Kilmė ir istorija
Airių vilkšunis yra senovinė veislė, minima dar romėnų laikų šaltiniuose. Romėnų konsulas Kvintas Aurelijus Simachas IV a. rašė, kad Romos gyventojai su nuostaba žiūrėjo į dovanų gautus didžiulius airių šunis.
Airijoje šie šunys buvo naudojami vilkų, briedžių ir šernų medžioklei, taip pat kaip kariniai šunys. Juos laikyti galėjo tik karaliai ir aukštuomenė. Vilkšuniai buvo tokie vertinami, kad buvo dovanojami kitų šalių valdovams.
Kai XVIII a. Airijoje buvo išnaikinti paskutiniai vilkai, airių vilkšunių sumažėjo tiek, kad veislė beveik išnyko. XIX a. kapitonas George’as Augustusas Grahamas atkūrė veislę, panaudodamas likusius šunis bei škotų elnių kurtų, dogų ir borzojų kraują. Šiandien airių vilkšunis yra nacionalinis Airijos simbolis.
Airių vilkšunis yra Airijos gvardijos (Irish Guards) talismanas, o jo atvaizdas puošia airiškas monetas, pašto ženklus ir alaus etiketes. Airijos mitologijoje garsus herojus Kuchulainas savo vardą gavo nužudęs didžiulį sargo šunį.
Išvaizda
Airių vilkšunis – milžiniškas, bet grakštus šuo, derinantis jėgą ir greitį. Patinai siekia mažiausiai 79 cm, o dažnai ir 81–86 cm aukštį ties ketera – tai aukščiausia šunų veislė pasaulyje. Atsistojęs ant užpakalinių kojų, vilkšunis gali būti aukštesnis už žmogų.
Galva ilga, kakta tik šiek tiek iškili. Akys tamsios, ausys mažos, rožinės formos, prigludusios. Kaklas ilgas ir raumeningas, krūtinė labai gili, pilvas įtrauktas. Uodega ilga, šiek tiek išlenkta.
Kailis šiurkštus ir kietas, ypač šiurkštus virš akių ir ant smakro, todėl vilkšunis turi būdingus antakius ir barzdelę. Spalvos: pilka, tigrinė, raudona, juoda, balta, gelsva ar kviečių.
Charakteris ir temperamentas
Nepaisant milžiniško dydžio, airių vilkšuniai yra labai švelnūs, ramūs, kantrūs ir draugiški. Jie meilūs savo šeimai, mėgsta būti šalia žmonių ir paprastai puikiai sutaria su vaikais bei kitais šunimis.
Airių vilkšuniai nėra geri sargai – jie paprastai draugiški ir svetimiems. Vis dėlto vien jų dydis daugumą nepažįstamųjų atbaido. Su katėmis, su kuriomis užauga, paprastai sutaria, tačiau bėgantys smulkūs gyvūnai gali sužadinti kurto instinktą.
Būdingi iššūkiai: dėl dydžio airių vilkšuniui reikia daug vietos – jo uodega gali nubraukti daiktus nuo stalų. Jaunas vilkšunis gali netyčia pargriauti mažą vaiką. Jie sunkiai pakelia ilgą vienatvę.
Gerai išauklėtas airių vilkšunis yra ramus, orus ir be galo atsidavęs šeimos narys – tikras „švelnus milžinas“.
Kasdieniame gyvenime airių vilkšunis dažniausiai yra ramus ir tingus – daug laiko praleidžia gulėdamas ant savo guolio arba, jei leidžiama, ant sofos. Vis dėlto jauni vilkšuniai būna linksmi ir žaismingi, o dėl dydžio jų žaidimai gali būti chaotiški. Vilkšuniai mėgsta atsiremti į šeimininką ar padėti galvą ant jo kelių – tai jų meilės išraiška.
Vilkšuniai labai jautrūs šeimos atmosferai. Jie blogai jaučiasi triukšmingose, konfliktiškose aplinkose ir geriausiai klesti ramiuose, mylinčiuose namuose.
Dresūra ir socializacija
Airių vilkšuniai yra protingi ir jautrūs, todėl geriausiai reaguoja į pozityvų skatinimą ir ramų toną. Jie mokosi greitai, tačiau kartais būna lėtoki ir savarankiški.
