Kilmė ir istorija
Toibobo istorija prasidėjo XX a. devintajame dešimtmetyje Rusijoje, Rostove prie Dono. Veisėja Jelena Krasničenko pastebėjo mažą colorpoint katiną su trumpa uodega, kuris buvo pavadintas Kutsik. Jis ir kitos panašios katės tapo veislės pagrindu.
Iš pradžių veislė buvo vadinama „Skif-tai-don“ ar „skifų toibobu“, o vėliau pavadinimas sutrumpintas į „toibobas“. Veisėjai siekė išlaikyti mažą dydį, proporcingą kūną ir trumpą uodegą.
Svarbu, kad toibobo mažas dydis nėra nykštukiškumas – katė yra proporcingos sandaros, be sutrumpėjusių kojų ar deformacijų. WCF toibobą pripažino XXI a., o TICA jį pripažįsta kaip naują besivystančią veislę.
Išvaizda
Toibobas – labai maža, tačiau tvirta, raumeninga, kompaktiška katė su plačia krūtine ir vidutinio ilgio kojomis. Kūnas proporcingas – toibobas atrodo kaip suaugusi katė, tik sumažinta. Galva apvali, akys didelės, apvalios, dažniausiai mėlynos (colorpoint katėms). Ausys vidutinio dydžio.
Uodega trumpa – nuo kelių slankstelių iki maždaug trečdalio įprastos uodegos ilgio, dažnai užsisukusi ar išlinkusi. Kailis trumpas, tankus, šilkinis; yra ir pusiau ilgaplaukė atmaina.
Dažniausia spalva – colorpoint su ruoniniais taškais, tačiau leidžiamos ir kitos spalvos.
Charakteris ir temperamentas
Toibobas – meilus, žaismingas, protingas ir labai prisirišęs prie šeimos. Jis mėgsta būti šalia žmonių, gulėti ant kelių ir sekti šeimininką po namus. Daugelis toibobų žaidžia „atnešk“ ir išlieka žaismingi iki vyresnio amžiaus.
Toibobai ramūs ir subalansuoti, todėl gerai prisitaiko prie naujų situacijų ir kelionių. Jų balsas tylus.
Su ramiais vaikais, kitomis katėmis ir draugiškais šunimis toibobai paprastai sutaria gerai, tačiau dėl mažo dydžio juos reikia saugoti nuo grubaus elgesio.
Būdingi iššūkiai: dėl mažo dydžio toibobai gali būti sužeisti netyčia, juos reikia saugoti nuo didelių šunų ir mažų vaikų grubumo.
Toibobai dažnai elgiasi kaip šuniukai: atneša žaislus, seka šeimininką ir ateina pašaukti. Jie mėgsta būti nešiojami ir dažnai sėdi ant šeimininko peties. Nepaisant mažo dydžio, toibobai drąsūs ir smalsūs – jie greitai priima naujus žmones ir lengvai pripranta prie kelionių.
Toibobai retai būna agresyvūs ar baikštūs ir greitai prisitaiko prie naujų namų. Pirmosiomis dienomis verta paruošti ramų kambarį su kraiku, vandeniu ir šiltu gultu.
Auklėjimas ir socializacija
Toibobai yra protingi ir greitai išmoksta triukų, žaidimo „atnešk“ ar vaikščiojimo su petnešomis. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas.
Naujuose namuose kačiukui reikia saugios erdvės: kraiko, guolio, draskyklės ir vietos pasislėpti. Kitus gyvūnus ir mažus vaikus geriausia supažindinti prižiūrint ir trumpais susitikimais.
Saugumas namuose: prieš atvežant katę, verta patikrinti, ar namuose nėra katėms nuodingų augalų, apsaugoti langus tinkleliais ir paslėpti laidus bei smulkius daiktus, kuriuos katė galėtų praryti.
Toibobai mėgsta maisto galvosūkius ir žaidimus su mažais žaislais. Juos lengva išmokyti vaikščioti su petnešomis – tik reikia pasirinkti mažiausio dydžio, gerai prigludusias petnešas.
Kačiuką verta nuo mažens pratinti prie dantų valymo ir transportavimo dėžės. Trumpi, reguliarūs užsiėmimai su skanėstais veikia geriausiai.
Priežiūra
- Kailis: kartą per savaitę paglostyti guminiu šepečiu.
- Saugumas: atsargiai su durimis, baldais ir sunkiais daiktais.
- Nagai: kirpti kas 2–3 savaites.
