Kilmė ir istorija
Pulis – sena vengrų ganymo veislė, kurios protėviai, manoma, kartu su madjarais į Karpatų baseiną atkeliavo daugiau nei prieš tūkstantį metų. Vengrų piemenys pulius naudojo avių bandoms ganyti ir varyti, o didesni komondorai ir kuvasai saugojo bandas nuo plėšrūnų.
Puliai buvo vertinami už nepaprastą judrumą, protą ir ištvermę. Jie galėdavo užšokti avims ant nugarų, kad greičiau apsuktų bandą. Piemenys dažniau rinkosi tamsius šunis, kad juos būtų lengva atskirti nuo avių.
XX a. pirmojoje pusėje vengrų kinologas Emilis Raitsitsas ėmėsi sistemingai veisti pulius ir 1924 m. buvo parengtas veislės standartas. Po Antrojo pasaulinio karo dalis pulių pateko į JAV ir kitas šalis. Šiandien pulis yra vienas atpažįstamiausių Vengrijos šunų.
Vengrijoje pulis buvo toks vertinamas, kad gerai dirbantis šuo kartais kainuodavo piemens metinį atlyginimą. Kai kurie piemenys sakydavo, kad pulis dirba kaip trys žmonės.
Išvaizda
Pulis – vidutinio dydžio, kvadratinio sudėjimo, raumeningas šuo. Galva nedidelė, apvali, akys tamsiai rudos, paslėptos po kailiu. Ausys V formos, nukarusios. Uodega užriesta ant nugaros, apaugusi virvėmis.
Labiausiai pulį išskiria kailis. Šuniukai gimsta su minkštu, garbanotu kailiu, kuris maždaug nuo 9 mėnesių pradeda formuotis į virves. Viršutinis kailis susipina su pavilne ir sudaro tankias virves, kurios su amžiumi ilgėja ir suaugusiems šunims gali siekti žemę.
Dažniausia spalva – juoda, tačiau leidžiama ir juoda su rudu ar pilku atspalviu, gelsva su juoda kauke bei balta. Nosis ir akių vokai juodi. Po kailiu slepiasi labai atletiškas, judrus kūnas.
Judėdamas pulis atrodo lengvas ir spyruokliuojantis, o virvės plevėsuoja kaip kutai. Nepaisant gausaus kailio, jis labai greitas ir gali staigiai pakeisti kryptį.
Charakteris ir temperamentas
Puliai yra energingi, protingi, linksmi ir labai prisirišę prie savo šeimos. Jie mėgsta būti šalia žmonių ir dalyvauti visose veiklose. Su vaikais, su kuriais auga, paprastai sutaria gerai, mielai žaidžia ir juos saugo.
Su svetimais puliai būna budrūs ir atsargūs, todėl yra puikūs sargai – jie garsiai praneša apie kiekvieną atvykusį. Su kitais šunimis paprastai sutaria, tačiau gali bandyti „ganyti“ kitus gyvūnus.
Būdingi iššūkiai: puliai labai energingi ir be pakankamos veiklos tampa neramūs, daug loja ir gali būti destruktyvūs. Jie protingi ir greitai išmoksta, bet gali būti užsispyrę. Kailio priežiūra reikalauja daug laiko ir žinių.
Aktyviam šeimininkui pulis yra linksmas, ištikimas ir niekada nenuobodus kompanionas.
Kasdieniame gyvenime pulis yra tikra energijos bomba. Jis mėgsta šokinėti, bėgioti ir būti visur, kur vyksta kas nors įdomaus. Puliai stebėtinai vikrūs – jie gali staigiai pakeisti kryptį ar užšokti ant aukštų paviršių. Daugelis šeimininkų pastebi, kad puliai turi gerą humoro jausmą ir labai išradingai ieško būdų gauti tai, ko nori.
Puliai stipriai prisiriša prie šeimos ir dažnai seka šeimininką iš kambario į kambarį. Jie mėgsta būti užimti ir nemėgsta ilgai likti vieni.
Dresūra ir socializacija
Puliai yra protingi, greitai mokosi ir nori dirbti su šeimininku. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, žaidimai ir įvairios treniruotės. Jie gali būti užsispyrę, todėl reikia nuoseklumo.
