Kilmė ir istorija
Bergamo aviganis kilęs iš Italijos Alpių, ypač Bergamo apylinkių Lombardijoje. Manoma, kad jo protėviai kartu su finikiečių pirkliais ar klajoklėmis tautomis prieš daugiau nei du tūkstančius metų atkeliavo iš Artimųjų Rytų. Šimtmečius šie šunys ganė avis Alpių kalnuose.
Bergamo aviganiai dirbdavo labai savarankiškai – piemenys palikdavo jiems didelę dalį sprendimų. Unikalus kailis apsaugodavo nuo šalčio, lietaus, vilkų įkandimų ir dygių krūmų.
XX a. viduryje, sumažėjus avininkystei Alpėse, veislė beveik išnyko. Italų genetikė dr. Maria Andreoli ėmėsi ją gelbėti ir atliko daug tyrimų apie šių šunų elgesį ir genetiką. Šiandien Bergamo aviganis vis dar labai retas.
Bergamo aviganis yra Alpių kalnų veislė, kuri šimtmečius dirbo su avių ir galvijų bandomis Lombardijos kalnų ganyklose. Ganymo darbas kalnuose reikalavo, kad šuo pats priimtų sprendimus, todėl ši veislė išsiugdė savarankišką mąstymą.
Po Antrojo pasaulinio karo bergamo aviganių buvo likę labai nedaug. Veislę išsaugojo nedidelis būrelis italų entuziastų, ypač daktarė Maria Andreoli, kuri savo veislyne augino ir propagavo šiuos šunis.
Išvaizda
Bergamo aviganis – vidutinio dydžio, tvirtas, raumeningas šuo, šiek tiek ilgesnis nei aukštis. Galva didelė, su ilgais plaukais, krentančiais ant akių. Akys didelės, ovalios, rudos. Ausys plonos, nukarusios.
Labiausiai Bergamo aviganį išskiria kailis. Jis sudarytas iš trijų tipų plaukų: minkštos pavilnės, ilgų „ožkos“ plaukų ir vilnonių plaukų. Augdamas kailis susiveja į plačius, plokščius veltinio lopus (flokus), kurie su amžiumi ilgėja ir suaugusiems šunims gali siekti žemę. Visiškai kailis susiformuoja tik apie 5–6 metus.
Spalvos: įvairių atspalvių pilka iki juodos. Leidžiamos nedidelės baltos žymės.
Charakteris ir temperamentas
Bergamo aviganiai yra ramūs, protingi, kantrūs ir labai prisirišę prie savo šeimos. Jie ypač švelnūs su vaikais ir dažnai elgiasi kaip jų globėjai. Su kitais šunimis ir gyvūnais paprastai sutaria.
Su svetimais Bergamo aviganiai būna santūrūs ir budrūs, tačiau neagresyvūs. Jie praneša apie atvykusius, tačiau nėra triukšmingi.
Būdingi iššūkiai: Bergamo aviganiai savarankiški ir priima sprendimus patys. Jie nemėgsta aklai paklusti. Kailio priežiūra specifinė ir reikalauja žinių.
Kasdieniame gyvenime Bergamo aviganis yra ramus, dėmesingas ir labai šeimai atsidavęs šuo. Jis gerai jaučia šeimos nuotaiką ir mėgsta būti šalia žmonių. Šeimai Bergamo aviganis yra ramus, ištikimas ir unikalus kompanionas.
Bergamo aviganis yra ramus, kantrus ir labai stebintis. Jis greitai „perskaito“ šeimos narius ir kiekvienam pritaiko savo elgesį. Su vaikais jis švelnus ir dažnai pasirenka būti jų globėju.
Bergamo aviganiai nemėgsta būti ilgai vieni ir stipriai prisiriša prie šeimos. Jie nėra įkyrūs – mėgsta būti netoliese, tačiau nereikalauja nuolatinio dėmesio.
Bergamo aviganiai paprastai gerai sutaria su kitais šunimis ir šeimos gyvūnais. Su svetimais žmonėmis jie būna santūrūs, tačiau neagresyvūs – stebi iš tolo ir prisileidžia tik tada, kai jaučiasi saugūs. Dėl tokio būdo jie yra geri, tačiau ne per daug triukšmingi sargai.
