Kilmė ir istorija
Neapolio mastifo protėviai – senovės Romos molosai, kurie buvo naudojami kaip kariniai šunys, gladiatorių kovose ir valdų saugojimui. Manoma, kad šie dideli šunys į Romą pateko iš Graikijos ir Azijos, o vėliau išplito po visą imperiją.
Šimtmečiais Pietų Italijoje, ypač aplink Neapolį, ūkininkai laikė didelius sarginius šunis, kurie saugojo sodybas ir vynuogynus nuo vagių. Šie šunys buvo veisiami ne pagal išvaizdą, o pagal darbines savybes – jėgą, ištikimybę ir budrumą.
Po Antrojo pasaulinio karo veislė buvo beveik išnykusi. 1946 m. Neapolio parodoje italų žurnalistas ir kinologas Piero Scanziani pastebėjo kelis tokius šunis ir ėmėsi atkurti veislę. Jis parašė veislės standartą, kurį FCI patvirtino 1949 m. Neapolio mastifas išgarsėjo ir kine – pavyzdžiui, Hagrido šuo filmuose apie Harį Poterį buvo vaidinamas Neapolio mastifų.
Senovės romėnų rašytojas Kolumela savo veikale apie žemės ūkį aprašė didelius, tamsios spalvos sarginius šunis, kurie turėjo saugoti ūkius nuo vagių – tamsi spalva turėjo gąsdinti dieną ir slėpti šunį naktį. Daugelis kinologų mano, kad šis aprašymas tinka Neapolio mastifo protėviams.
Išvaizda
Neapolio mastifas – milžiniškas, masyvus, sunkaus kaulo šuo, kurio kūnas ilgesnis nei aukštis. Labiausiai jį išskiria gausi, laisva oda, kuri sudaro gilias raukšles ant galvos, kaklo ir kūno. Po kaklu būna dvigubas pagurklis.
Galva didelė, plati ir sunki, su trumpu, plačiu snukiu ir nukarusiomis lūpomis. Akys giliai įsodintos, spalva dera su kailio spalva. Ausys nedidelės, trikampės, nukarusios; Lietuvoje ausų karpymas draudžiamas.
Neapolio mastifas juda lėtai, plačiu, siūbuojančiu žingsniu, primenančiu lokio ar liūto eiseną. Kailis trumpas, šiurkštus, tankus ir blizgus. Spalvos: pilka, švino pilka, juoda, raudonmedžio, gelsva, tamsiai gelsva, leidžiamas ir tigrinis raštas.
Charakteris ir temperamentas
Neapolio mastifai yra ramūs, ištikimi, orūs ir labai prisirišę prie savo šeimos. Namuose jie paprastai flegmatiški, daug ilsisi ir mėgsta būti šalia šeimininkų. Su savo šeimos vaikais dažnai elgiasi kantriai ir saugančiai.
Su svetimais Neapolio mastifai būna įtarūs ir atsargūs. Jų sargybos instinktas labai stiprus – jie retai loja, tačiau vien jų išvaizda atbaido daugumą nepageidaujamų svečių. Pajutę grėsmę, jie reaguoja greitai ir ryžtingai. Su kitais šunimis, ypač tos pačios lyties, gali būti dominuojantys.
Būdingi iššūkiai: Neapolio mastifai užsispyrę ir savarankiški. Dėl milžiniškos jėgos ir svorio blogai išauklėtas šuo gali tapti pavojingas. Jie labai daug seilėjasi – seilės lieka ant grindų, sienų ir drabužių. Jaunas šuo gali netyčia pargriauti vaiką ar suaugusįjį.
Patyrusiam, nuosekliam šeimininkui Neapolio mastifas tampa ramiu, ištikimu ir nepaprastai patikimu namų sargu.
Kasdieniame gyvenime Neapolio mastifas yra lėtas, ramus ir dažnai mieguistas. Jis mėgsta gulėti vėsioje vietoje ir stebėti, kas vyksta aplinkui. Vis dėlto jis visada budrus – net atrodydamas mieguistas, jis pastebi kiekvieną nepažįstamąjį. Šeimininkai dažnai juokauja, kad jų Neapolio mastifas „miega viena akimi“.
Neapolio mastifai labai prisiriša prie savo šeimos ir nemėgsta ilgos vienatvės. Jie geriausiai jaučiasi, kai gali būti šalia šeimininkų – tiek namuose, tiek kieme.
