Kilmė ir istorija
Bulterjero protėviai – XIX a. pradžios Anglijos buldogų ir terjerų mišrūnai, kurie buvo naudojami žiaurioms pramogoms ir šunų kovoms. Šie šunys buvo stiprūs ir drąsūs, tačiau neišsiskyrė elegancija.
XIX a. viduryje Birmingemo veisėjas Džeimsas Hinksas (James Hinks) pradėjo veisti baltus bulterjerus, kryžmindamas juos su baltaisiais anglų terjerais ir galbūt su dalmatinais. Jis siekė sukurti elegantišką, baltą džentelmenų kompanioną. Balti bulterjerai greitai išpopuliarėjo ir buvo vadinami „baltaisiais kavalieriais“.
Vėliau, XX a. pradžioje, į veislę vėl įlieta spalvotų šunų kraujo, siekiant sumažinti kurtumo ir kitų baltų šunų sveikatos problemų riziką. Būdinga kiaušinio formos galva susiformavo XX a. Šiandien FCI pripažįsta bulterjerą ir nykštukinį bulterjerą kaip atskiras veisles.
Išvaizda
Bulterjeras – tvirtas, raumeningas, simetriško sudėjimo šuo. Labiausiai atpažįstamas bruožas – ilga, kiaušinio formos galva be ryškaus perėjimo nuo kaktos į snukį. Akys mažos, siauros, trikampės, įkypos ir giliai įsodintos, tamsios. Ausys mažos, plonos, stačios.
FCI standartas bulterjerų ūgio ir svorio neriboja – svarbiausia, kad šuo būtų proporcingas ir raumeningas. Paprastai bulterjerai būna 45–55 cm aukščio ir sveria 22–38 kg.
Kailis trumpas, lygus, šiurkštokas ir blizgus. Skiriami baltieji bulterjerai (gali turėti spalvotų dėmių ant galvos) ir spalvotieji – tigriniai, juodai tigriniai, raudoni, gelsvi ar trispalviai.
Šuniukų galva iš pradžių būna apvalesnė, o būdinga kiaušinio forma išryškėja augant. Patinai paprastai būna masyvesni nei patelės.
Charakteris ir temperamentas
Bulterjerai yra linksmi, žaismingi, meilūs ir labai prisirišę prie savo šeimos. Jie mėgsta būti dėmesio centre, glaustis ir dalyvauti visose veiklose. Daug šeimininkų bulterjerus apibūdina kaip šunis su puikiu humoro jausmu ir išdaigomis.
Su žmonėmis bulterjerai paprastai būna draugiški, o su vaikais, su kuriais auga, – žaismingi ir kantrūs. Tačiau su kitais šunimis, ypač tos pačios lyties, jie gali konfliktuoti. Dėl medžioklės instinkto gali vaikytis kates ir smulkius gyvūnus.
Būdingi iššūkiai: bulterjerai garsėja užsispyrimu ir savarankiškumu. Kai kuriems pasitaiko obsesyvus elgesys, pavyzdžiui, savo uodegos vaikymasis ratu. Jie sunkiai pakelia vienatvę ir be pakankamos veiklos tampa destruktyvūs.
Bulterjerai labai mėgsta fizinį kontaktą – jie dažnai atsiremia į šeimininko kojas, guli šalia ar ant kelių, nepaisant savo dydžio. Daug šeimininkų sako, kad bulterjeras namuose yra tikras „meilės kamuolys“.
Bulterjerai sunkiai pakelia ilgą vienatvę, todėl geriausiai jaučiasi šeimose, kuriose kas nors dažnai būna namuose.
Dresūra ir socializacija
Bulterjerai yra protingi, tačiau labai užsispyrę ir savarankiški. Dresūrai reikia kantrybės, nuoseklumo ir humoro jausmo. Geriausiai veikia trumpos, įvairios ir smagios treniruotės su skanėstais ir žaidimais.
Socializacija su kitais šunimis ir gyvūnais nuo mažens yra itin svarbi. Net ir gerai socializuotas bulterjeras gali nesutarti su kai kuriais šunimis, todėl šeimininkas turi atidžiai stebėti šuns kūno kalbą.
