Kilmė ir istorija
Beselingtono terjeras kilęs iš Nortamberlando grafystės Šiaurės Anglijoje, Bedlingtono kalnakasių miestelio apylinkių. XVIII–XIX a. kalnakasiai, čigonai ir brakonieriai naudojo šiuos šunis žiurkėms gaudyti šachtose, kiškiams ir triušiams medžioti bei šunų lenktynėms.
Iš pradžių veislė buvo vadinama Rotberio terjeru pagal netoliese esantį miestelį. Manoma, kad prie jos formavimosi prisidėjo vipetai, suteikę greitį ir lanksčią nugarą, bei dendžio dinmonto terjerai. 1825 m. Joseph Ainsley iš Bedlingtono sukryžmino du terjerus, ir jų palikuonys davė veislei dabartinį pavadinimą.
1875 m. įkurtas veislės klubas. XIX a. pabaigoje beselingtono terjerai tapo madingi tarp aukštuomenės dėl savo neįprastos išvaizdos. Šiandien veislė gana reta, bet turi ištikimų gerbėjų visame pasaulyje.
Beselingtono terjerai kartais vadinami „čigonų šunimis“, nes keliaujantys čigonai juos naudojo brakonieriavimui – šunys tyliai sugaudavo triušius svetimose žemėse. Kalnakasiai juos vertino kaip žiurkiagaudžius ir lenktynių šunis.
Išvaizda
Beselingtono terjeras – grakštus, lankstus, raumeningas šuo, primenantis ėriuką. Galva kriaušės ar pleišto formos, be perėjimo nuo kaktos į snukį, su minkštu, puriu „kuodu“. Akys mažos, migdolo formos, giliai įsodintos. Ausys trikampės, nukarusios, su plaukų kuokšteliu gale.
Nugara natūraliai išlenkta ties juosmeniu, krūtinė gili, pilvas įtrauktas – kaip kurtų. Kojos ilgos, užpakalinės ilgesnės už priekines. Uodega ilga, siaurėjanti, šiek tiek išlenkta.
Kailis storas, purus, šiek tiek garbanotas, ypač ant galvos ir snukio. Spalvos: mėlyna, smėlio, kepenų, su įdegiu arba be jo. Šuniukai gimsta tamsūs ir šviesėja iki 1–2 metų.
Judėdamas beselingtono terjeras atrodo lengvas, spyruokliuojantis, šiek tiek siūbuojantis. Greitai bėgdamas jis naudoja lanksčią nugarą kaip kurtas.
Mėlynos spalvos šuniukai gimsta beveik juodi, o smėlio – rudi.
Charakteris ir temperamentas
Beselingtono terjerai yra švelnūs, meilūs, linksmi ir labai prisirišę prie savo šeimos. Namuose jie ramūs ir mėgsta glaustis, o lauke tampa greiti, energingi tikri terjerai. Su vaikais paprastai sutaria gerai.
Su svetimais beselingtono terjerai dažniausiai draugiški. Su kitais šunimis paprastai sutaria, nors gali apsiginti, jei yra provokuojami. Medžioklės instinktas stiprus – katės, triušiai ir graužikai gali būti suvokiami kaip grobis.
Būdingi iššūkiai: beselingtono terjerai gali vytis smulkius gyvūnus ir nepaklusti atšaukimui. Jie greiti, todėl paleisti juos galima tik aptvertose vietose. Kailio priežiūra reikalauja reguliaraus kirpimo.
Beselingtono terjeras yra puikus kompanionas – ramus namuose, linksmas lauke ir labai ištikimas.
Kasdieniame gyvenime beselingtono terjeras yra ramus, švelnus ir labai meilus kompanionas. Jis mėgsta gulėti ant minkštų vietų, glaustis prie šeimininko ir stebėti, kas vyksta namuose. Lauke jis staiga tampa energingas – bėga labai greitai, panašiai kaip vipetas. Daugelis šeimininkų sako, kad beselingtonai turi „ėriuko išvaizdą ir liūto širdį“.
Beselingtono terjerai labai prisiriša prie šeimos ir nemėgsta ilgai likti vieni.