Dresūra ir socializacija
Bergamo aviganiai yra protingi, tačiau savarankiški. Jie geriausiai mokosi, kai supranta užduoties prasmę. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir kantrybė.
Socializacija nuo mažens padeda išlaikyti subalansuotą charakterį.
Bergamo aviganiams tinka ganymas, pėdsekystė ir terapinis darbas.
Bergamo aviganiai geriausiai mokosi, kai treniruotės paremtos bendradarbiavimu. Jie nemėgsta beprasmio kartojimo, tačiau noriai sprendžia užduotis, kurios turi aiškią prasmę.
Priežiūra
- Lopų formavimas: nuo maždaug 10–12 mėnesių iki 2–3 metų reikia rankomis atskirti formuojančius lopus, kad jie nesuaugtų į vieną gumulą.
- Šukavimas: suaugusio šuns kailio nešukuojama.
- Maudymas: retai, 1–3 kartus per metus; džiovinimas užtrunka ilgai.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: apie 1 valanda per dieną: pasivaikščiojimai, žaidimai.
Kailis beveik nesišeria, todėl namuose plaukų būna labai mažai. Tačiau lopai lengvai sugeria purvą, todėl verta saugoti šunį nuo balų.
Bergamo aviganiai puikiai pakelia Lietuvos žiemą.
Pirmaisiais gyvenimo metais bergamo aviganio kailis būna minkštas ir pūkuotas. Maždaug nuo 10–12 mėnesių pradeda formuotis būdingi veltiniai, todėl šiuo laikotarpiu šeimininkui reikia rankomis atskirti susidarančias sruogas, kad jos būtų tvarkingos ir neužaugtų į vieną didelį gumulą. Šis procesas paprastai trunka apie metus ir gali užimti kelias valandas per mėnesį.
Visiškai susiformavę veltiniai priežiūros reikalauja labai nedaug. Po maudymo kailis džiūsta labai ilgai, todėl šuo maudomas tik retai.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas vidutinių ar didelių veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 30–35 kg Bergamo aviganiui paprastai reikia apie 330–450 g sauso maisto per dieną.
Dėl gausaus kailio antsvorį sunku pastebėti, todėl reguliariai sverkite šunį.
Maistą duokite 2 kartus per dieną. Po ėdimo nuvalykite plaukus aplink snukį.
Bergamo aviganiai yra ekonomiški ėdikai. Suaugusiam 30–35 kg šuniui paprastai pakanka apie 350–450 g kokybiško sauso maisto per dieną.
Kadangi po veltiniais sunku pastebėti svorio pokyčius, šunį verta reguliariai sverti.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų sąnarių displazija
- Odos ligos po kailiu
- Parazitai kailyje
- Akių ligos
- Skrandžio apsisukimas
- Ausų uždegimai
Bergamo aviganiai yra viena sveikiausių veislių, turinti nedaug paveldimų ligų. Jie paprastai gyvena ilgai – 13–15 metų.
Retkarčiais pasitaiko klubų displazija. Dėl tankaus kailio po juo gali slėptis odos problemos ar parazitai, todėl reguliariai apžiūrėkite odą.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) displazijos vertinimas, akių tyrimas.
Bergamo aviganiai laikomi viena sveikiausių didelių veislių, o jų gyvenimo trukmė siekia 13–15 metų. Svarbu stebėti odos būklę po veltiniais, nes drėgmė ir purvas gali sukelti odos uždegimus, todėl po lietaus kailį verta gerai išdžiovinti.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Bergamo aviganiai yra labai reti, todėl Lietuvoje jų veislynų nėra. Šuniuko tenka ieškoti Italijoje ar kitose šalyse ir laukti. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 500–2 500 €.
- Prašykite tėvų klubų tyrimų rezultatų.
- Paprašykite veisėjo parodyti, kaip prižiūrėti formuojančius lopus.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Leidimas: Bergamo aviganis nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.