Kilmė ir istorija
Portugalijos aviganis kilęs iš centrinės ir pietinės Portugalijos, ypač Serra de Aires kalnų apylinkių. Šimtmečius šie šunys ganė avis, ožkas, galvijus, kiaules ir net arklius. Jie dirbo savarankiškai, dažnai be piemens, valdydami bandą ir grąžindami nuklydusius gyvulius.
Manoma, kad XX a. pradžioje grafas de Castro Guimarães į Portugaliją atsivežė briardų, kurie galbūt buvo kryžminami su vietiniais aviganiais. Vis dėlto daugelis veislės specialistų mano, kad Portugalijos aviganis yra daug senesnė vietinė veislė, giminiška kitiems Iberijos ir Pirėnų aviganiams.
XX a. antroje pusėje, keičiantis žemės ūkiui, šių šunų sumažėjo, ir veislei grėsė išnykimas. Portugalų entuziastai ėmėsi ją išsaugoti. FCI veislę pripažino 1996 m.
Portugalijoje šie šunys dar vadinami „cão macaco“ – „beždžionės šuo“ – dėl jų gyvos, į beždžionėlę panašios veido išraiškos.
Tradiciškai Portugalijos aviganiai dirbdavo kartu su Estrelos kalnų šunimis ar kitais didesniais sargais: mažesni ir judresni aviganiai valdydavo bandą, o didieji šunys saugodavo ją nuo vilkų. Toks darbų pasidalijimas buvo būdingas daugeliui Iberijos pusiasalio regionų.
Portugalijoje šie šunys buvo vertinami ir dėl gebėjimo dirbti karštyje – Serra de Aires vasaros yra karštos ir sausos, o šunys dirbdavo ištisas dienas.
Išvaizda
Portugalijos aviganis – vidutinio dydžio, šiek tiek ilgesnis nei aukštis, raumeningas ir lankstus šuo. Galva stipri, plati, su barzda, ūsais ir antakiais, kurie neuždengia akių. Akys apvalios, tamsios, gyvos. Ausys aukštai įsodintos, nukarusios, trikampės.
Kūnas tvirtas, krūtinė gili, nugara tiesi. Uodega ilga, apaugusi, nuleista ar pakelta judant.
Kailis ilgas, tiesus ar šiek tiek banguotas, panašus į ožkos plauką. Pavilnės nėra. Spalvos: geltona, ruda, pilka, gelsva, vilko pilka ar juoda, dažnai su įdegiu. Baltos žymės nepageidaujamos.
Portugalijos aviganio judesiai lengvi, elastingi ir energingi – jis juda trumpais, greitais žingsniais, būdingais ganymo šunims. Patinai paprastai stambesni nei patelės. Kailis visiškai susiformuoja apie 2 metų amžiaus.
Charakteris ir temperamentas
Portugalijos aviganiai yra protingi, gyvi, ištikimi ir labai prisirišę prie savo šeimos. Jie dažnai pasirenka vieną žmogų, prie kurio prisiriša labiausiai, tačiau myli visą šeimą. Su vaikais paprastai sutaria ir mėgsta žaisti.
Su svetimais Portugalijos aviganiai būna budrūs ir santūrūs, todėl yra geri sargai. Su kitais šunimis ir šeimos gyvūnais paprastai sutaria.
Būdingi iššūkiai: Portugalijos aviganiai energingi ir be pakankamos veiklos gali tapti neramūs. Jie gali būti savarankiški ir užsispyrę. Ganymo instinktas išlikęs – jie gali bandyti „ganyti“ vaikus ar kitus gyvūnus.
Kasdieniame gyvenime Portugalijos aviganis yra linksmas, dėmesingas ir šeimai atsidavęs šuo, kuris mėgsta būti įtrauktas į visas veiklas.
Portugalijos aviganis yra labai dėmesingas šuo – jis greitai išmoksta šeimos dienotvarkę ir dažnai iš anksto žino, kada laikas pasivaikščioti ar ėsti. Jis mėgsta stebėti viską, kas vyksta namuose, ir dažnai renkasi vietą, iš kurios mato visus šeimos narius.
