Kilmė ir istorija
Manoma, kad komondoro protėvius į Vengriją prieš daugiau nei tūkstantį metų atsivedė klajoklių tautos – kumanai ar madjarai, atkeliavę iš Rytų stepių. Pavadinimas „komondor“ gali būti kilęs iš žodžių „Koman-dor“, reiškiančių „kumanų šuo“. Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie šiuos šunis Vengrijoje siekia XVI a.
Vengrų lygumose komondorai šimtmečius saugojo avių ir galvijų bandas nuo vilkų, lokių ir vagių. Jie nedirbo ganytojais, o buvo savarankiški sargai: dieną ilsėdavosi tarp avių, o naktį budėdavo. Baltas, susisukęs kailis padėdavo jiems susilieti su avių banda, todėl vilkai neretai nepastebėdavo šuns, kol šis neužpuldavo.
Per Antrąjį pasaulinį karą komondorų populiacija smarkiai sumažėjo – manoma, kad daug šunų žuvo gindami savo teritoriją nuo kareivių. Po karo veisėjai Vengrijoje ir JAV atkūrė veislę. Šiandien komondoras yra Vengrijos nacionalinis lobis ir viena atpažįstamiausių šunų veislių pasaulyje.
Įdomu tai, kad Vengrijoje komondorai buvo vertinami taip, kad piemenys juos laikydavo savo turto dalimi ir paveldėdavo iš kartos į kartą. Vengrų liaudies posakiuose komondoras minimas kaip bandos „karalius“.
Išvaizda
Komondoras – didelis, galingas, stambaus kaulo šuo, kurio kūnas šiek tiek ilgesnis nei aukštis. Galva plati, akys migdolo formos, tamsiai rudos, paslėptos po kailiu. Ausys vidutinio dydžio, nukarusios, taip pat apaugusios virvėmis.
Labiausiai komondorą išskiria kailis. Šuniukai gimsta su minkštu, garbanotu kailiu, kuris maždaug nuo 9–12 mėnesių pradeda formuotis į virves. Viršutinis kailis susipina su pavilne ir sudaro storas, veltinio tekstūros virves, kurios su amžiumi ilgėja ir suaugusiems šunims gali siekti žemę. Suaugusio komondoro kailis gali sverti kelis kilogramus.
Vienintelė leidžiama spalva – dramblio kaulo balta. Oda pilka, o nosis, akių vokai ir lūpos – juodi ar tamsiai pilki. Kailis apsaugo komondorą nuo šalčio, karščio ir plėšrūnų įkandimų.
Charakteris ir temperamentas
Komondorai yra ramūs, orūs, savarankiški ir labai ištikimi savo šeimai. Su artimaisiais jie švelnūs ir kantrūs, dažnai globėjiškai elgiasi su šeimos vaikais ir gyvūnais. Namuose jie paprastai ramūs, tačiau visada budrūs.
Su svetimais komondorai labai įtarūs ir atsargūs. Jų teritorijos gynimo instinktas itin stiprus: įsibrovėlį jie pirmiausia įspėja lojimu, o pajutę realią grėsmę reaguoja greitai ir ryžtingai. Svetimi šunys dažnai suvokiami kaip įsibrovėliai.
Būdingi iššūkiai: komondorai labai savarankiški ir patys priima sprendimus. Jie sunkiai dresuojami ir gali būti dominuojantys. Dėl stipraus sargybos instinkto jiems reikia ypač kruopščios socializacijos, kitaip šuo gali tapti pavojingas. Kailio priežiūra reikalauja daug laiko ir žinių. Ši veislė netinka pradedantiesiems.
Patyrusiam šeimininkui komondoras tampa ramiu, ištikimu ir nepaprastai patikimu šeimos bei ūkio sargu.
Kasdieniame gyvenime komondoras dieną dažnai ramiai ilsisi kieme ar prie durų, o vakare ir naktį tampa budresnis – tai jo naktinio sargo prigimtis. Daugelis šeimininkų pastebi, kad komondorai labai gerai jaučia šeimos ritmą ir nemėgsta staigių pokyčių. Su savo šeima jie gali būti netikėtai žaismingi, ypač jauni šunys.
Dresūra ir socializacija
Komondorai yra protingi, tačiau labai savarankiški. Jie buvo išvesti dirbti be žmogaus komandų, todėl klasikinė paklusnumo dresūra su jais sudėtinga. Reikalingas patyręs, ramus ir nuoseklus šeimininkas. Šiurkštūs metodai visiškai netinka.
