Kilmė ir istorija
Trumpauodegės katės Japonijoje gyvena mažiausiai tūkstantį metų – jos minimos senuose japonų raštuose ir vaizduojamos tradicinėje dailėje. Manoma, kad katės į Japoniją atkeliavo iš Kinijos ar Korėjos, o trumpos uodegos mutacija ten natūraliai paplito. Ilgą laiką katės buvo laikomos imperatoriaus rūmuose ir šventyklose.
XVII a. pradžioje valdžia įsakė paleisti kates į laisvę, kad jos saugotų šilkverpių ūkius nuo graužikų. Taip japonų bobteiliai tapo įprastomis gatvių ir ūkių katėmis. Japonų folklore trumpauodegės katės siejamos su sėkme, o „Maneki-neko“ figūrėlė vaizduoja būtent tokią katę su pakelta letena.
XX a. septintajame dešimtmetyje amerikietė Judy Crawford, gyvenusi Japonijoje, išsiuntė kelias kates į JAV, kur jos tapo veislės pagrindu. CFA japonų bobteilį pripažino XX a. aštuntajame dešimtmetyje, o vėliau ir kitos organizacijos.
Išvaizda
Japonų bobteilis – vidutinio dydžio, liekna, bet raumeninga katė su ilgomis, plonomis kojomis. Užpakalinės kojos ilgesnės nei priekinės, tačiau stovint jos sulenktos, todėl nugara atrodo lygi. Galva trikampė, su aukštais skruostikauliais, akys didelės, ovalios, šiek tiek įstrižos. Ausys didelės, stačios.
Labiausiai būdinga – trumpa, išlinkusi uodega, apaugusi purių plaukų, todėl primena pomponą ar kiškio uodegą. Kiekvienos katės uodega unikali. Kailis būna trumpas ar pusiau ilgas, minkštas ir šilkinis, be gausaus poplaukio.
Labiausiai vertinama spalva – „mi-ke“ (japoniškai „trys kailiai“): balta su juodomis ir raudonomis dėmėmis. Tačiau leidžiama ir daugybė kitų spalvų bei raštų.
Japonų bobteilio uodega niekada nebūna vienoda – ji gali būti lanksti ar standi, užsisukusi į vieną ar kelias puses. Dėl to veislės standartas aprašo ne tikslų uodegos ilgį, o bendrą pomponą primenančią išvaizdą. Uodegos ilgis ištiesus paprastai neviršija 7–8 cm.
Charakteris ir temperamentas
Japonų bobteilis – labai aktyvus, protingas, smalsus ir socialus. Jis mėgsta būti šeimos dėmesio centre, žaisti, laipioti ir tyrinėti. Daugelis japonų bobteilių žaidžia „atnešk“, nešioja žaislus dantyse ir domisi vandeniu.
Japonų bobteiliai mėgsta „kalbėtis“ – jų balsas melodingas, beveik dainuojantis, o „pokalbiai“ su šeimininku gali trukti ilgai. Jie labai prisiriša prie šeimos, bet nėra įkyrūs.
Su vaikais, šunimis ir kitomis katėmis japonų bobteiliai paprastai sutaria puikiai. Jie greitai prisitaiko prie naujų žmonių ir aplinkos.
Būdingi iššūkiai: japonų bobteiliams reikia daug veiklos ir dėmesio – nuobodžiaujantys jie ieško pramogų patys.
Japonų bobteiliai garsėja tuo, kad mėgsta nešioti žaislus dantyse ir atnešti juos šeimininkui, o kai kurie net „žaidžia“ su vandeniu, mušdami jį letena. Jie labai greitai juda ir puikiai šokinėja, todėl dažnai pasirenka aukščiausias vietas namuose. Japonų bobteiliai dažnai „pasakoja“ šeimininkui, ką veikė per dieną.
Jie retai būna baikštūs ar agresyvūs ir lengvai pritampa naujoje aplinkoje.
Auklėjimas ir socializacija
Japonų bobteiliai yra labai protingi ir greitai išmoksta triukų, žaidimo „atnešk“ ar vaikščiojimo su petnešomis. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir klikerio dresūra.
Atvežus kačiuką, verta neskubinti pažinties: leisti jam pačiam tyrinėti aplinką, pasirūpinti slėptuve ir nekeisti maisto, kurį jis ėdė pas veisėją, bent pirmąsias savaites.
Saugumas namuose: prieš atvežant katę, verta patikrinti, ar namuose nėra katėms nuodingų augalų, apsaugoti langus tinkleliais ir paslėpti laidus bei smulkius daiktus, kuriuos katė galėtų praryti.
