengti nuobodulio.
Kraikas: kraiko dėžę reikia valyti kasdien, o namuose turėtų būti bent viena dėžė daugiau nei kačių skaičius. Ją geriausia statyti ramioje vietoje, atokiau nuo maisto.
Egėjo katės kailis vienasluoksnis, todėl beveik nesivelia. Šėrimosi metu negyvus plaukus geriausia šalinti minkštu šepečiu. Kadangi jos mėgsta vandenį, joms galima pasiūlyti negilų dubenį su plaukiojančiais žaislais.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas maistas su daug gyvūninių baltymų. 4,5 kg katei paprastai reikia apie 55–70 g sauso maisto per dieną arba atitinkamo kiekio drėgno maisto.
Nors Egėjo katės istoriškai maitinosi žuvimi, žalia žuvis kaip pagrindinis maistas netinka – ji gali sukelti vitamino B1 trūkumą.
Drėgnas maistas ir kačių fontanėlis padeda katei išgerti pakankamai vandens ir palaiko inkstų bei šlapimo takų sveikatą.
Skanėstai turėtų sudaryti ne daugiau kaip dešimtadalį dienos kalorijų, o dalį maisto galima duoti maisto galvosūkiuose – tai lėtina ėdimą ir suteikia veiklos.
Kad katė gertų pakankamai, verta naudoti vandens fontanėlį – daugelis Egėjo kačių mieliau geria tekantį vandenį. Dalį davinio verta duoti drėgno maisto, o žuvies skanėstai turėtų būti tik retkarčiais ir virti.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Dantenų ligos
- Šlapimo takų ligos
- Saulės nudegimai (baltose vietose)
- Nutukimas
- Kvėpavimo takų infekcijos
- Inkstų ligos senatvėje
Egėjo katės laikomos labai sveika veisle, nes susiformavo natūraliai ir turi didelę genetinę įvairovę. Specifinių paveldimų ligų nežinoma. Baltose kailio vietose oda gali nudegti saulėje.
Rekomenduojama: kasmetinė veterinaro apžiūra, dantų priežiūra.
Sterilizacija: kilmingi kačiukai iš veisėjų dažnai parduodami su sąlyga, kad bus sterilizuoti. Po procedūros katės dažnai tampa ramesnės, tačiau linkusios priaugti svorio, todėl svarbu kontroliuoti mitybą.
Net ir namuose gyvenančiai katei reikia kasmetinės veterinaro apžiūros ir skiepų. Pastebėjus padidėjusį troškulį, svorio pokyčius ar elgesio pasikeitimus, verta nedelsiant kreiptis į veterinarą.
Vyresnėms Egėjo katėms verta kasmet patikrinti dantis, inkstus ir odą baltose kailio vietose, ypač ausų galiukus ir nosį.
Kadangi Egėjo katės turi stiprų medžioklės instinktą, jas verta reguliariai apsaugoti nuo parazitų, ypač jei jos būna aptvertame kieme ar balkone. Reguliarus svėrimas padeda laiku pastebėti antsvorį.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Kačiuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje Egėjo kačių veisėjų nėra, o pasaulyje jų tik keletas, daugiausia Graikijoje. Kačiukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 500–1 200 €.
- Rinkitės veisėją, registruotą pripažintame felinologų klube.
- Atminkite, kad Graikijos gatvėse gyvenančios katės yra panašios, tačiau be kilmės dokumentų tai nėra veislinės Egėjo katės.
- Kilmingi kačiukai paprastai atiduodami 12–14 savaičių amžiaus, paskiepyti ir išmokyti naudotis kraiku.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
- Pasitikrinkite, ar kačiukas paženklintas mikroschema ir registruotas Gyvūnų augintinių registre – Lietuvoje tai privaloma.
Išlaikymo kaina: be pradinės kačiuko kainos, verta numatyti apie 25–40 € per mėnesį maistui ir lėšų kraikui, žaislams, draskyklei bei veterinarijai.
Kam tinka: aktyvioms šeimoms su vaikais, šunų turėtojams ir žmonėms, ieškantiems sveikos, natūralios katės. Kam netinka: tiems, kurie laiko akvariumines žuvis ar paukščius be apsaugos.