Kilmė ir istorija
Ispanijos mastifas – sena veislė, kurios protėviai Iberijos pusiasalyje gyveno jau prieš du tūkstančius metų. Manoma, kad juos atsivedė finikiečiai ar keltai. Šimtmečius šie šunys saugojo avių bandas nuo vilkų ir lokių.
Ispanijos mastifai buvo nepakeičiami vadinamosios transhumancijos metu – kai milžiniškos merinosų avių bandos du kartus per metus keliaudavo šimtus kilometrų tarp vasaros ir žiemos ganyklų. Viduramžių avių augintojų gildija „Mesta“ nustatydavo, kiek mastifų turi lydėti kiekvieną bandą.
Pirmasis veislės standartas parengtas 1946 m. Šiandien Ispanijos mastifai vis dar naudojami bandoms saugoti Ispanijos kalnuose, tačiau dažniau laikomi kaip ūkių ir šeimų sargai.
Tradiciškai Ispanijos mastifai nešiodavo vadinamąsias „karlankas“ – plačius metalinius antkaklius su spygliais, kurie saugojo kaklą nuo vilkų įkandimų. Tokie antkakliai ir šiandien kartais naudojami šunims, dirbantiems kalnų ganyklose.
Ispanijos mastifas yra viena seniausių ir gausiausių Ispanijos veislių. Ispanijoje šių šunų yra dešimtys tūkstančių, tačiau už šalies ribų jie vis dar gana reti.
Išvaizda
Ispanijos mastifas – milžiniškas, galingas, harmoningo sudėjimo šuo, šiek tiek ilgesnis nei aukštis. Galva didelė, plati, su laisva oda ir pagurkliu. Akys mažos, migdolo formos, tamsios. Ausys vidutinio dydžio, trikampės, nukarusios.
Kūnas raumeningas, krūtinė labai plati ir gili, nugara tiesi ir stipri. Uodega ilga, stora prie pagrindo.
Kailis tankus, storas, vidutinio ilgio, lygus, su pavilne. Spalvos: gelsva, raudona, juoda, vilko pilka, tigrinė ar marga su balta.
Ispanijos mastifų patinai yra pastebimai didesni ir masyvesni nei patelės. Judesiai lėti, tačiau galingi ir harmoningi – jie dažnai juda risčia, tipiška bandą lydintiems šunims. Kailio ilgis gali šiek tiek skirtis, ilgiausias plaukas būna ant uodegos.
Charakteris ir temperamentas
Ispanijos mastifai yra ramūs, orūs, ištikimi ir labai globėjiški savo šeimai. Su artimaisiais jie švelnūs ir kantrūs, paprastai gerai sutaria su vaikais ir šeimos gyvūnais, kuriuos saugo.
Su svetimais Ispanijos mastifai būna įtarūs ir atsargūs. Jų teritorijos gynimo instinktas stiprus, tačiau jie nėra agresyvūs be priežasties – pirmiausia įspėja giliu lojimu ir laikysena.
Būdingi iššūkiai: Ispanijos mastifai savarankiški ir sunkiai dresuojami. Dėl milžiniško dydžio jiems reikia daug vietos. Jie seilėjasi ir daug loja naktimis. Jie lėtai bręsta – iki 3–4 metų.
Kasdieniame gyvenime Ispanijos mastifas yra ramus, flegmatiškas ir labai šeimai atsidavęs milžinas. Šeimai, turinčiai erdvų kiemą, jis yra patikimas sargas.
Ispanijos mastifai ypač budrūs naktį, nes tradiciškai būtent tada vilkai puldavo bandas. Dieną jie dažnai snaudžia, o temstant tampa aktyvesni ir garsiai praneša apie kiekvieną įtartiną garsą. Tai verta įvertinti, jei gyvenate arti kaimynų.
Ispanijos mastifai mėgsta savo šeimą, tačiau nėra glaudūs šunys. Jie labiau mėgsta būti netoliese ir stebėti, nei nuolat sėdėti šeimininkui ant kojų.
Jie paprastai labai kantrūs su mažesniais šunimis ir šeimos gyvūnais, kuriuos laiko savo „banda“.
Ispanijos mastifams labai svarbu jausti, kad jie turi savo teritoriją. Jie dažnai patruliuoja kieme, apeina tvorą ir patikrina kiekvieną kampą, ypač vakare.