Japonų bobteiliams labai tinka maisto galvosūkiai, slėpynės su skanėstais ir trumpi klikerio pratimai. Jie greitai išmoksta komandas „sėsk“, „duok leteną“ ar „atnešk“. Svarbu nuo mažens mokyti, kur galima laipioti, o kur ne, ir įrengti pakankamai aukštų draskyklių.
Priežiūra
- Kailis: trumpaplaukius šukuoti kartą per savaitę, pusiau ilgaplaukius – 2 kartus.
- Uodega: šukuoti atsargiai, netempti.
- Maudymas: retai – tik pagal poreikį.
- Nagai: kirpti kas 2–3 savaites.
- Dantys: valyti kelis kartus per savaitę.
- Aktyvumas: kasdien bent 30 minučių žaidimų.
Kad katė nenuobodžiautų, verta keisti žaislus, slėpti skanėstus ir kelis kartus per dieną žaisti su meškere – tai imituoja medžioklę ir pavargdina katę.
Kraikas: katės labai vertina švarą, todėl kraiką verta valyti kasdien ir kas kelias savaites visiškai pakeisti. Dėžė turi būti pakankamai didelė, kad katė joje laisvai apsisuktų.
Japonų bobteilio kailis beveik nesivelia, todėl priežiūra paprasta. Pusiau ilgaplaukiams verta dažniau šukuoti uodegą ir „kelnaites“, kad nesusidarytų vėlų.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas maistas su daug gyvūninių baltymų. 4 kg katei paprastai reikia apie 50–70 g sauso maisto per dieną arba atitinkamo kiekio drėgno maisto.
Aktyvūs japonų bobteiliai retai nutunka, tačiau po sterilizacijos porcijas verta stebėti.
Kelios vandens vietos namuose ar fontanėlis skatina katę gerti daugiau – tai svarbu inkstų sveikatai.
Skanėstai turėtų sudaryti ne daugiau kaip dešimtadalį dienos kalorijų.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Dantenų ligos
- Uodegos traumos
- Kurtumas (baltoms mėlynakėms katėms)
- Šlapimo takų ligos
- Nutukimas (retai)
- Kvėpavimo takų infekcijos
Japonų bobteiliai laikomi labai sveika veisle. Trumpos uodegos genas yra recesyvinis ir, skirtingai nuo menksų, nesukelia stuburo apsigimimų. Baltoms katėms su mėlynomis ar skirtingų spalvų akimis gali pasitaikyti kurtumas.
Rekomenduojama: kasmetinė veterinaro apžiūra, baltų kačiukų klausos patikra.
Sterilizacija: nesterilizuoti katinai dažnai žymi teritoriją, o katės rujos metu tampa neramios ir balsingos, todėl šeimos augintinius verta sterilizuoti ar kastruoti. Tinkamą laiką padės parinkti veterinaras.
Profilaktiniai veterinaro patikrinimai kartą per metus, o vyresnėms katėms – du kartus per metus, padeda laiku pastebėti inkstų, širdies ir dantų ligas.
Vyresniems japonų bobteiliams verta kasmet patikrinti dantis, inkstus ir širdį. Uodegą reikia saugoti nuo traumų – jos negalima tempti ar stipriai spausti, nes tai gali sukelti skausmą.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Kačiuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje japonų bobteilių veisėjų nėra, o Europoje jų nedaug, todėl kačiukų tenka ieškoti Vokietijoje, Nyderlanduose ar JAV. Kačiukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 900–1 800 €.
- Rinkitės veisėją, registruotą felinologų klube, priklausančiame FIFe, WCF ar TICA, – tik tokie veisėjai išduoda kilmės dokumentus.
- Kilmingi kačiukai paprastai atiduodami 12–14 savaičių amžiaus, paskiepyti ir išmokyti naudotis kraiku.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
- Pasitikrinkite, ar kačiukas paženklintas mikroschema ir registruotas Gyvūnų augintinių registre – Lietuvoje tai privaloma.
Išlaikymo kaina: mėnesio išlaidos maistui paprastai siekia apie 25–40 €, o kraikas, skiepai ir veterinaro apžiūros prideda dar keliasdešimt eurų per mėnesį vidutiniškai.
Kam tinka: aktyvioms šeimoms su vaikais, šunų turėtojams ir žmonėms, kurie nori bendraujančios, protingos katės. Kam netinka: ieškantiems ramios „kelių katės“ ar tiems, kurie ilgai būna ne namuose.
