Kilmė ir istorija
Amerikiečių Stafordšyro terjero protėviai – XIX a. Anglijos buldogų ir terjerų mišrūnai, kurie kartu su emigrantais atkeliavo į JAV. Ten šie šunys buvo naudojami ūkiuose kaip universalūs pagalbininkai, sargai ir medžiotojai, tačiau, deja, ir šunų kovoms.
Amerikiečiai šiuos šunis veisė stambesnius ir sunkesnius nei anglų Stafordšyro bulterjerai. 1936 m. Amerikos kinologų klubas pripažino veislę Stafordšyro terjero pavadinimu, siekdamas atskirti parodinius ir šeimos šunis nuo kovinių linijų. 1972 m. pavadinimas pakeistas į amerikiečių Stafordšyro terjerą, kad nebūtų painiojamas su anglų Stafordšyro bulterjeru.
Nors amstafas ir amerikiečių pitbulterjeras turi bendrų protėvių, šiandien tai skirtingos veislės. Amerikiečių pitbulterjeras FCI nepripažintas ir Lietuvoje priskiriamas kovinėms veislėms, kurias įvežti ir veisti draudžiama.
Išvaizda
Amerikiečių Stafordšyro terjeras – vidutinio dydžio, labai raumeningas, stiprus ir tvirtas šuo. Jis atrodo galingas savo dydžiui, tačiau išlieka judrus ir elegantiškas. Galva plati, su ryškiais skruostų raumenimis ir stipriais žandikauliais. Akys apvalios, tamsios, giliai įsodintos. Ausys natūralios arba pusiau stačios; Lietuvoje ausų karpymas draudžiamas.
Kailis trumpas, tankus, standus ir blizgus. Leidžiama bet kokia spalva – vienspalvė, margoji ar dėmėta, tačiau visiškai balti ar daugiau nei 80 % balti, juodi su įdegiu ir kepenų spalvos šunys standarte nepageidaujami.
Amstafai dažnai painiojami su Stafordšyro bulterjerais, tačiau amstafai aukštesni ir sunkesni.
Patinai paprastai būna stambesni ir raumeningesni nei patelės. Šuniukų galva ir krūtinė galutinai susiformuoja per pirmuosius dvejus metus.
Charakteris ir temperamentas
Amstafai yra drąsūs, ištikimi, žaismingi ir labai prisirišę prie savo šeimos. Su artimaisiais jie dažnai būna meilūs, glaudžiasi ir nori būti šalia. Su vaikais, su kuriais auga, paprastai sutaria gerai, tačiau dėl jėgos ir energijos reikia priežiūros.
Su svetimais žmonėmis gerai socializuoti amstafai paprastai būna draugiški arba santūrūs. Tačiau su kitais šunimis jie gali konfliktuoti – istoriškai ši veislė buvo veisiama kovoms, todėl kai kurie amstafai nesitraukia iš konflikto. Su katėmis ir smulkiais gyvūnais sutaria tik augdami kartu nuo mažens.
Būdingi iššūkiai: labai daug energijos, jėga ir atkaklumas. Blogai socializuotas ar išauklėtas amstafas gali būti pavojingas kitiems šunims. Ši veislė visiškai netinka pradedantiesiems ir žmonėms, kurie negali užtikrinti nuoseklios dresūros ir priežiūros.
Amstafai labai stipriai prisiriša prie šeimos ir dažnai seka šeimininkus po namus. Jie mėgsta fizinį kontaktą – glaustis, gulėti šalia ant sofos. Daug šeimininkų pasakoja, kad amstafas namuose yra švelnus ir žaismingas.
Dresūra ir socializacija
Amstafai yra protingi ir mielai dirba su šeimininku, tačiau gali būti užsispyrę. Dresūrai reikia patyrusio, ramaus ir nuoseklaus šeimininko. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas – šiurkštūs metodai gali sukelti agresiją.
Socializacija su kitais šunimis yra itin svarbi ir turi prasidėti nuo pirmų dienų. Net ir gerai socializuotas amstafas gali nesutarti su kai kuriais šunimis, todėl šeimininkas turi atidžiai stebėti šuns kūno kalbą ir vengti įtemptų situacijų.