Socializacija nuo pirmų dienų yra būtina: supažindinkite šuniuką su įvairiais žmonėmis, vaikais, šunimis ir aplinkomis. Ypač svarbu išmokyti priimti svečius, kuriuos šeimininkas įsileidžia į namus.
Labai rekomenduojama dirbti su kinologu, turinčiu patirties su sarginėmis veislėmis, ir nuo mažens pratinti šuniuką prie kailio priežiūros procedūrų.
Komondorai geriausiai mokosi, kai supranta užduoties prasmę. Trumpos, ramios treniruotės su pagyrimais ir skanėstais duoda geresnių rezultatų nei ilgi pratimai. Svarbu išmokyti patikimai vaikščioti su pavadėliu, nes suaugęs šuo yra labai stiprus.
Priežiūra
- Virvių formavimas: jaunam šuniui (9–24 mėn.) reguliariai ranka atskirti formuojančias virves, kad jos nesuaugtų į vieną didelį gumulą.
- Šukavimas: komondoro kailio nešukuojama – tai sugadintų virves.
- Maudymas: retai, kelis kartus per metus; džiovinimas gali užtrukti 1–2 paras, todėl būtinas pūtiklis ar šilta, vėdinama patalpa.
- Akys, ausys, letenos: reguliariai valyti, apkarpyti plaukus aplink akis, snukį ir tarp letenų pirštų.
- Fizinis aktyvumas: 1 valanda per dieną ramių pasivaikščiojimų ir laikas dideliame aptvertame kieme.
Komondoro kailis labai lengvai sugeria purvą ir kvapus, todėl verta saugoti šunį nuo balų ir purvynų. Neišdžiovintas kailis gali pradėti pelyti ir nemaloniai kvepėti, todėl po maudymo ar lietaus jį būtina kruopščiai išdžiovinti.
Kai kurie šeimininkai, nedalyvaujantys parodose, komondoro kailį trumpai nukerpa – tai gerokai palengvina priežiūrą.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas didelių veislių šunims skirtas maistas. Komondorai ėda mažiau, nei galima tikėtis iš jų dydžio – suaugusiam 50 kg šuniui paprastai užtenka apie 450–600 g sauso maisto per dieną.
Dėl gilios krūtinės maistą duokite 2 kartus per dieną ir venkite intensyvaus krūvio prieš ir po ėdimo, kad sumažintumėte skrandžio apsisukimo riziką.
Po ėdimo nuvalykite plaukus aplink snukį, kad virvėse neliktų maisto likučių. Dėl gausaus kailio antsvorį sunku pastebėti, todėl reguliariai sverkite šunį.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų sąnarių displazija
- Skrandžio apsisukimas
- Akių vokų užsisukimas (entropija)
- Odos ligos ir infekcijos po kailiu
- Ausų uždegimai
- Parazitai kailyje (erkės, blusos)
Komondorai paprastai būna tvirti ir ištvermingi. Dažniausios problemos, būdingos didelėms veislėms, – klubų displazija ir skrandžio apsisukimas.
Dėl tankaus, susisukusio kailio po juo gali slėptis odos uždegimai, grybelinės infekcijos, erkės ar blusos, kurių sunku pastebėti. Todėl reguliariai apžiūrėkite odą, atskirdami virves, ir naudokite apsaugos priemones nuo parazitų.
Akių vokų užsisukimas dirgina akį ir gali reikalauti operacijos. Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus, o vyresniems šunims – du kartus per metus, padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) displazijos vertinimas, akių tyrimas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje komondorų veislynų beveik nėra, todėl šuniuko dažniausiai tenka ieškoti Vengrijoje ar kitose Europos šalyse. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 200–2 500 €.
- Pamatykite šuniuko tėvus – jų elgesys turi būti ramus ir kontroliuojamas.
- Prašykite tėvų klubų ir akių tyrimų rezultatų.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Paprašykite veisėjo parodyti, kaip prižiūrėti formuojančias virves.
Leidimas: komondoras nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia. Vis dėlto šeimininkas visiškai atsako už šuns elgesį.
Prieš įsigydami komondorą, gerai įvertinkite, ar turėsite pakankamai laiko kailio priežiūrai ir vietos šuniui. Taip pat verta iš anksto susirasti grumerį, turintį patirties su virviniu kailiu.