- Dantys: valyti kelis kartus per savaitę – mažų kačių dantys gali būti tankiai išsidėstę.
- Aktyvumas: kasdien 15–25 minutės žaidimų.
Aktyvioms katėms labai tinka aukšti draskyklės stovai, lentynos ant sienų, interaktyvūs žaislai ir maisto galvosūkiai – jie padeda išnaudoti energiją ir išvengti nuobodulio.
Kraikas: kraiko dėžę reikia valyti kasdien, o namuose turėtų būti bent viena dėžė daugiau nei kačių skaičius. Ją geriausia statyti ramioje vietoje, atokiau nuo maisto.
Toibobui verta įrengti žemesnes draskykles ir laiptelius prie sofos, nors jis paprastai puikiai šokinėja. Svarbu atsargiai uždaryti duris ir patikrinti, kur katė yra, prieš sėdant ant sofos ar kėdės.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas maistas su daug gyvūninių baltymų. 2 kg katei paprastai reikia apie 25–35 g sauso maisto per dieną arba atitinkamo kiekio drėgno maisto.
Kadangi katė maža, net nedidelis papildomas kiekis maisto greitai virsta antsvoriu.
Kelios vandens vietos namuose ar fontanėlis skatina katę gerti daugiau – tai svarbu inkstų sveikatai.
Skanėstai turėtų sudaryti ne daugiau kaip dešimtadalį dienos kalorijų, o dalį maisto galima duoti maisto galvosūkiuose – tai lėtina ėdimą ir suteikia veiklos.
Mažoms katėms tinka maistas su mažesnėmis granulėmis, kurias lengva sukramtyti. Kad katė gertų pakankamai, verta dalį davinio duoti drėgno maisto. Kačiukams iki metų maistą reikėtų duoti 3–4 kartus per dieną mažomis porcijomis.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Dantų išsidėstymo problemos
- Dantenų ligos
- Hipotermija
- Traumos
- Nutukimas
- Uodegos traumos
Toibobai paprastai yra sveiki ir ilgaamžiai – specifinių paveldimų ligų nežinoma. Dėl mažo dydžio gali pasitaikyti dantų išsidėstymo problemų, o mažą katę lengviau sužeisti.
Rekomenduojama: kasmetinė veterinaro apžiūra, dantų priežiūra, svorio kontrolė.
Sterilizacija: nesterilizuoti katinai dažnai žymi teritoriją, o katės rujos metu tampa neramios ir balsingos, todėl šeimos augintinius verta sterilizuoti ar kastruoti. Tinkamą laiką padės parinkti veterinaras.
Net ir namuose gyvenančiai katei reikia kasmetinės veterinaro apžiūros ir skiepų. Pastebėjus padidėjusį troškulį, svorio pokyčius ar elgesio pasikeitimus, verta nedelsiant kreiptis į veterinarą.
Vyresniems toibobams verta kasmet patikrinti dantis ir inkstus. Kadangi katė maža, net nedideli svorio pokyčiai gali būti reikšmingi, todėl verta ją reguliariai sverti.
Mažos katės greičiau sušąla, todėl namuose verta turėti šiltų gultų. Prieš narkozę ar operacijas svarbu, kad veterinaras tiksliai apskaičiuotų vaistų dozes pagal mažą svorį.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Kačiuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje toibobų veisėjų beveik nėra, daugiausia jų Rusijoje, o Europoje – vienas kitas Lenkijoje, Vokietijoje ar Nyderlanduose. Kačiukas paprastai kainuoja apie 1 000–2 500 €.
- Rinkitės veisėją, registruotą WCF ar TICA.
- Būkite atsargūs su pasiūlymais „mini“ ar „teacup“ kačių – tikri toibobai yra proporcingi, o ne nykštukiški.
- Kilmingi kačiukai paprastai atiduodami 12–14 savaičių amžiaus, paskiepyti ir išmokyti naudotis kraiku.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
- Pasitikrinkite, ar kačiukas paženklintas mikroschema ir registruotas Gyvūnų augintinių registre – Lietuvoje tai privaloma.
Išlaikymo kaina: kokybiškas maistas paprastai kainuoja apie 20–35 € per mėnesį, papildomai – kraikas, skiepai, apsauga nuo parazitų ir kasmetinė veterinaro apžiūra.
Kam tinka: žmonėms, gyvenantiems bute, vyresnio amžiaus šeimininkams ir šeimoms su vyresniais vaikais. Kam netinka: šeimoms su labai mažais vaikais ar dideliais, nekantriais šunimis.
