Kilmė ir istorija
Norvegijos lundehundas kilęs iš atokių Lofoteno salų Norvegijos šiaurėje, ypač Værøy ir Røst salų. Šimtmečius šie maži šunys medžiojo jūrinius paūkščius – ypač kaiščiasnapius (norv. „lunde“) – kurie peri urvuose ir plyšiuose stačiose pajūrio uolose. Kaiščiasnapių mėsa ir plunksnos buvo svarbūs salų gyventojų pragyvenimo šaltiniai.
Medžioklei uolose šunims prireikė neįprastų gebėjimų: papildomų pirštų geram sukibimui, lanksčių sąnarių, leidžiančių lįsti į siaurus urvus, ir gebėjimo užverti ausis, kad į jas nepatektų vandens ar žemių.
XIX a., kai kaiščiasnapiai buvo pradėti gaudyti tinklais, lundehundų prireikė mažiau. XX a. viduryje, po ligų epidemijų, buvo likę vos keli šunys. Visi šiuolaikiniai lundehundai kilę iš labai nedidelio skaičiaus protėvių, todėl veislės genetinė įvairovė labai maža.
Įdomu tai, kad Lofoteno salose lundehundai buvo tokie vertinami, kad ūkininkai juos laikė svarbiu turtu, o kai kurie šunys buvo minimi testamentuose. Kaiščiasnapių medžioklė su šunimis Norvegijoje buvo uždrausta XX a., kai šie paukščiai tapo saugomi.
Išvaizda
Norvegijos lundehundas – mažas, lengvo sudėjimo, šiek tiek ilgesnis nei aukštis špicų tipo šuo. Galva pleištiška, akys migdolo formos, gelsvai rudos. Ausys vidutinio dydžio, trikampės, stačios ir labai judrios – šuo gali jas užlenkti ir užverti.
Lundehundas turi unikalių bruožų, nebūdingų jokiai kitai veislei: mažiausiai šešis pirštus ant kiekvienos letenos (iš jų kelis visiškai išsivysčiusius papildomus), labai lanksčius pečių sąnarius, leidžiančius priekines kojas ištiesti į šonus, ir lankstų kaklą, leidžiantį atlenkti galvą atgal iki nugaros.
Kailis dvigubas: šiurkštokas, tankus viršutinis kailis ir minkšta pavilnė. Spalvos: gelsvai ruda iki rausvai rudos su juodais plaukų galiukais, su baltomis žymėmis, arba balta su tamsiomis žymėmis.
Judėdamas lundehundas atrodo savitai – dėl lanksčių pečių jo priekinės kojos šiek tiek „sukasi“ į šonus. Tai padėdavo jam laipioti stačiomis uolomis ir lįsti į siaurus plyšius.
Charakteris ir temperamentas
Norvegijos lundehundai yra linksmi, smalsūs, draugiški ir labai prisirišę prie savo šeimos. Jie mėgsta žaisti ir tyrinėti, dažnai slepia daiktus ar maistą. Su vaikais ir kitais šunimis paprastai sutaria gerai.
Su svetimais lundehundai būna santūrūs ir budrūs, garsiai praneša apie atvykusius. Jie savarankiški ir dažnai sprendžia patys.
Būdingi iššūkiai: lundehundai užsispyrę ir sunkiai dresuojami. Švaros įpročių mokymas dažnai užtrunka ilgiau nei kitų veislių. Jie mėgsta laipioti ir gali užlipti ten, kur kiti šunys negali.
Kantriam šeimininkui Norvegijos lundehundas yra unikalus, linksmas ir labai įdomus kompanionas.
Kasdieniame gyvenime Norvegijos lundehundas yra smalsus, žaismingas ir labai išradingas šuo. Jis mėgsta tyrinėti, laipioti, slėpti daiktus ir rasti juos vėl. Daugelis šeimininkų sako, kad lundehundai elgiasi kiek panašiai kaip katės – jie švarūs, savarankiški ir patys sprendžia, kada nori dėmesio. Su savo šeima jie labai meilūs ir prisirišę.
Dresūra ir socializacija
Norvegijos lundehundai yra protingi, tačiau savarankiški ir užsispyrę. Dresūrai reikia kantrybės ir nuoseklumo. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir trumpos treniruotės.