Socializacija nuo mažens padeda išvengti per didelio įtarumo. Labai svarbu mokyti komandos „tylėk“.
Puliams puikiai tinka ganymas, agility, paklusnumas, flyball ir triukai.
Puliams labai patinka mokytis naujų triukų – jie greitai supranta užduotis ir mėgsta būti giriami. Treniruotės turi būti įvairios, nes monotonija jiems greitai nusibosta.
Priežiūra
- Virvių formavimas: jaunam šuniui (9–24 mėn.) reguliariai ranka atskirti formuojančias virves, kad jos nesuaugtų.
- Šukavimas: pulio kailio nešukuojama – tai sugadintų virves.
- Maudymas: kas 2–3 mėnesius; džiovinimas gali užtrukti visą dieną, todėl būtinas pūtiklis.
- Akys, ausys, letenos: reguliariai valyti, apkarpyti plaukus aplink akis, snukį ir tarp letenų pirštų.
- Fizinis aktyvumas: 1,5–2 valandos per dieną: bėgimas, žaidimai, ganymas, agility.
Pulio kailis lengvai sugeria purvą, todėl verta saugoti šunį nuo balų. Neišdžiovintas kailis gali pradėti pelyti ir nemaloniai kvepėti.
Kai kurie šeimininkai, nedalyvaujantys parodose, pulio kailį trumpai nukerpa – tai gerokai palengvina priežiūrą.
Kad pulio virvės nesusiteptų ir nekvepėtų, po pasivaikščiojimų lietingu oru jas verta nusausinti rankšluosčiu, o po maudymo – kruopščiai išdžiovinti pūtikliu. Kai kurie šeimininkai šuniui naudoja apsauginį kombinezoną purvinu oru.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas vidutinių veislių aktyviems šunims skirtas maistas. Suaugusiam 12–14 kg puliui paprastai reikia apie 150–200 g sauso maisto per dieną.
Dėl gausaus kailio antsvorį sunku pastebėti, todėl reguliariai sverkite šunį.
Maistą duokite 2 kartus per dieną. Po ėdimo nuvalykite plaukus aplink snukį, kad virvėse neliktų maisto likučių.
Aktyviems, daug sportuojantiems puliams gali reikėti daugiau energijos. Kokybiškas maistas su omega riebalų rūgštimis padeda palaikyti sveiką odą po tankiu kailiu.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų sąnarių displazija
- Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA)
- Girnelės išnirimas
- Degeneracinė mielopatija
- Kurtumas
- Odos ligos po kailiu
Puliai paprastai gyvena ilgai ir yra sveiki. Dažniausios problemos – klubų displazija ir akių ligos, ypač tinklainės atrofija.
Degeneracinė mielopatija – paveldima nugaros smegenų liga, nustatoma genetiniu testu. Girnelės išnirimas ir kurtumas taip pat pasitaiko.
Dėl tankaus kailio po juo gali slėptis odos uždegimai ar parazitai, todėl reguliariai apžiūrėkite odą. Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) displazijos vertinimas, akių tyrimas, genetinis DM testas, girnelių vertinimas.
Svarbu stebėti, kad virvės aplink akis ir ausis nedirgintų odos ir nesukeltų uždegimų. Taip pat po pasivaikščiojimų miške apžiūrėkite odą dėl erkių, kurios tarp virvių gali likti nepastebėtos.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje pulių veislynų yra labai nedaug, todėl šuniuko dažnai ieškoma Vengrijoje ar kitose šalyse. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 000–1 800 €.
- Prašykite tėvų klubų, akių tyrimų ir genetinių testų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti draugiškas.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Paprašykite veisėjo parodyti, kaip prižiūrėti formuojančias virves.
Leidimas: pulis nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Kadangi veislė reta, kartais tenka palaukti planuojamos vados. Parsivežant šuniuką iš kitos ES šalies, būtinas ES gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Rinkdamiesi šuniuką, pasikalbėkite su veisėju apie šuniukų temperamentą ir kailio priežiūrą. Atsakingi veisėjai parodo, kaip atskirti formuojančias virves, ir pataria dėl priemonių.