Kilmė ir istorija
Nykštukinio bulterjero istorija glaudžiai susijusi su bulterjeru. XIX a. Anglijoje Jamesas Hinksas išvedė bulterjerą, sukryžmindamas buldogą su anglų baltuoju terjeru ir kitais terjerais. Jau tuo metu veisėjai turėjo įvairaus dydžio šunų – nuo mažų, sveriančių vos kelis kilogramus, iki didelių.
XX a. pradžioje buvo bandoma išvesti labai mažus, žaislinius bulterjerus, tačiau jie dažnai turėjo sveikatos problemų, todėl šio tipo atsisakyta. Vietoje jų susiformavo nykštukinis bulterjeras – mažesnis už standartinį, bet tvirtas ir sveikesnis.
1939 m. Didžiosios Britanijos Kinologų klubas pripažino nykštukinį bulterjerą atskira veisle. Iki XX a. pabaigos nykštukiniai ir standartiniai bulterjerai buvo kryžminami tarpusavyje, todėl jų charakteris ir išvaizda labai panašūs. FCI veislę pripažino 1991 m.
XIX a. bulterjerai buvo madingi tarp Anglijos džentelmenų – jie buvo vadinami „baltaisiais kavalieriais“, nes buvo drąsūs, bet niekada nepradėdavo pešynių pirmi. Tas pats charakteris būdingas ir nykštukiniams bulterjerams.
Išvaizda
Nykštukinis bulterjeras – nedidelis, bet labai tvirtas, raumeningas ir kompaktiškas šuo. Labiausiai jį išskiria ilga, kiaušinio formos galva be perėjimo nuo kaktos į snukį – žiūrint iš priekio, ji primena kiaušinį. Akys mažos, siauros, trikampės, giliai įsodintos, tamsios. Ausys mažos, plonos, stačios.
Kūnas apvalus, krūtinė plati ir gili, nugara trumpa ir stipri. Kojos tvirtos, raumeningos. Uodega trumpa, žemai įsodinta, laikoma horizontaliai.
Kailis trumpas, lygus, šiurkštokas ir blizgus. Pagal standartą nėra nustatyto svorio – šuo turi būti proporcingas ir ne aukštesnis nei 35,5 cm. Spalvos: balta (gali būti su spalvotomis dėmėmis ant galvos) arba spalvota – tigrinė, juoda tigrinė, raudona, gelsva, trispalvė.
Nykštukinio bulterjero kiaušinio formos galva yra unikali šunų pasaulyje – tokios galvos formos neturi jokia kita veislė, išskyrus standartinį bulterjerą. Šuniukų galva su amžiumi ilgėja ir įgauna būdingą formą.
Charakteris ir temperamentas
Nykštukiniai bulterjerai yra linksmi, energingi, drąsūs ir labai prisirišę prie savo šeimos. Jie mėgsta žaisti, būti dėmesio centre ir dažnai elgiasi kaip tikri klounai. Su šeimos nariais jie meilūs ir mėgsta glaustis.
Su svetimais nykštukiniai bulterjerai dažniausiai draugiški. Su vyresniais vaikais, kurie moka elgtis su šunimi, paprastai sutaria gerai, tačiau jų energija ir jėga gali būti per didelė mažiems vaikams. Su kitais šunimis, ypač tos pačios lyties, gali būti konfliktiški. Su katėmis ir smulkiais gyvūnais dažnai nesutaria.
Būdingi iššūkiai: nykštukiniai bulterjerai labai užsispyrę ir savarankiški. Kai kuriems pasireiškia kompulsyvus elgesys, pavyzdžiui, uodegos gaudymas ratu. Jie sunkiai pakelia vienatvę ir gali tapti destruktyvūs.
Gerai išauklėtas nykštukinis bulterjeras yra linksmas, ištikimas ir labai įdomus šeimos narys.
Kasdieniame gyvenime nykštukinis bulterjeras yra tikras šeimos linksmintojas. Jis mėgsta žaisti su virvutėmis ir kamuoliais, mėgsta „šėlti“ ratais po kambarį ir dažnai daro juokingus dalykus, kad atkreiptų dėmesį. Po aktyvaus žaidimo jis mielai įsitaiso šalia šeimininko ir knarkia.
Nykštukiniai bulterjerai labai prisiriša prie šeimos ir nemėgsta būti palikti vieni. Jie geriausiai klesti šeimose, kur kas nors dažnai būna namuose.
