Kilmė ir istorija
Vipetas išvestas XIX a. Šiaurės Anglijoje, kur darbininkai ir angliakasiai kryžmino mažus kurtus su terjerais. Jiems reikėjo greito šuns, galinčio gaudyti triušius ir dalyvauti populiariose šunų lenktynėse. Vipetai dažnai vadinami „vargšų lenktyniniu žirgu“, nes buvo prieinami paprastiems žmonėms.
Pavadinimas „vipetas“, manoma, kilęs iš angliško žodžio „whip“ – botagas, nurodančio šuns greitį. Vipetai buvo laikomi namuose kartu su šeima, todėl tapo švelnūs ir prisirišę prie žmonių.
1891 m. Anglijos kinologų klubas pripažino veislę. Šiandien vipetai populiarūs ne tik kaip šeimos šunys, bet ir kursingo bei šunų lenktynių sporte.
XIX a. Anglijoje vipetų lenktynės buvo populiari darbininkų pramoga, o geri lenktyniniai šunys buvo labai vertinami. Kartais jie gyvendavo geriau nei jų šeimininkai.
Išvaizda
Vipetas – vidutinio dydžio, lieknas, elegantiškas ir raumeningas kurtas. Galva ilga ir siaura, akys ovalios, tamsios, gyvos išraiškos. Ausys mažos, rožės formos, plonos. Krūtinė labai gili, juosmuo išlenktas, pilvas įtrauktas – tai būdinga kurtams.
Kailis trumpas, plonas, tankus ir prigludęs. Leidžiama bet kokia spalva ar jų deriniai, išskyrus marmurinę. Dažniausiai sutinkami gelsvi, tigriniai, juodi, mėlyni ir balti su dėmėmis vipetai.
Vipetas atrodo kaip mažesnė kurto (grehaundo) versija, tačiau yra didesnis už italų kurtą.
Patinai paprastai būna aukštesni ir raumeningesni nei patelės. Vipetų uodega ilga ir plona, nešiojama žemai, o bėgant – šiek tiek pakelta.
Letenos siauros ir tvirtos.
Charakteris ir temperamentas
Vipetai yra švelnūs, ramūs, meilūs ir labai prisirišę prie šeimos. Namuose jie mėgsta gulėti ant sofos, lįsti po antklodėmis ir ilsėtis šalia šeimininkų. Lauke jie virsta energingais, greitais bėgikais.
Su vaikais vipetai paprastai sutaria gerai, yra švelnūs ir kantrūs. Su kitais šunimis dažniausiai draugiški. Tačiau dėl stipraus medžioklės instinkto gali vaikytis kates, triušius ir kitus smulkius gyvūnus.
Būdingi iššūkiai: vipetai jautrūs šalčiui ir lietui. Pamatę bėgantį gyvūną gali nubėgti ir neatsiliepti. Jie jautrūs šiurkščiam elgesiui ir triukšmui.
Vipetai dažnai vadinami „sofos sprinteriais“ – lauke jie bėga neįtikėtinu greičiu, o namuose mielai miega valandų valandas. Jie labai mėgsta šilumą ir patogumą, todėl dažnai lenda po antklodėmis ar renkasi gulėti saulėkaitoje.
Vipetai paprastai labai švelnūs ir jautrūs, todėl geriausiai jaučiasi ramiuose namuose be nuolatinio triukšmo.
Vipetai paprastai sutaria su kitais šunimis, ypač su kitais kurtais, ir mielai žaidžia gaudynes šunų aikštelėse.
Daug vipetų šeimininkų pasakoja, kad šie šunys moka „kalbėti“ – jie skleidžia įvairius garsus, kai nori dėmesio ar žaidimo, nors beveik niekada neloja.
Dresūra ir socializacija
Vipetai yra protingi, tačiau jautrūs ir kartais užsispyrę. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, švelnus tonas ir trumpos treniruotės. Šiurkštūs metodai visiškai netinka.