Jie labai jautriai reaguoja į šeimininko balsą ir emocijas. Piktas tonas gali juos įskaudinti, o pagyrimas – motyvuoti dirbti dar geriau.
Portugalijos aviganiai mėgsta žaidimus su kamuoliu, slėpynes ir bet kokias užduotis, kur reikia galvoti. Be protinės veiklos jie gali pradėti patys ieškoti užsiėmimų – kasti, graužti ar loti.
Dresūra ir socializacija
Portugalijos aviganiai yra protingi ir greitai mokosi, tačiau gali būti savarankiški. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir įvairios treniruotės.
Socializacija nuo mažens padeda išvengti per didelio santūrumo su svetimais.
Portugalijos aviganiams tinka agility, ganymas, paklusnumas ir paieškos užsiėmimai.
Treniruotės turi būti įvairios ir trumpos – Portugalijos aviganiai greitai supranta užduotį ir nuobodžiauja, jei ją tenka kartoti per daug kartų. Geriausia derinti paklusnumą su žaidimais ir naujais triukais.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 1–2 kartus per savaitę, kad nesusidarytų vėlių.
- Kirpimas: nekirpkite – tik apkarpykite plaukus tarp letenų pirštų.
- Maudymas: retai, pagal poreikį.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1–1,5 valandos per dieną: bėgimas, žaidimai, dresūra.
Kadangi kailis neturi pavilnės, Portugalijos aviganiai mažai šeriasi, tačiau žiemą per didelius šalčius jiems gali būti vėsiau nei dvigubą kailį turintiems aviganiams.
Kadangi Portugalijos aviganio kailis neturi pavilnės, jis mažiau susivelia nei daugelio kitų ilgaplaukių aviganių, tačiau už ausų, pažastyse ir ant užpakalinių kojų vėlių vis tiek gali atsirasti. Šias vietas verta šukuoti dažniau.
Barzdą ir ūsus po ėdimo verta nušluostyti, kad nesikauptų maisto likučiai. Plaukus aplink akis galima šiek tiek patrumpinti, jei jie trukdo matyti.
Portugalijos aviganiams labai patinka žaidimai lauke su šeima – kamuolio mėtymas, slėpynės ar agility kliūtys sode. Tokia veikla padeda jiems išnaudoti energiją ir stiprina ryšį su šeimininku.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas vidutinių veislių aktyviems šunims skirtas maistas. Suaugusiam 22 kg Portugalijos aviganiui paprastai reikia apie 250–330 g sauso maisto per dieną.
Maistą duokite 2 kartus per dieną.
Šuniukams iki 12 mėnesių būtinas kokybiškas vidutinių veislių šuniukų maistas. Treniruotėse naudojamus skanėstus verta įskaičiuoti į dienos racioną.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų sąnarių displazija
- Alkūnių displazija
- Akių ligos
- Odos ligos
- Ausų uždegimai
- Alergijos
Portugalijos aviganiai laikomi sveika veisle. Dažniausios problemos – klubų ir alkūnių displazija, todėl tėvų tyrimai būtini.
Akių ligos ir ausų uždegimai pasitaiko retai.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) ir alkūnių (ED) displazijos vertinimas, akių tyrimas.
Po pasivaikščiojimų miške ar pievose verta patikrinti kailį dėl erkių ir varnalėšų, nes ilgame kailyje jas sunku pastebėti. Svarbu reguliariai naudoti priemones nuo parazitų.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje Portugalijos aviganių veislynų nėra, todėl šuniuko dažnai ieškoma Portugalijoje, Suomijoje ar Švedijoje. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 000–1 800 €.
- Prašykite tėvų klubų ir alkūnių tyrimų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti draugiškas.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Leidimas: Portugalijos aviganis nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Patikimi veisėjai šuniukus paprastai atiduoda 8–10 savaičių amžiaus, jau vakcinuotus, paženklintus mikroschema ir su kilmės dokumentais.