Turkų vanas

Kilmė ir istorija

Turkų vanai šimtmečius gyveno Rytų Turkijos kalnuotame regione aplink Vano ežerą. Vietiniai pasakojimai teigia, kad šios katės kilusios iš Nojaus arkos ir nuo Ararato kalno nuplaukė iki Vano ežero. Dėl karštų vasarų ir šaltų žiemų išsivystė vandeniui atsparus kailis, kuris vasarą tampa trumpesnis.

1955 m. britų fotografės Laura Lushington ir Sonia Halliday keliavo po Turkiją ir gavo dovanų porą vanų. Jos pastebėjo, kad šios katės mėgsta plaukioti, ir parsivežė jas į Angliją. Vėliau į Angliją buvo atvežta daugiau kačių iš Turkijos, o britų kačių registras veislę pripažino XX a. septintajame dešimtmetyje.

Turkijoje taip pat gyvena „Van kedisi“ – visiškai baltos vanų katės, dažnai su skirtingų spalvų akimis. Jos laikomos nacionaliniu lobiu, tačiau tarptautinėse organizacijose dažnai nėra pripažintos kaip atskira veislė.

Išvaizda

Turkų vanas – didelė, stipri, raumeninga katė su plačia krūtine ir ilgu kūnu. Galva plati, trumpo pleišto formos, akys didelės, ovalios – gintarinės, mėlynos ar skirtingų spalvų. Ausys didelės, plačiai išdėstytos, su kuokšteliais.

Kailis pusiau ilgas, šilkinis, be poplaukio, todėl jaučiasi kaip kašmyras ir mažai veliasi. Jis vandeniui atsparus. Žiemą kailis būna ilgesnis ir puresnis, vasarą – trumpesnis. Būdingas „van“ raštas: baltas kūnas su spalvotomis žymėmis ant galvos (dažnai atskirtomis balta juosta) ir spalvota uodega. Kartais ant nugaros būna nedidelė spalvota dėmė, vadinama „Alacho pirštų atspaudu“.

Turkų vanai bręsta lėtai – iki 3–5 metų.

Charakteris ir temperamentas

Turkų vanas – labai aktyvus, protingas, smalsus ir žaismingas. Jis mėgsta laipioti, šokinėti, tyrinėti ir žaisti medžioklės žaidimus. Daugelis vanų labai mėgsta vandenį – žaidžia su čiaupu, įšoka į vonią ar net plaukioja.

Turkų vanai labai prisiriša prie šeimos, dažnai pasirenka vieną „savo“ žmogų. Jie mėgsta būti šalia, tačiau daugelis nemėgsta būti nešiojami ant rankų ar laikomi ilgai.

Su vaikais, kitomis katėmis ir draugiškais šunimis vanai paprastai sutaria, tačiau gali norėti būti „vyriausi“ tarp gyvūnų.

Būdingi iššūkiai: turkų vanams reikia daug veiklos – be jos jie gali tapti išdykę. Jie dažnai nemėgsta būti nešiojami ir gali būti valdingi su kitais gyvūnais.

Turkų vanai dažnai laikomi vienais stipriausių ir atletiškiausių kačių – jie gali užšokti ant aukščiausių baldų ir mielai žaidžia „atnešk“. Kai kurie vanai net išmoksta atsukti čiaupą.

Turkų vanai dažnai „kalbasi“ su šeimininku, ypač kai nori dėmesio ar žaidimo.

Auklėjimas ir socializacija

Turkų vanai yra labai protingi ir greitai mokosi triukų, žaidimo „atnešk“ ar atidaryti duris. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir žaidimai.

Kačiuką verta nuo mažens pratinti prie nešiojimo, šukavimo ir transportavimo dėžės, kad suaugęs jis toleruotų šias procedūras.

Atvežus kačiuką, verta neskubinti pažinties: leisti jam pačiam tyrinėti aplinką, pasirūpinti slėptuve ir nekeisti maisto, kurį jis ėdė pas veisėją, bent pirmąsias savaites.

Saugumas namuose: atviri langai ir balkonai – viena dažniausių kačių traumų priežasčių, todėl verta įrengti apsauginius tinklelius. Lelijos ir kai kurie kiti kambariniai augalai katėms yra nuodingi.