Dresūra ir socializacija
Ispanijos mastifai yra protingi, tačiau savarankiški ir lėtai reaguojantys. Dresūrai reikia kantraus, ramaus ir nuoseklaus šeimininko. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas.
Socializacija nuo mažens yra būtina. Labai svarbu išmokyti eiti su pavadėliu netempiant, kol šuniukas dar nedidelis.
Rekomenduojama dirbti su kinologu, turinčiu patirties su milžiniškomis sarginėmis veislėmis.
Ispanijos mastifai paklūsta, kai supranta, kodėl jų prašoma. Komandos turi būti paprastos ir nuoseklios. Svarbiausi įgūdžiai – atsišaukimas, ramus ėjimas su pavadėliu ir leidimas veterinarui ar kirpėjui apžiūrėti šunį.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę, šėrimosi metu – dažniau.
- Seilės: po ėdimo ir gėrimo nuvalyti snukį.
- Maudymas: retai, pagal poreikį.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: apie 1 valanda ramių pasivaikščiojimų per dieną ir laikas dideliame kieme.
Jaunų Ispanijos mastifų krūvis turi būti ribotas, kol jie auga – venkite ilgų bėgimų, šokinėjimo ir laiptų iki 18–24 mėnesių.
Ispanijos mastifams labiausiai tinka ūkis ar namas su dideliu, aptvertu sklypu. Jie gerai pakelia Lietuvos žiemą.
Kiemas, kuriame gyvena Ispanijos mastifas, turi būti aptvertas tvirta, bent 1,8 m aukščio tvora. Nors šie šunys nėra linkę bėgti, jie gali bandyti išplėsti savo saugomą teritoriją.
Didelis šuo reikalauja ir didelių priemonių – tvirto antkaklio ar petnešų, didelio guolio, plataus dubenėlio ir vietos automobilyje.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas milžiniškų veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 70–80 kg Ispanijos mastifui paprastai reikia apie 700–1 000 g sauso maisto per dieną.
Svarbu: dėl gilios krūtinės Ispanijos mastifai priklauso skrandžio apsisukimo rizikos grupei. Maistą duokite 2–3 kartus per dieną mažesnėmis porcijomis ir venkite krūvio po ėdimo.
Šuniukams būtinas milžiniškų veislių šuniukų maistas, užtikrinantis lėtą augimą.
Ispanijos mastifai, palyginti su savo dydžiu, ėda gana mažai, nes yra ramūs ir taupiai naudoja energiją. Vis dėlto augimo laikotarpiu, iki 2 metų, mitybai reikia skirti ypatingą dėmesį, kad kaulai ir sąnariai vystytųsi tinkamai.
Šuns svorį verta stebėti, nes antsvoris didina sąnarių apkrovą.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų ir alkūnių sąnarių displazija
- Skrandžio apsisukimas
- Akių vokų užsisukimas ir atsivertimas
- Osteochondrozė
- Širdies ligos
- Kryžminio raiščio plyšimas
Ispanijos mastifams būdingos milžiniškoms veislėms įprastos ligos. Klubų ir alkūnių displazija – dažna problema, todėl tėvų tyrimai būtini.
Skrandžio apsisukimas, akių vokų problemos ir osteochondrozė taip pat pasitaiko. Dėl didelio svorio dažnas kryžminio raiščio plyšimas.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) ir alkūnių (ED) displazijos vertinimas, akių tyrimas.
Dėl didelio dydžio Ispanijos mastifo gydymas ir vaistai kainuoja daugiau nei mažesniems šunims, todėl verta apsvarstyti gyvūnų draudimą.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje Ispanijos mastifų veislynų yra labai nedaug, todėl šuniuko dažnai ieškoma Ispanijoje, Lenkijoje ar Čekijoje. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 000–2 000 €.
- Pamatykite šuniuko tėvus – jų elgesys turi būti ramus ir subalansuotas.
- Prašykite tėvų sąnarių tyrimų rezultatų.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Įvertinkite išlaidas – milžiniško šuns išlaikymas brangus.
Leidimas: Ispanijos mastifas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Patikimi veisėjai paprastai šuniukus atiduoda ne anksčiau kaip 8–10 savaičių amžiaus, jau vakcinuotus, paženklintus mikroschema ir su kilmės dokumentais.