Kilmė ir istorija
Brijaro aviganis – sena prancūzų veislė, kurios panašių šunų atvaizdų randama VIII a. gobelenuose ir XIV a. rankraščiuose. Pavadinimas kilęs iš Bri (Brie) regiono netoli Paryžiaus, garsėjančio ir sūriu, nors šunys buvo paplitę visoje Prancūzijoje.
Brijaro aviganiai buvo universalūs ūkio šunys – jie ganė ir saugojo avis nuo vilkų ir vagių, varė galvijus ir saugojo ūkius. Jie turėjo būti ir ganytojai, ir sargai.
Pasakojama, kad Brijaro aviganiams žavėjosi Napoleonas, Karolis Didysis ir Thomas Jeffersonas, kuris parsivežė šių šunų į JAV. Per Pirmąjį pasaulinį karą Brijaro aviganiai tarnavo Prancūzijos kariuomenėje kaip pasiuntiniai, sargybiniai ir sužeistųjų paieškos šunys – jie buvo oficialūs Prancūzijos kariuomenės šunys.
Šiandien Brijaro aviganiai vertinami kaip šeimos šunys, sargai ir šunų sporto dalyviai.
Brijaro aviganis išgarsėjo ir dėl to, kad, pasak pasakojimų, tokius šunis augino Napoleonas ir markizas de Lafajetas, kuris keletą brijarų nusiuntė į Ameriką. Tikra ar ne, ši istorija prisidėjo prie veislės populiarumo XIX a. Prancūzijoje.
Išvaizda
Brijaro aviganis – didelis, tvirtas, elegantiškas šuo, šiek tiek ilgesnis nei aukštis. Galva didelė, su gausia barzda, ūsais ir ilgais antakiais, krentančiais ant akių. Akys didelės, tamsios. Ausys aukštai įsodintos, nukarusios ar pusiau stačios; Lietuvoje ausų karpymas draudžiamas.
Išskirtinis bruožas – dvigubi papildomi nagai ant užpakalinių kojų, kurie pagal veislės standartą yra privalomi. Uodega ilga, gale užriesta kabliu („J“ raidės forma).
Kailis ilgas (mažiausiai 7 cm), sausas, šiek tiek banguotas, primenantis ožkos vilną, su smulkia, tankia pavilne. Spalvos: juoda, gelsva (su juodais plaukų galiukais ar be jų), pilka. Tamsesnės spalvos šuniukai dažnai šviesėja augdami.
Charakteris ir temperamentas
Brijaro aviganiai yra protingi, ištikimi, globėjiški ir labai prisirišę prie savo šeimos. Su artimaisiais jie meilūs ir žaismingi, paprastai gerai sutaria su vaikais, kuriuos saugo. Prancūzai juos vadina „širdimi, apgaubta kailiu“.
Su svetimais Brijaro aviganiai būna santūrūs ir atsargūs, todėl yra geri sargai. Su kitais šunimis gali būti dominuojantys. Ganymo instinktas išlikęs – jie gali bandyti „ganyti“ vaikus.
Būdingi iššūkiai: Brijaro aviganiai savarankiški ir gali būti užsispyrę. Jie lėtai bręsta. Kailio priežiūra reikalauja daug laiko. Jie sunkiai pakelia ilgą vienatvę.
Kasdieniame gyvenime Brijaro aviganis yra dėmesingas, budrus ir labai prisirišęs šeimos narys. Jis dažnai seka šeimininką po namus ir nori dalyvauti visose veiklose. Patyrusiam šeimininkui Brijaro aviganis yra ištikimas, protingas ir patikimas kompanionas.
Brijaro aviganis turi savotišką „atmintį“ – jis ilgai prisimena tiek gerus, tiek blogus išgyvenimus. Dėl to labai svarbu, kad šuniuko patirtys pirmaisiais mėnesiais būtų teigiamos. Su šeimos nariais jis kuria labai stiprų ryšį ir dažnai seka šeimininką iš kambario į kambarį.
Brijarai yra tikri „dviejų veidų“ šunys – namuose švelnūs ir žaismingi, o kai jaučia grėsmę, tampa drąsūs ir ryžtingi sargai.
Dresūra ir socializacija
Brijaro aviganiai yra protingi, tačiau savarankiški ir užsispyrę. Dresūrai reikia nuoseklaus, ramaus šeimininko. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas.