Dresūra ir socializacija
Beselingtono terjerai yra protingi, tačiau gali būti užsispyrę. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir trumpos, įdomios treniruotės. Jie jautrūs, todėl šiurkštūs metodai netinka.
Labai svarbu nuo mažens mokyti patikimo atšaukimo ir socializuoti su katėmis bei kitais gyvūnais.
Beselingtono terjerams tinka agility, masalo lenktynės, uoslės žaidimai ir paklusnumas.
Beselingtono terjerai mėgsta greitas, linksmas užduotis. Masalo lenktynės ir aportavimas padeda nukreipti jų medžioklės instinktą saugiu būdu.
Svarbu nuo mažens pratinti šuniuką prie kirpimo, šukavimo ir ausų valymo, kad šios procedūros vėliau nekeltų streso.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 1–2 kartus per savaitę.
- Kirpimas: kas 6–8 savaites pas grumerį, išlaikant būdingą siluetą.
- Maudymas: kas 1–2 mėnesius arba pagal poreikį.
- Ausys: tikrinti ir valyti kas savaitę, šalinti plaukus iš ausų kanalo.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: apie 1 valanda per dieną: pasivaikščiojimai ir bėgimas aptvertoje vietoje.
Beselingtono terjerai beveik nesišeria, todėl namuose plaukų būna labai mažai.
Kiemas turi būti patikimai aptvertas, nes šie šunys gali greitai nubėgti paskui gyvūną.
Kirpimą patikėkite grumeriui, išmanančiam šią veislę – būdingas „ėriuko“ siluetas formuojamas tam tikru būdu. Tarp kirpimų kailį verta reguliariai šukuoti, kad nesusiveltų.
Purvinu oru šviesus kailis greitai susitepa, todėl po pasivaikščiojimų verta nuplauti kojas ir pilvą. Žiemą trumpiems pasivaikščiojimams gali prireikti lengvo paltuko.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas mažų ar vidutinių veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 9–10 kg beselingtono terjerui paprastai reikia apie 110–150 g sauso maisto per dieną.
Svarbu: dėl vario kaupimosi kepenyse rizikos verta vengti maisto su dideliu vario kiekiu (pvz., kepenų, vėžiagyvių) ir pasitarti su veterinaru dėl tinkamo maisto, ypač jei šuo yra ligos nešiotojas.
Maistą duokite 2 kartus per dieną, šuniukus – 3–4 kartus.
Kokybiškas maistas su omega riebalų rūgštimis padeda palaikyti sveiką odą ir minkštą kailį. Skanėstus dresūrai rinkitės mažus ir be kepenų.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Vario kaupimosi kepenyse liga (vario toksikozė)
- Tinklainės displazija
- Distichiazė (papildomos blakstienos)
- Inkstų žievės hipoplazija
- Katarakta
- Girnelės išnirimas
Pagrindinė beselingtono terjerų paveldima liga – vario toksikozė, kai kepenyse kaupiasi varis ir pažeidžia jas. Liga nustatoma genetiniu testu, todėl atsakingi veisėjai tiria visus veislinius šunis.
Akių ligos – tinklainės displazija, distichiazė ir katarakta – taip pat pasitaiko. Inkstų žievės hipoplazija – reta paveldima inkstų liga.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus, kartu su kepenų funkcijos tyrimais, padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: genetinis vario toksikozės (COMMD1) testas, akių tyrimas, girnelių vertinimas.
Vario toksikozės simptomai – vangumas, vėmimas, svorio kritimas, gelta. Pastebėjus šiuos požymius, būtina kreiptis į veterinarą ir atlikti kepenų tyrimus.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje beselingtono terjerų veislynų yra labai nedaug. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 000–1 800 €.
- Būtinai prašykite tėvų genetinio vario toksikozės testo rezultatų.
- Prašykite tėvų akių tyrimų rezultatų.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Leidimas: beselingtono terjeras nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Rinkdamiesi šuniuką, pasikalbėkite su veisėju apie šuniukų temperamentą ir tėvų sveikatos tyrimus. Atsakingi veisėjai veisia tik genetiškai sveikus arba ligos nenešiojančius šunis.
Parsivežant šuniuką iš kitos ES šalies, būtinas ES gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.