Kilmė ir istorija
Morkiai pradėti veisti XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje JAV. Veisėjai siekė sukurti mažą, mažai besišeriantį kompanioną, kuris derintų Maltos bišono švelnumą su Jorkšyro terjero gyvumu.
Maltos bišonas – viena seniausių kompanionų veislių, žinoma dar antikos laikais. Jorkšyro terjeras išvestas XIX a. Anglijoje. Abi veislės turi panašų ilgą šilkinį kailį be pavilnės, todėl morkiai paveldėjo labai mažai besišeriantį kailį.
FCI ir kitos didžiosios kinologų organizacijos morkio kaip veislės nepripažįsta.
Morkis – vienas iš kelių populiarių mažų mišrūnų, kuriems nenaudojamas pudelis. Veisėjai pasirinko Maltos bišoną ir Jorkšyro terjerą todėl, kad abi veislės turi ilgą šilkinį kailį be pavilnės ir yra mažos. Taip buvo siekiama sukurti mažą, mažai besišeriantį kompanioną su gyvu, žaismingu būdu.
Maltos bišonas Viduržemio jūros regione buvo vertinamas jau antikos laikais – jį laikė graikų ir romėnų aukštuomenė. Jorkšyro terjeras atsirado XIX a. Anglijos šiaurėje, kur gaudė žiurkes audinių fabrikuose. Šių dviejų veislių derinys suteikė morkiui ir švelnumo, ir drąsos.
Morkiai ypač išpopuliarėjo XXI a. pradžioje, kai mažus šunis ėmė auginti garsenybės. Kartu su populiarumu išaugo ir neatsakingų veisėjų skaičius.
Išvaizda
Morkis – labai mažas, kompaktiškas šuo su apvalia galva, didelėmis tamsiomis akimis ir stačiomis ar pusiau nukarusiomis ausimis.
Kailis ilgas, minkštas ir šilkinis, dažniausiai tiesus. Spalvos: balta, kreminė, juoda su rusvu įdegiu, sidabrinė. Šuniukų spalva su amžiumi dažnai šviesėja.
Morkio kūnas mažas ir kompaktiškas, kojos plonos, uodega dažniausiai plunksnuota ir užriesta ant nugaros. Ausys gali būti stačios kaip Jorkšyro terjero ar nukarusios kaip Maltos bišono. Snukis trumpas, nosis juoda.
Šuniukai dažnai gimsta tamsūs – juodi su rusvu įdegiu – ir su amžiumi šviesėja. Kai kurie suaugę morkiai būna beveik balti, kiti išlaiko tamsią spalvą ant nugaros ir šviesią galvą bei kojas.
Šio mišrūno dydis labai priklauso nuo tėvų: kuo mažesni tėvai, tuo mažesni bus šuniukai. Morkiai dažniausiai užauga 2–5 kg svorio.
Charakteris ir temperamentas
Morkiai yra meilūs, žaismingi, drąsūs ir labai prisirišę prie savo šeimininko. Iš Maltos bišono jie paveldi švelnumą ir meilę glaustis, iš Jorkšyro terjero – drąsą, budrumą ir terjero temperamentą.
Su kitais gyvūnais morkiai paprastai sutaria, jei socializuoti. Su vaikais sutaria, tačiau dėl mažo dydžio ir trapumo labiau tinka šeimoms be mažų vaikų.
Būdingi iššūkiai: morkiai gali daug loti, būti užsispyrę ir sunkiai pratinami prie švaros. Jie nemėgsta būti vieni ir gali patirti išsiskyrimo nerimą.
Morkiai dažnai labai prisiriša prie vieno žmogaus ir tampa jo „šešėliu“. Jie mėgsta būti nešiojami, gulėti ant kelių ir miegoti šalia šeimininko. Kartu jie yra žaismingi, smalsūs ir mėgsta trumpus žaidimus su mažais žaislais.
Iš Jorkšyro terjero morkiai paveldi budrumą ir drąsą – jie dažnai elgiasi kaip didesni šunys ir nebijo loti ant didelių šunų. Dėl to svarbu juos apsaugoti nuo konfliktų su didesniais šunimis.
Morkiai puikiai tinka žmonėms, kurie daug laiko praleidžia namuose – pensininkams, nuotoliniu būdu dirbantiems ar vieniems gyvenantiems žmonėms.
Morkiai paprastai gerai sutaria su katėmis ir kitais mažais gyvūnais, ypač jei auga kartu.
Dresūra ir socializacija
Morkiai yra protingi, tačiau gali būti užsispyrę. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, trumpos treniruotės ir skanėstai.