Amstafams tinka paklusnumas, agility, svorio traukimas ir kanikrosas. Labai svarbu išmokyti patikimo atšaukimo, komandos „palik“ ir ramaus elgesio su antsnukiu.
Labai svarbu, kad amstafas išmoktų ramiai praeiti pro kitus šunis. Tam padeda darbas su kinologu ir palaipsnis atstumo mažinimas.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę guminiu šepečiu.
- Maudymas: retai, tik pagal poreikį.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1,5–2 valandos aktyvios veiklos per dieną.
- Žaislai: rinkitės labai tvirtus kramtomus žaislus.
- Temperatūra: amstafai jautrūs šalčiui ir karščiui dėl trumpo kailio.
Viešose vietose amstafą būtina vedžioti su pavadėliu ir antsnukiu, kaip to reikalaujama pavojingų veislių šunims. Nuo mažens verta pratinti šunį prie antsnukio. Kiemas turi būti patikimai aptvertas.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas aktyviems vidutinių ar didelių veislių šunims skirtas maistas su pakankamu baltymų kiekiu. Suaugusiam 25–30 kg amstafui paprastai reikia apie 300–420 g sauso maisto per dieną, priklausomai nuo aktyvumo.
Amstafai turi būti raumeningi ir liekni. Jie mėgsta maistą ir gali nutukti, jei gauna per daug skanėstų. Maistą duokite 2 kartus per dieną.
Svarbu: amstafams dažnai pasitaiko odos alergijų. Jei šuo kasosi ar ant odos atsiranda paraudimų, verta pasitarti su veterinaru dėl maisto pakeitimo.
Vyresniems amstafams porcijas verta sumažinti. Vanduo visada turi būti pasiekiamas, ypač po aktyvių žaidimų.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų ir alkūnių sąnarių displazija
- Smegenėlių ataksija
- Neuronų ceroidinė lipofuscinozė (NCL)
- Odos alergijos
- Odos navikai (mastocitomos)
- Kryžminio kelio raiščio plyšimas
- Širdies ligos
Amerikiečių Stafordšyro terjerai paprastai būna tvirti ir ištvermingi. Dažniausios problemos – sąnarių displazija ir kryžminio kelio raiščio plyšimai, todėl svarbu rinktis šuniuką iš patikrintų tėvų ir palaikyti normalų svorį.
Smegenėlių ataksija ir neuronų ceroidinė lipofuscinozė – paveldimos neurologinės ligos, pasireiškiančios koordinacijos sutrikimais. Abi nustatomos genetiniais testais.
Amstafams dažnai pasitaiko odos alergijų ir odos navikų. Kiekvieną naują guzelį ant kūno verta nedelsiant parodyti veterinarui.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) ir alkūnių (ED) displazijos vertinimas, širdies tyrimas, genetiniai ataksijos ir NCL testai.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus, o vyresniems šunims – du kartus per metus, padeda laiku pastebėti sąnarių, odos ir kitas ligas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje amerikiečių Stafordšyro terjerų veislynų yra keletas. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 600–1 300 €. Prieš įsigyjant būtina pasirūpinti leidimu.
- Pamatykite šuniuko tėvus – jų elgesys turi būti draugiškas ir subalansuotas.
- Prašykite tėvų sąnarių tyrimų ir genetinių testų rezultatų.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Įsitikinkite, kad šuniukas tikrai yra amstafas, o ne amerikiečių pitbulterjeras ar jo mišrūnas – pastarieji Lietuvoje draudžiami.
Leidimas: amerikiečių Stafordšyro terjeras yra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą. Norint įsigyti, laikyti, veisti ar parduoti šios veislės šunį ar jo mišrūną, būtinas savivaldybės administracijos išduotas leidimas. Daugiabučiuose namuose pavojingų veislių šunis laikyti draudžiama, nebent gautas savivaldybės leidimas. Viešose vietose šuo turi būti vedžiojamas su pavadėliu ir antsnukiu. Tikslius reikalavimus ir reikalingus dokumentus verta pasitikrinti savo savivaldybėje.
Jei norite suaugusio amstafo, verta pasidomėti globos organizacijomis – suaugusio šuns charakteris ir santykis su kitais šunimis jau būna aiškūs. Tačiau ir šiuo atveju būtina gauti savivaldybės leidimą.