Labai svarbu mokyti atšaukimo komandos, tačiau net gerai išmokytas vipetas, pamatęs bėgantį gyvūną, gali neatsiliepti. Todėl laisvai bėgioti jį verta leisti tik aptvertose vietose.
Vipetams puikiai tinka kursingas (masalo vaikymasis), šunų lenktynės ir agility.
Vipetai labai gerai reaguoja į žaidimą kaip apdovanojimą, ypač jei tai susiję su bėgimu ar vaikymusi žaislo. Masalo žaidimai aptvertoje vietoje yra puiki veikla.
Nuo mažens verta pratinti vipetą prie petnešų, paltuko ir nagų kirpimo – tai palengvins priežiūrą visą gyvenimą.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę guminiu šepečiu ar pirštine.
- Maudymas: retai, tik pagal poreikį. Vipetai natūraliai mažai kvepia.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 2–3 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1 valanda per dieną, įskaitant galimybę laisvai pabėgioti saugioje, aptvertoje vietoje.
- Šaltis: rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį būtinas šiltas paltukas.
Vipetų oda plona ir lengvai įdreskiama, todėl po pasivaikščiojimų verta apžiūrėti, ar nėra įbrėžimų. Namuose vipetui reikia minkšto, šilto guolio. Neaptvertose vietose vipetą geriau vedžioti su pavadėliu.
Vipetams verta naudoti platų kurtams skirtą antkaklį arba petnešas, nes jų galva siauresnė už kaklą ir įprastas antkaklis gali lengvai nuslysti. Žiemą po pasivaikščiojimų verta nuplauti letenas.
Namuose vipetui reikia minkšto, šilto guolio ar pledo, nes kauleta kūno sandara ant kietų paviršių sukelia nepatogumų.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas vidutinių veislių aktyviems šunims skirtas maistas. Suaugusiam 12–14 kg vipetui paprastai reikia apie 150–220 g sauso maisto per dieną.
Vipetai natūraliai liesi – jų šonkauliai ir klubų kaulai gali būti šiek tiek matomi. Tai normalu ir nereiškia, kad šuo per liesas.
Maistą duokite 2 kartus per dieną ir venkite intensyvaus bėgimo iškart po ėdimo.
Vyresniems vipetams porcijas verta sumažinti. Vanduo visada turi būti pasiekiamas, ypač po bėgiojimo.
Skanėstus rinkitės mažus ir liesus.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Odos įdrėskimai ir traumos
- Širdies ligos
- Akių ligos
- Jautrumas anestezijai
- Kurtumas
Vipetai yra viena sveikiausių šunų veislių ir dažnai gyvena 12–15 metų. Dėl plonos odos ir mažo riebalų kiekio jie lengvai įsidreskia ir susižeidžia bėgdami. Taip pat jie jautrūs šalčiui.
Kaip ir kiti kurtai, vipetai gali būti jautresni kai kuriems anestetikams dėl mažo riebalų kiekio organizme. Prieš operacijas verta įsitikinti, kad veterinaras turi patirties su kurtais.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: širdies tyrimas, akių tyrimas, BAER klausos testas (ypač baltiems šunims).
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus, o vyresniems šunims – du kartus per metus, padeda laiku pastebėti širdies ir akių ligas. Po laisvo bėgiojimo verta apžiūrėti, ar nėra odos įdrėskimų.
Prieš operacijas verta priminti veterinarui, kad vipetas yra kurtas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje vipetų veislynų yra keletas. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 800–1 500 €.
- Prašykite tėvų širdies ir akių tyrimų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti ramus ir draugiškas.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
Leidimas: vipetas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Atsakingas veisėjas šuniuką atiduoda ne jaunesnį nei 8–10 savaičių, su veterinariniu pasu, atliktais skiepais ir nukirmintą. Jei norite suaugusio šuns, verta pasidomėti kurtų globos organizacijomis.
Vipetų, ypač buvusių lenktyninių šunų, kartais pasitaiko globos organizacijose užsienyje. Tokie šunys dažnai būna ramūs ir puikūs kompanionai.