Pratinimas prie švaros dažnai užtrunka, todėl verta naudoti vystyklus ar kraiko dėžutę.
Morkių mokymas reikalauja kantrybės: jie protingi, tačiau gali būti užsispyrę. Geriausiai veikia trumpos, linksmos treniruotės su skanėstais ir pagyrimu.
Labai svarbu nuo mažens mokyti ramumo ir neloti dėl kiekvieno garso. Ankstyva socializacija su kitais šunimis ir žmonėmis padeda išvengti baimingumo ir agresyvaus lojimo.
Morkiai mėgsta triukus ir greitai išmoksta „duok letenėlę“, „sukis“ ar „nusilenk“ – tai puikus būdas stiprinti ryšį su šeimininku.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kasdien, kad nesusidarytų vėlių.
- Kirpimas: kas 6–8 savaites (daugelis šeimininkų renkasi trumpą „šuniuko“ kirpimą).
- Akys: kasdien nuvalyti ašarų dėmes.
- Dantys: valyti kasdien ar kelis kartus per savaitę.
- Fizinis aktyvumas: 30 minučių per dieną.
Ilgas morkio kailis greitai susivelia, todėl jį reikia šukuoti kasdien. Jei šeimininkas nori palikti ilgą kailį, jį reikia reguliariai maudyti ir naudoti kondicionierių. Daugelis šeimininkų renkasi trumpą kirpimą, kuris gerokai palengvina priežiūrą.
Plaukus aplink akis reikia trumpinti arba surišti, kad nedirgintų akių. Vietoj antkaklio geriau naudoti petnešas, nes morkiai linkę į trachėjos kolapsą.
Žiemą morkiams būtini drabužėliai – jie labai greitai sušąla. Vasarą reikia saugoti nuo perkaitimo.
Maudyti morkį pakanka kas 3–4 savaites švelniu šampūnu, po to kailį gerai išdžiovinti.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas mažų veislių šunims skirtas maistas. 3 kg morkiui paprastai reikia apie 45–65 g sauso maisto per dieną.
Mažiems šuniukams svarbu dažnas šėrimas, kad nesumažėtų cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija).
Morkiai labai maži, todėl jų maisto porcijos taip pat mažos – svarbu nepermaitinti. Rekomenduojamas mažų veislių maistas su mažomis granulėmis. Skanėstų kiekį verta riboti.
Naują pašarą reikia įvesti palaipsniui per 7–10 dienų, kad nesutriktų virškinimas.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Girnelės išnirimas
- Trachėjos kolapsas
- Dantų ligos
- Hipoglikemija
- Kepenų šuntas
- Baltųjų šunų drebulio sindromas
Morkiai gali paveldėti abiejų tėvų veislių ligas. Dažniausios problemos – girnelės išnirimas, trachėjos kolapsas ir dantų ligos. Maži šuniukai linkę į hipoglikemiją.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: girnelių patikrinimas, akių tyrimas, kepenų funkcijos tyrimas.
Kasmetinė vakcinacija, reguliari apsauga nuo erkių ir blusų bei profilaktiniai apsilankymai pas veterinarą – paprasčiausias būdas išlaikyti šunį sveiką ilgus metus. Morkius reikia saugoti nuo kritimo iš aukščio, nes jų kaulai trapūs.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje morkių veisėjų nedaug. Šuniukas paprastai kainuoja apie 800–2 000 €. Oficialių kilmės dokumentų mišrūnams neišduoda nei Lietuvos kinologų draugija, nei FCI.
- Paprašykite parodyti abiejų tėvų sveikatos tyrimų dokumentus.
- Pamatykite šuniuko tėvus arba bent mamą.
- Venkite „mikro“ ar „tea cup“ šuniukų.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
Leidimas: morkis nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, o jo tėvų veislės taip pat neįtrauktos, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Kartos: F1 morkis – Maltos bišono ir Jorkšyro terjero vaikai; vėlesnės kartos veisiamos tarpusavyje. Abi tėvų veislės turi kailį be pavilnės, todėl morkiai šeriasi labai mažai.
Labai maži šuniukai dažnai turi sveikatos problemų, todėl reikėtų vengti pardavėjų, siūlančių „mikro“ ar „tea cup“ morkius. Patikimas veisėjas atiduoda šuniukus ne anksčiau kaip 8–10 savaičių amžiaus.
Prieš perkant verta pasiteirauti apie šuniuko tėvų temperamentą – ramūs, draugiški tėvai dažniau turi ramius šuniukus.
