Kilmė ir istorija
Majorkos aviganis kilęs iš Majorkos salos Viduržemio jūroje. Katalonų kalba „ca de bestiar“ reiškia „gyvulių šuo“ – šie šunys šimtmečius saugojo avis, ožkas ir galvijus, varydavo juos ganyklose ir saugojo ūkininkų sodybas. Manoma, kad jų protėviai į salą pateko su įvairiais Viduržemio jūros tautų laivais.
Saloje gyvenę šunys buvo atrenkami pagal darbines savybes, o ne išvaizdą. Vietiniai ūkininkai tradiciškai labiausiai vertino juodus šunis, todėl ši spalva tapo veislės skiriamuoju ženklu.
Veislė pripažinta Ispanijos kinologų ir FCI. Šiandien Majorkos aviganių yra nedaug – daugiausia jie gyvena Balearų salose ir žemyninėje Ispanijoje.
Majorkoje šie šunys buvo naudojami ne tik kaimenėms saugoti, bet ir jaučiams bei kiaulėms varyti. Ūkininkai juos vertino dėl gebėjimo dirbti karštyje ir saugoti sodybą nuo vagių. Ilgaplaukiai Majorkos aviganiai yra retesni ir daugiausia gyvena kalnuotose salos vietovėse.
Ispanijoje veikia Majorkos aviganių klubas, kuris rūpinasi veislės išsaugojimu ir darbinių savybių vertinimu. Kadangi šunų nedaug, kiekviena vada planuojama kruopščiai, siekiant išsaugoti genetinę įvairovę.
Išvaizda
Majorkos aviganis – didelis, atletiško sudėjimo, šiek tiek ilgesnis nei aukštis šuo su stipriais kaulais ir raumenimis. Galva masyvi, kaukolė plati, snukis kūgio formos, akys mažos, migdolo formos, nuo medaus iki tamsiai rudos spalvos. Ausys trikampės, pusiau nukarusios ar nukarusios.
Kailis būna dviejų tipų: trumpaplaukis (1,5–3 cm) – dažnesnis; ilgaplaukis (iki 7 cm) – banguotas, retesnis. Vienintelė leidžiama spalva – juoda, su nedidele balta dėme ant krūtinės.
Patinai užauga 66–73 cm, patelės – 62–68 cm.
Majorkos aviganio judesiai lengvi ir elastingi, laikysena – rimta ir pasitikinti. Šuniukai gimsta juodi, o kailis su amžiumi tampa blizgesnis ir tankesnis.
Charakteris ir temperamentas
Majorkos aviganis – ištikimas, drąsus, ramus ir labai prisirišęs prie savo šeimos. Su savo žmonėmis jis meilus ir švelnus, tačiau dažnai labiausiai prisiriša prie vieno šeimininko.
Su svetimais šis šuo itin nepasitikintis ir budrus – jis saugo teritoriją be komandos ir ryžtingai reaguoja į grėsmę. Svečius reikia supažindinti atsargiai, o šuns elgesį visada kontroliuoti.
Su šeimos vaikais Majorkos aviganis paprastai kantrus, tačiau dėl dydžio ir sargo instinkto jų žaidimus su draugais reikia prižiūrėti. Su kitais šunimis gali būti dominuojantis.
Būdingi iššūkiai: šis aviganis savarankiškas ir gali būti užsispyręs. Jam reikia patyrusio šeimininko, ankstyvos socializacijos ir aiškių taisyklių.
Majorkos aviganiai garsėja ypatingu ryšiu su savo šeimininku – daugelis jų pasirenka vieną žmogų ir seka jį visur. Su kitais šeimos nariais jie draugiški, tačiau „savo“ žmogui skiria didžiausią dėmesį ir ištikimybę.
Namuose šie šunys dažniausiai būna ramūs ir mėgsta gulėti vietoje, iš kurios matosi visi įėjimai. Jie retai loja be priežasties, tačiau į nepažįstamus garsus reaguoja greitai.
Majorkos aviganiai paprastai nėra triukšmingi, tačiau jų gilus balsas aiškiai įspėja nekviestus svečius.
Dresūra ir socializacija
Majorkos aviganis yra protingas, tačiau savarankiškas. Geriausiai veikia ramus, nuoseklus pozityvus mokymas su aiškiomis ribomis. Griežtumas ir bausmės sukelia priešiškumą.