Socializacija nuo mažens yra būtina – ji padeda išvengti per didelio įtarumo. Svarbu nuo mažens pratinti šuniuką prie šukavimo.
Brijaro aviganiams tinka ganymas, agility, paklusnumas, pėdsekystė ir paieška.
Brijarai greitai supranta, ko iš jų norima, tačiau gali paklausti „kodėl?“. Todėl svarbu, kad treniruotės būtų įdomios ir apdovanojimas – vertas pastangų. Jie gerai pasirodo paklusnumo, agility, ganymo ir pėdsekystės užsiėmimuose.
Brijarai buvo naudojami Pirmojo pasaulinio karo metu kaip sanitariniai ir pasiuntinių šunys, todėl jų darbiniai gebėjimai iki šiol vertinami.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kruopščiai 2–3 kartus per savaitę iki pat odos, kad nesusidarytų vėlų.
- Kirpimas: nekirpkite trumpai – tik apkarpykite plaukus tarp letenų pirštų.
- Maudymas: kas 1–2 mėnesius, po to kruopščiai išdžiovinti.
- Nagai: kirpti kas 3–4 savaites, ypač papildomus nagus.
- Ausys, akys, dantys: reguliariai valyti.
- Fizinis aktyvumas: 1–1,5 valandos aktyvios veiklos per dieną.
Brijaro aviganiai gerai pakelia Lietuvos klimatą. Purvinu oru jų kailis greitai susitepa, todėl verta nuplauti kojas ir pilvą.
Jiems labai svarbus protinis krūvis – dresūra, ganymas, uoslės darbas.
Ilgas brijaro kailis gražiausiai atrodo, kai šukuojamas sluoksniais, pradedant nuo kojų ir judant aukštyn. Ypač daug dėmesio reikia už ausų, pažastyse ir ant krūtinės, kur greičiausiai susidaro vėlių. Barzdą po ėdimo verta nušluostyti, kad nesiliptų ir nesiskleistų nemalonus kvapas.
Kaip ir bosronai, brijarai turi dvigubus papildomus nagus ant užpakalinių kojų, kuriuos reikia reguliariai kirpti.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas didelių veislių aktyviems šunims skirtas maistas. Suaugusiam 30–35 kg Brijaro aviganiui paprastai reikia apie 330–470 g sauso maisto per dieną.
Svarbu: dėl gilios krūtinės Brijaro aviganiai priklauso skrandžio apsisukimo rizikos grupei. Maistą duokite 2 kartus per dieną ir venkite krūvio po ėdimo.
Dėl gausaus kailio antsvorį sunku pastebėti, todėl reguliariai sverkite šunį.
Brijarų virškinimas kartais būna jautrus, todėl maisto keitimą verta atlikti palaipsniui, per 7–10 dienų. Tinka kokybiškas didelių veislių šunų maistas, o porcija priklauso nuo aktyvumo lygio.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Įgimtas stacionarus naktinis aklumas (CSNB)
- Skrandžio apsisukimas
- Klubų sąnarių displazija
- Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA)
- Hipotireozė
- Odos ligos
Brijaro aviganiams būdingas įgimtas stacionarus naktinis aklumas (CSNB) – paveldima akių liga, nustatoma genetiniu testu. Šunys su šia liga prastai mato prieblandoje ar tamsoje. Atsakingi veisėjai tiria visus veislinius šunis.
Skrandžio apsisukimas, klubų displazija ir tinklainės atrofija taip pat pasitaiko.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: genetinis CSNB testas, klubų (HD) displazijos vertinimas, akių tyrimas.
Vyresniems brijarams verta kasmet tikrinti akis, nes su amžiumi gali išsivystyti katarakta ar kitos akių ligos. Taip pat svarbu stebėti, ar šuo neturi sąnarių skausmų, ir prireikus koreguoti fizinį krūvį bei mitybą.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje Brijaro aviganių veislynų yra keletas. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 000–1 800 €.
- Būtinai prašykite tėvų genetinio CSNB testo rezultatų.
- Prašykite tėvų klubų ir akių tyrimų rezultatų.
- Patikrinkite, ar šuniukas turi dvigubus papildomus nagus.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
Leidimas: Brijaro aviganis nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Brijaro šuniukas atrodo kaip mažas pūkuotas kamuoliukas, tačiau verta prisiminti, kad suaugęs šuo bus didelis ir jam reikės kasdienės kailio priežiūros visą gyvenimą.