Priežiūra

• Kailis: šukuoti kartą per savaitę, pavasarį – dažniau.
• Maudymas: retai; daugelis vanų maudynių nebijo.
• Nagai: kirpti kas 2–3 savaites, būtini tvirti, aukšti draskyklės stovai.
• Dantys: valyti kelis kartus per savaitę.
• Aktyvumas: kasdien bent 30 minučių aktyvių žaidimų.

Turkų vanams galima įrengti seklų vandens baseinėlį ar fontanėlį, kuriame jie galėtų žaisti su vandeniu. Svarbu pasirūpinti, kad tualeto dangtis būtų uždarytas, o vonia – be vandens, kai katė be priežiūros.

Aktyvioms katėms labai tinka aukšti draskyklės stovai, lentynos ant sienų, interaktyvūs žaislai ir maisto galvosūkiai – jie padeda išnaudoti energiją ir išvengti nuobodulio.

Kasdienybė: bent du aktyvūs žaidimai per dieną, galimybė laipioti ir žaisti su vandeniu, šukavimas kartą per savaitę.

Kraikas: daugelis kačių labiau mėgsta atviras, erdvias kraiko dėžes ir smulkų, bekvapį kraiką. Dėžę reikia valyti kasdien ir laikyti ramioje vietoje.

Mityba

Rekomenduojamas kokybiškas maistas su daug gyvūninių baltymų, pritaikytas aktyvioms katėms. 6 kg katinui paprastai reikia apie 70–95 g sauso maisto per dieną arba atitinkamo kiekio drėgno maisto.

Kadangi vanai bręsta lėtai, jauniems katinams svarbi visavertė mityba.

Drėgnas maistas ir kačių fontanėlis padeda katei išgerti pakankamai vandens ir palaiko inkstų bei šlapimo takų sveikatą.

Sveikata ir paveldimos ligos

Dažniausios veislės sveikatos problemos:

• Hipertrofinė kardiomiopatija (HCM)
• Įgimtas kurtumas (baltoms mėlynakėms)
• Dantenų ligos
• Nutukimas
• Plaukų gumulai
• Odos vėžys baltose vietose

Turkų vanai paprastai yra sveiki ir ilgaamžiai. Pasitaiko hipertrofinė kardiomiopatija. Katėms su mėlynomis akimis ir daug baltos spalvos dažniau pasitaiko įgimtas kurtumas. Baltose ausų ir nosies vietose, ypač vasarą, verta saugoti nuo saulės.

Rekomenduojami tėvų tyrimai: širdies echoskopija (HCM), klausos testas mėlynakiams kačiukams.

Sterilizacija: kilmingi kačiukai iš veisėjų dažnai parduodami su sąlyga, kad bus sterilizuoti. Po procedūros katės dažnai tampa ramesnės, tačiau linkusios priaugti svorio, todėl svarbu kontroliuoti mitybą.

Profilaktiniai veterinaro patikrinimai kartą per metus, o vyresnėms katėms – du kartus per metus, padeda laiku pastebėti inkstų, širdies ir dantų ligas.

Kačiuko įsigijimas Lietuvoje

Lietuvoje turkų vanų veisėjų beveik nėra, todėl kačiukų tenka ieškoti Lenkijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Turkijoje. Kačiukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 800–1 500 €.

• Rinkitės veisėją, registruotą felinologų klube, priklausančiame FIFe, WCF ar TICA, – tik tokie veisėjai išduoda kilmės dokumentus.
• Mėlynakiams kačiukams prašykite klausos testo rezultatų.
• Prašykite tėvų širdies tyrimų rezultatų.
• Kilmingi kačiukai paprastai atiduodami 12–14 savaičių amžiaus, paskiepyti ir išmokyti naudotis kraiku.
• Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
• Pasitikrinkite, ar kačiukas paženklintas mikroschema ir registruotas Gyvūnų augintinių registre – Lietuvoje tai privaloma.

Išlaikymo kaina: mėnesio išlaidos maistui paprastai siekia apie 30–50 €, o kraikas, skiepai ir veterinaro apžiūros prideda dar keliasdešimt eurų per mėnesį vidutiniškai.

Kam tinka: aktyvioms šeimoms, kurios gali skirti katei daug laiko ir erdvės. Kam netinka: tiems, kurie nori „kelių katės“, mėgstančios būti nešiojama.