Švaros įpročių mokymui reikia daugiau laiko ir kantrybės nei daugeliui kitų veislių.
Lundehundams tinka agility, triukai ir uoslės žaidimai.
Lundehundų švaros mokymui padeda aiški dienotvarkė ir narvo naudojimas. Svarbu būti kantriems – kai kuriems šunims šis procesas užtrunka iki metų.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę, šėrimosi metu – kasdien.
- Maudymas: retai, kailis savaime atstumia purvą.
- Nagai: kirpti kas 3–4 savaites, ypač papildomų pirštų nagus.
- Ausys ir dantys: ausis tikrinti kas savaitę, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: apie 1 valanda per dieną: pasivaikščiojimai, žaidimai, laipiojimas.
Lundehundai puikiai pakelia Lietuvos klimatą ir mėgsta sniegą.
Kiemas turi būti patikimai aptvertas, nes lundehundai puikiai laipioja ir gali įlįsti į siaurus tarpus.
Kadangi lundehundai turi papildomų pirštų, jų nagus reikia reguliariai tikrinti ir kirpti – papildomų pirštų nagai nesusidėvi natūraliai ir gali įaugti.
Dėl virškinimo trakto jautrumo verta vengti staigių maisto pakeitimų ir skanėstų iš žmonių stalo. Visada turėkite po ranka šuns mėgstamą, gerai toleruojamą maistą ir skanėstus, ypač keliaujant.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas, lengvai virškinamas mažų veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 6–7 kg lundehundui paprastai reikia apie 80–110 g sauso maisto per dieną.
Svarbu: dėl lundehundo sindromo rizikos daugeliui šunų rekomenduojamas mažai riebalų turintis, lengvai virškinamas maistas, kartais be grūdų. Mitybą verta aptarti su veterinaru.
Maistą duokite 2–3 kartus per dieną mažesnėmis porcijomis.
Pastebėjus viduriavimą, vėmimą ar svorio kritimą, nedelsdami kreipkitės į veterinarą – laiku pradėtas gydymas padeda kontroliuoti lundehundo sindromą. Kai kuriems šunims padeda maisto papildai su vitaminais ir probiotikais.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Lundehundo sindromas (baltymus netenkanti enteropatija)
- Žarnyno limfangiektazija
- Lėtinis gastritas
- Akių ligos
- Dantų trūkumas
- Odos alergijos
Pagrindinė Norvegijos lundehundų sveikatos problema – vadinamasis lundehundo sindromas: virškinimo trakto liga, kai žarnynas negali tinkamai įsisavinti maistinių medžiagų ir per jį netenkama baltymų. Simptomai – viduriavimas, vėmimas, svorio kritimas, skysčių kaupimasis pilve. Liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.
Dėl labai mažos genetinės įvairovės beveik visi lundehundai turi riziką susirgti šia liga. Ją galima kontroliuoti tinkama mityba ir vaistais, tačiau būtina reguliari veterinarinė priežiūra.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas, įskaitant kraujo baltymų tyrimus, padeda laiku pastebėti ligą.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: kraujo baltymų tyrimai, akių tyrimas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Norvegijos lundehundai yra viena rečiausių veislių pasaulyje – jų yra tik keli tūkstančiai. Lietuvoje veislynų nėra, todėl šuniuko tenka ieškoti Norvegijoje ar kitose Skandinavijos šalyse. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 500–2 500 €.
- Pasidomėkite tėvų sveikata ir lundehundo sindromo atvejais giminėje.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš Norvegijos, būtini papildomi sveikatos dokumentai ir vakcinacija nuo pasiutligės.
- Iš anksto susiraskite veterinarą, galintį prižiūrėti virškinimo sistemos ligas.
Leidimas: Norvegijos lundehundas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Veislės klubai rūpinasi lundehundų genetine įvairove ir kartais rengia specialias veisimo programas. Įsigydami šuniuką, pasidomėkite, ar veisėjas dalyvauja tokiose programose.
Atsakingi veisėjai visada atvirai pasakoja apie veislės sveikatos rizikas.