Labai svarbi ankstyva ir nuolatinė socializacija su įvairiais žmonėmis, šunimis ir aplinkomis, kad šuo neužaugtų per daug įtarus.
Majorkos aviganį svarbu nuo mažens supažindinti su įvairiais žmonėmis, ypač vaikais ir vyrais su kepurėmis ar uniforma, kurie gali sukelti įtarimą. Šuniukų mokykla padeda išmokti ramiai elgtis tarp kitų šunų.
Su šiuo šunimi svarbu nuo mažens išmokti patikimo vaikščiojimo su pavadėliu ir komandos „palik“. Nuoseklus kasdienis kartojimas padeda išlaikyti gerą elgesį visą gyvenimą.
Priežiūra
- Kailis: trumpaplaukį šukuoti kartą per savaitę, ilgaplaukį – 2 kartus.
- Maudymas: retai – tik pagal poreikį.
- Ausys: tikrinti ir valyti kas savaitę.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1–1,5 valandos per dieną ir galimybė judėti aptvertame kieme.
Majorkos aviganis išvestas karštame klimate, todėl karštį toleruoja gerai, tačiau trumpaplaukiams šunims Lietuvos žiemą gali prireikti apšiltintos vietos.
Trumpaplaukis Majorkos aviganis šeriasi nedaug, tačiau sezoninio šėrimosi metu verta naudoti guminę pirštinę. Ilgaplaukiams šunims reikia šukuoti iki pat odos, ypač už ausų ir ant užpakalinių kojų, kad nesusidarytų vėlių.
Juodas kailis vasarą saulėje greitai įkaista, todėl kieme būtinas pavėsis ir švarus vanduo.
Nagus reikia kirpti reguliariai, o po pasivaikščiojimų miške patikrinti kailį dėl erkių. Didžiam šuniui reikia erdvaus, minkšto guolio.
Kasdienybė: rytas ir vakaras – ramūs pasivaikščiojimai su pavadėliu, dieną – laikas kieme, kur šuo stebi teritoriją. Savaitgaliais verta leistis į ilgesnius žygius gamtoje, o kelis kartus per savaitę skirti 10–15 minučių paklusnumo pratimams.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas didelių veislių šunims skirtas maistas. 38 kg šuniui paprastai reikia apie 400–500 g sauso maisto per dieną.
Didelių veislių šuniukams būtinas lėtas augimas. Dėl skrandžio apsisukimo rizikos dienos davinį verta dalyti į 2–3 porcijas.
Jauniems šuniukams reikia keturių šėrimų per dieną, vėliau jų skaičius mažinamas iki trijų, o suaugusiems šunims užtenka dviejų.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų sąnarių displazija
- Alkūnių sąnarių displazija
- Skrandžio apsisukimas
- Odos ligos
- Akių vokų ligos
- Nutukimas
Majorkos aviganis paprastai yra sveikas, tvirtas ir ištvermingas šuo. Dažniausios problemos – klubų ir alkūnių displazija bei skrandžio apsisukimas, būdingi dideliems šunims.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) ir alkūnių (ED) displazijos vertinimas.
Reguliarūs veterinaro patikrinimai ir skiepai padeda išlaikyti šunį sveiką ilgus metus. Vyresniems šunims verta kasmet patikrinti sąnarius.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje Majorkos aviganių praktiškai nėra – šuniukų tenka ieškoti Ispanijoje, ypač Balearų salose. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 800–1 500 €, o dažnai tenka laukti eilėje.
- Rinkitės veisėją, registruotą Ispanijos kinologų draugijoje (RSCE) ar kitos FCI narės organizacijoje.
- Prašykite tėvų sąnarių tyrimų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko tėvus ir įvertinkite jų temperamentą.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
Leidimas: Majorkos aviganis nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Kam tinka: patyrusiems šeimininkams, gyvenantiems kaime ir ieškantiems ištikimo, budraus sargo. Kam netinka: pradedantiesiems ir šeimoms, kuriose dažnai lankosi daug svečių.
Patikimi veisėjai šuniukus atiduoda ne anksčiau kaip 8–10 savaičių amžiaus ir paaiškina, ar šuniukas trumpaplaukis, ar ilgaplaukis.