Dresūrą ir socializaciją būtina pradėti nuo mažens, kol šuniukas dar valdomas. Ypač svarbu išmokyti eiti su pavadėliu netempiant, nešokinėti ant žmonių ir ramiai elgtis svečių akivaizdoje.
Kaip ir kiti kurtai, vilkšuniai gali nepaklusti atšaukimo komandai, jei pamato bėgantį gyvūną, todėl paleisti juos geriausia tik aptvertose vietose.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 1–2 kartus per savaitę, kelis kartus per metus pašalinti negyvus plaukus (trimingas rankomis).
- Maudymas: retai, tik pagal poreikį.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: suaugusiam – apie 1 valanda per dieną, įskaitant galimybę laisvai pabėgioti aptvertoje vietoje.
- Guolis: būtinas didelis, storas ir minkštas guolis, apsaugantis sąnarius ir odą ant alkūnių.
Jaunų vilkšunių krūvis turi būti ribotas – iki 18 mėnesių jie labai sparčiai auga, todėl ilgi bėgimai, laiptai ir šokinėjimas gali pažeisti sąnarius.
Airių vilkšuniui reikia didelio automobilio, erdvių namų ir aptverto kiemo. Butas, ypač aukštame aukšte be lifto, šiai veislei netinka.
Planuojant atostogas ar keliones, svarbu žinoti, kad didelius šunis priimančių viešbučių ir šunų viešbučių yra mažiau, o kelionei reikia erdvaus automobilio ar furgono. Taip pat verta iš anksto susirasti veterinarijos kliniką, turinčią patirties su milžiniškomis veislėmis ir įrangą jiems kelti ar operuoti.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas milžiniškų veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 55–65 kg airių vilkšuniui paprastai reikia apie 600–900 g sauso maisto per dieną.
Svarbu: airių vilkšuniai priklauso didžiausios skrandžio apsisukimo rizikos grupei. Maistą duokite 2–3 kartus per dieną mažesnėmis porcijomis ir venkite krūvio valandą prieš ir dvi valandas po ėdimo.
Šuniukams būtinas specialus didelių veislių šuniukų maistas, kad augimas būtų tolygus. Per greitas augimas didina sąnarių ligų riziką.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Išsiplėtusi kardiomiopatija
- Osteosarkoma (kaulų vėžys)
- Skrandžio apsisukimas
- Kepenų šuntas (portosisteminis šuntas)
- Klubų ir alkūnių sąnarių displazija
- Plaučių uždegimas
Airių vilkšunių gyvenimo trukmė deja trumpa – vidutiniškai 6–10 metų. Dažniausios mirties priežastys – širdies ligos, kaulų vėžys ir skrandžio apsisukimas.
Išsiplėtusi kardiomiopatija silpnina širdies raumenį ir dažnai sukelia prieširdžių virpėjimą. Rekomenduojama reguliari širdies patikra su echokardiografija ir EKG. Osteosarkoma – agresyvus kaulų vėžys, pasireiškiantis šlubavimu ir patinimu.
Kepenų šuntas nustatomas šuniukams, todėl atsakingi veisėjai tikrina vadas. Reguliarus profilaktinis patikrinimas bent kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: širdies tyrimas (echokardiografija, EKG), klubų (HD) ir alkūnių (ED) displazijos vertinimas, šuniukų kepenų šunto tyrimas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje airių vilkšunių veislynų yra labai nedaug. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 500–2 500 €.
- Prašykite tėvų širdies ir sąnarių tyrimų rezultatų.
- Pasidomėkite tėvų ir giminaičių gyvenimo trukme.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Įvertinkite išlaidas – milžiniško šuns maistas, vaistai ir veterinarinės paslaugos kainuoja daugiau.
Leidimas: airių vilkšunis nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Įsigydami airių vilkšunį, iš anksto apskaičiuokite išlaidas: per mėnesį maistui gali tekti išleisti nuo 100 € ir daugiau, o vaistų dozės ir draudimas dideliems šunims kainuoja brangiau. Daugelis šeimininkų sako, kad nepaisant trumpo gyvenimo, vilkšunis yra šuo, su kuriuo praleisti metai lieka atmintyje visam laikui.