Dresūra ir socializacija
Nykštukiniai bulterjerai yra protingi, tačiau labai užsispyrę. Dresūrai reikia kantraus, nuoseklaus ir pasitikinčio savimi šeimininko. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, žaidimai ir trumpos treniruotės.
Socializacija nuo mažens yra būtina, ypač su kitais šunimis ir gyvūnais. Taip pat svarbu mokyti komandų „palik“ ir „atiduok“.
Nykštukiniams bulterjerams tinka agility, triukai, uoslės žaidimai ir paklusnumas.
Nykštukiniams bulterjerams labai tinka žaidimai, kuriuose jie gali panaudoti savo jėgą, pavyzdžiui, virvutės traukimas su aiškiomis taisyklėmis. Tokie žaidimai padeda išmokyti šunį atiduoti žaislą pagal komandą ir kontroliuoti susijaudinimą.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę guminiu šepečiu.
- Maudymas: retai, tik pagal poreikį.
- Oda: baltiems šunims vasarą verta naudoti apsaugą nuo saulės ant mažiau apaugusių vietų.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1 valanda per dieną: pasivaikščiojimai, žaidimai, virvutės traukimas.
Nykštukiniams bulterjerams labai svarbus protinis krūvis – interaktyvūs žaislai, uoslės žaidimai, nauji triukai. Jie mėgsta tvirtus žaislus, nes greitai sunaikina silpnus.
Žiemą ilgiems pasivaikščiojimams gali prireikti paltuko, nes trumpas kailis prastai apsaugo nuo šalčio.
Nykštukiniams bulterjerams verta rinktis tvirtus, patvarius žaislus, nes jie turi stiprius žandikaulius ir greitai sunaikina minkštus žaislus. Prižiūrėkite, kad šuo nenurytų žaislų dalių.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas mažų ar vidutinių veislių aktyviems šunims skirtas maistas. Suaugusiam 12–14 kg nykštukiniam bulterjerui paprastai reikia apie 150–200 g sauso maisto per dieną.
Nykštukiniai bulterjerai labai mėgsta ėsti ir greitai priauga svorio. Skanėstus įskaičiuokite į paros normą.
Maistą duokite 2 kartus per dieną, šuniukus – 3–4 kartus. Kai kuriems pasireiškia maisto alergijos.
Kai kuriems nykštukiniams bulterjerams pasireiškia odos alergijos, susijusios su mityba. Tokiu atveju verta pasitarti su veterinaru dėl hipoalerginio maisto. Inkstų ligų rizikos šunims svarbu užtikrinti pakankamai vandens.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Pirminis akies lęšiuko išnirimas (PLL)
- Paveldimos inkstų ligos
- Kurtumas (baltiems šunims)
- Širdies vožtuvų ligos
- Girnelės išnirimas
- Odos alergijos
Nykštukiniams bulterjerams būdingos kelios paveldimos ligos. Pirminis lęšiuko išnirimas veislėje gana dažnas – jis sukelia skausmą ir gali baigtis aklumu. Liga nustatoma genetiniu testu, todėl atsakingi veisėjai tiria visus veislinius šunis.
Paveldimos inkstų ligos (nefritas, policistinė inkstų liga) ir širdies vožtuvų ligos taip pat pasitaiko. Baltiems šunims būdingas įgimtas kurtumas, kurį galima patikrinti BAER testu.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus, kartu su šlapimo tyrimais ir širdies patikra, padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: genetinis PLL testas, BAER klausos testas, širdies tyrimas, šlapimo baltymų/kreatinino santykio tyrimas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje nykštukinių bulterjerų veislynų yra keletas. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 000–1 800 €.
- Prašykite tėvų PLL genetinio testo, klausos, širdies ir inkstų tyrimų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti draugiškas ir subalansuotas.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Atsakingas veisėjas šuniuką atiduoda ne jaunesnį nei 8–10 savaičių.
Leidimas: nykštukinis bulterjeras nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Rinkdamiesi šuniuką, pasikalbėkite su veisėju apie šuniukų temperamentą – vienoje vadoje gali būti ramesnių ir energingesnių šuniukų. Atsakingi veisėjai pateikia visų tėvų sveikatos tyrimų rezultatus ir pataria dėl socializacijos.