Bulterjerams tinka paklusnumas, agility, žaidimai su traukimu ir uoslės užduotys. Protinė veikla padeda išvengti nuobodulio ir obsesyvaus elgesio.
Labai svarbu nuo mažens pratinti bulterjerą prie liečiamo, apžiūrimo ir nagų kirpimo. Kuo anksčiau šuo pripras prie šių procedūrų, tuo lengviau bus jį prižiūrėti visą gyvenimą.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę guminiu šepečiu ar pirštine.
- Maudymas: retai, tik pagal poreikį.
- Oda: baltiems bulterjerams vasarą reikia saugoti odą nuo saulės nudegimų, ypač ant nosies ir ausų.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1,5–2 valandos per dieną: pasivaikščiojimai, žaidimai, dresūra.
- Žaislai: rinkitės labai tvirtus kramtomus žaislus.
Bulterjerai jautrūs šalčiui, todėl žiemą ilgesniems pasivaikščiojimams verta turėti šiltą paltuką. Namuose šuniui reikia minkšto guolio.
Bulterjerai mėgsta žaidimus su virve ar kamuoliu, tačiau nuo mažens verta mokyti, kad žaidimas baigiasi pagal šeimininko komandą.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas vidutinių ar didelių veislių aktyviems šunims skirtas maistas. Suaugusiam 25–30 kg bulterjerui paprastai reikia apie 300–400 g sauso maisto per dieną, padalinto į du kartus.
Bulterjerai mėgsta maistą ir gali nutukti, todėl svarbu laikytis paros normos. Šuo turi būti raumeningas, bet ne riebus.
Bulterjerams dažnai pasitaiko odos alergijų, kurios gali būti susijusios su maistu. Jei šuo kasosi ar ant odos atsiranda paraudimų, verta pasitarti su veterinaru dėl maisto pakeitimo.
Vyresniems bulterjerams porcijas verta sumažinti, nes jie juda mažiau.
Vanduo visada turi būti pasiekiamas.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Kurtumas (ypač baltiems šunims)
- Paveldimas nefritas ir policistinė inkstų liga
- Širdies ligos (mitralinio vožtuvo displazija, aortos stenozė)
- Odos alergijos
- Letalinis akrodermatitas
- Obsesyvus elgesys (uodegos vaikymasis)
- Girnelės išnirimas
Bulterjerams būdingos kelios paveldimos ligos. Kurtumas dažniau pasitaiko baltiems šunims, todėl šuniukams rekomenduojamas BAER klausos testas. Paveldimos inkstų ligos gali sukelti inkstų nepakankamumą jauname amžiuje, todėl tėvams atliekami šlapimo tyrimai.
Širdies ligos, tokios kaip mitralinio vožtuvo displazija ir aortos stenozė, nustatomos širdies tyrimu. Letalinis akrodermatitas – sunki paveldima liga, pasireiškianti jauniems šuniukams odos pažeidimais, prastu augimu ir imunitetu.
Obsesyvus elgesys, ypač uodegos vaikymasis, kai kuriems bulterjerams tampa rimta problema, reikalaujančia veterinaro ir elgesio specialisto pagalbos.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: BAER klausos testas, širdies tyrimas, inkstų tyrimas (šlapimo baltymų ir kreatinino santykis), girnelių vertinimas.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus, o vyresniems šunims – du kartus per metus, padeda laiku pastebėti inkstų, širdies ir odos ligas. Kraujo ir šlapimo tyrimai ypač svarbūs, nes inkstų ligos ilgai gali nepasireikšti jokiais simptomais.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje bulterjerų veislynų yra keletas. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 800–1 500 €.
- Prašykite tėvų klausos, širdies ir inkstų tyrimų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti draugiškas ir subalansuotas.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Baltiems šuniukams būtinai paprašykite BAER klausos testo rezultatų.
Leidimas: bulterjeras nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia. Jo nereikėtų painioti su Stafordšyro bulterjeru, kuris į šį sąrašą įtrauktas.
Atsakingas veisėjas šuniuką atiduoda ne jaunesnį nei 8–10 savaičių, su veterinariniu pasu, atliktais skiepais ir nukirmintą. Jei norite suaugusio šuns, verta pasidomėti bulterjerų globos bendruomenėmis.