Dresūra ir socializacija
Neapolio mastifai yra protingi, tačiau savarankiški ir lėtai reaguojantys. Dresūrai reikia ramaus, nuoseklaus ir pasitikinčio savimi šeimininko. Geriausiai veikia trumpos treniruotės su pozityviu skatinimu.
Socializaciją būtina pradėti nuo pirmų dienų – supažindinkite šuniuką su įvairiais žmonėmis, vaikais, šunimis ir aplinkomis. Ypač svarbu išmokyti priimti svečius ir eiti su pavadėliu netempiant, kol šuniukas dar nedidelis.
Labai rekomenduojama dirbti su kinologu, turinčiu patirties su molosų tipo sarginėmis veislėmis.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę guminiu šepečiu.
- Raukšlės: kelis kartus per savaitę valyti ir kruopščiai sausinti odos raukšles, kad nesusidarytų uždegimų.
- Seilės: turėkite rankšluosčių – seiles reikia nuolat nušluostyti.
- Akys: reguliariai valyti – Neapolio mastifams dažni akių vokų sutrikimai.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 30–60 minučių ramių pasivaikščiojimų per dieną.
- Karštis: labai jautrūs karščiui – vasarą būtinas pavėsis, vėsi vieta ir daug vandens.
Jaunų Neapolio mastifų krūvis turi būti ribotas, nes jie labai greitai auga ir turi didelį svorį. Venkite ilgų pasivaikščiojimų, laiptų ir šokinėjimo iki 18–24 mėnesių amžiaus.
Neapolio mastifui reikia didelio, minkšto guolio ir erdvių namų. Daugiabutis, ypač be lifto, šiai veislei netinka.
Kadangi Neapolio mastifai daug seilėjasi, namuose verta turėti lengvai valomas grindis ir dangas. Daugelis šeimininkų laiko rankšluosčius prie durų ir šalia šuns guolio. Vandens dubenėlis turėtų būti ant neslidaus kilimėlio, nes geriant aplink dažnai prilaistoma.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas milžiniškų veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 60–70 kg Neapolio mastifui paprastai reikia apie 600–850 g sauso maisto per dieną.
Svarbu: Neapolio mastifai priklauso didelės skrandžio apsisukimo rizikos grupei. Maistą duokite 2–3 kartus per dieną mažesnėmis porcijomis ir venkite krūvio prieš ir po ėdimo.
Šuniukams būtinas specialus milžiniškų veislių šuniukų maistas, užtikrinantis lėtą, tolygų augimą. Antsvoris labai apsunkina sąnarius ir širdį.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų ir alkūnių sąnarių displazija
- Akių vokų užsisukimas ir atsivertimas
- Trečiojo voko liaukos iškritimas („vyšnių akis“)
- Išsiplėtusi kardiomiopatija
- Skrandžio apsisukimas
- Demodekozė ir odos raukšlių uždegimai
Neapolio mastifų gyvenimo trukmė trumpa – vidutiniškai 8–10 metų, o kartais ir mažiau. Dažniausios problemos – sąnarių displazija, širdies kardiomiopatija ir skrandžio apsisukimas.
Dėl gausios odos Neapolio mastifams labai dažnos akių problemos: vokų užsisukimas, atsivertimas ir trečiojo voko liaukos iškritimas, dažnai reikalaujantys operacijos. Odos raukšlėse kaupiasi drėgmė, todėl dažni uždegimai ir demodekozė.
Neapolio mastifai jautrūs karščiui ir anestezijai, todėl prieš operacijas būtinas kruopštus įvertinimas. Reguliarus profilaktinis patikrinimas bent kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) ir alkūnių (ED) displazijos vertinimas, širdies tyrimas, akių tyrimas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje Neapolio mastifų veislynų yra labai nedaug, todėl šuniuko dažnai ieškoma Italijoje, Lenkijoje ar kitose šalyse. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 200–2 500 €.
- Pamatykite šuniuko tėvus – jų elgesys turi būti ramus ir kontroliuojamas.
- Prašykite tėvų sąnarių, širdies ir akių tyrimų rezultatų.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Atsakingi veisėjai vengia per didelio raukšlių kiekio, kuris kenkia sveikatai.
Leidimas: Neapolio mastifas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia. Vis dėlto šeimininkas visiškai atsako už šuns elgesį.
Prieš įsigydami Neapolio mastifą, gerai įvertinkite savo galimybes: tai ne tik didelės maisto ir veterinarijos išlaidos, bet ir fizinis iššūkis – suaugusį šunį sunku pakelti ar suvaldyti. Taip pat verta iš anksto susirasti veterinarijos kliniką, turinčią patirties su milžiniškomis veislėmis.
