Dauguma kačių vengia vandens dėl kelių priežasčių: jų protėviai gyveno sausose vietovėse, šlapias kailis tampa sunkus ir lėtai džiūsta, o vanduo katei atima kontrolę ir kelia nepažįstamų kvapų. Tačiau ne visos katės bijo vandens. Kai kurios veislės ir pavienės katės mielai žaidžia su vandeniu ar net plaukioja. Šiame straipsnyje rasite pagrindines priežastis ir kada katę iš tiesų reikia maudyti.
Kodėl katės vengia vandens
Dykumų protėviai
Naminės katės kilusios iš laukinių kačių, gyvenusių Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos sausose vietovėse. Ten didelių vandens telkinių buvo nedaug, todėl kačių protėviams nereikėjo prisitaikyti prie plaukimo ar šlapio kailio.
Šlapias kailis
Kačių kailis nėra vandeniui atsparus, kaip, pavyzdžiui, kai kurių šunų veislių. Sušlapęs jis tampa sunkus, katė sunkiau juda, šoka ir bėga. Kailis džiūsta lėtai, todėl katė gali sušalti. Gamtoje tai reikštų didesnį pavojų tapti grobiu.
Kontrolės praradimas
Katės labai vertina galimybę valdyti situaciją. Kai jos netikėtai įmerkiamos į vandenį ar laikomos po srove, jos negali pabėgti ir jaučiasi bejėgės.
Kvapai
Vandentiekio vanduo turi chloro ir kitų medžiagų kvapą, o šampūnai – stiprius kvapus. Katėms, kurios pasaulį pažįsta uosle, svetimi kvapai ant kailio nemalonūs. Po maudynių katė ilgai laižosi, kad atkurtų savo kvapą.
Bloga patirtis
Katė, kurią kartą jėga maudė ar apipylė vandeniu, ilgam įsimena tą patirtį ir vengia vandens dar labiau.
Katės, kurios mėgsta vandenį
Ne visos katės vandens bijo. Kai kurios veislės garsėja tuo, kad vandeniu domisi ar net mėgsta plaukti:
- Turkų vanai – kartais vadinami „plaukiančiomis katėmis“;
- bengalinės katės – mėgsta žaisti su tekančiu vandeniu;
- Meinkūnai – turi tankų, vandeniui atsparesnį kailį;
- abisinijos katės ir kai kurios kitos aktyvios veislės.
Be to, daugelis kačių, kurios nemėgsta būti šlapios, žavisi lašančiu čiaupu, tekančiu vandeniu ar vandens fontanėliu. Svarbiausia katei – galimybė pačiai pasirinkti, kada ir kiek liestis prie vandens.
Ar katę reikia maudyti
Dažniausiai ne. Katės kruopščiai prižiūri savo kailį pačios ir didelę dalį dienos skiria laižymuisi. Sveikos trumpaplaukės katės paprastai nereikia maudyti visai. Maudymo gali prireikti, kai:
- katė išsitepė kuo nors lipniu, riebiu ar pavojingu, pavyzdžiui, alyva, dažais ar chemikalais;
- vyresnė, nutukusi ar sąnarių skausmų turinti katė nebegali pati išsivalyti;
- veterinaras paskyrė gydomąjį šampūną, pavyzdžiui, dėl odos ligų;
- bekailėms katėms, tokioms kaip sfinksai, reikia reguliariai valyti odą, nes ant jos kaupiasi riebalai.
Kaip maudyti katę kuo mažiau streso keliančiu būdu, rašome straipsnyje „Katės maudymas“.
Jei katė išsitepė, bet nėra pavojingų medžiagų, dažnai užtenka išvalyti tik nešvarią vietą drėgna šluoste ar specialiomis kačių servetėlėmis. Pilnos vonios gali ir neprireikti.
Niekada nenaudokite vandens bausmei
Vandens purškimas į katę, norint ją atpratinti nuo nepageidaujamo elgesio, nėra veiksmingas. Katė nesupranta, už ką ji baudžiama, o tik išmoksta bijoti jūsų ar vietos, kurioje tai nutiko. Tai didina stresą ir gali pakenkti jūsų santykiams. Plačiau apie tai, kaip keisti elgesį be bausmių, rašome straipsnyje „Katė lipa ant stalo“.
Katės ir vandens gėrimas
Įdomu tai, kad daugelis kačių, nemėgstančių vandens ant kailio, mielai geria iš čiaupo ar fontanėlio. Tekantis vanduo atrodo šviežesnis ir patrauklesnis. Kadangi katės dažnai geria per mažai, tai verta išnaudoti. Plačiau – straipsnyje „Vanduo katėms“.
Trumpai
Katės vengia vandens dėl dykumų protėvių, lėtai džiūstančio sunkaus kailio, kontrolės praradimo ir svetimų kvapų. Tačiau kai kurios veislės ir pavienės katės vandenį mėgsta. Sveikų kačių paprastai maudyti nereikia, o vandens niekada nereikėtų naudoti bausmei.
