Kilmė ir istorija
Pekinas – viena seniausių šunų veislių, kurios protėviai Kinijos imperatoriškuose rūmuose gyveno daugiau nei tūkstantį metų. Šie šunys buvo laikomi šventais, siejami su budizmu ir liūtu – Budos simboliu. Paprastiems žmonėms laikyti pekinų buvo draudžiama, o už jų vagystę grėsė mirties bausmė.
Mažiausi pekinai, vadinami „rankovių šunimis“, buvo nešiojami imperatoriškųjų dvariškių plačiose rankovėse. 1860 m., per Antrąjį opijaus karą, britų kariai užėmė Pekino Vasaros rūmus ir rado ten penkis pekinus. Vienas jų buvo padovanotas karalienei Viktorijai ir pavadintas Looty.
Po šio įvykio pekinai išpopuliarėjo Didžiojoje Britanijoje, kuri šiandien laikoma veislės standarto globėja. 1912 m. vienas pekinas, pasakojama, išgyveno „Titaniko“ katastrofą kartu su savo šeimininku.
Kinijos imperatoriškuose rūmuose pekinų veisimui buvo skiriamas ypatingas dėmesys, o imperatorienė Cixi turėjo didelį jų veislyną ir net parašė taisykles apie idealaus pekino išvaizdą.
Išvaizda
Pekinas – mažas, kompaktiškas, žemas ir stebėtinai sunkus savo dydžiui šuo. FCI standarte idealus svoris nurodomas ne daugiau kaip 5 kg. Galva didelė, plati, plokščia tarp ausų, snukis labai trumpas. Akys didelės, apvalios, tamsios. Ausys širdies formos, nukarusios, puošniai apaugusios plaukais.
Kūnas ilgesnis nei aukštis, priekyje platesnis, galas siauresnis – šuo savo forma primena liūtą. Kojos trumpos ir tvirtos, eisena – būdinga, šiek tiek siūbuojanti.
Kailis ilgas, tiesus, šiurkštokas, su tankia pavilne. Ant kaklo ir pečių susiformuoja puošni apykaklė – „karčiai“. Leidžiamos visos spalvos, išskyrus kepenų ir albinosų.
Patinai paprastai būna masyvesni ir turi puošnesnius karčius nei patelės. Šuniukų kailis iš pradžių būna trumpesnis, o pilnas, puošnus kailis susiformuoja per pirmuosius dvejus metus.
Uodega užriesta.
Charakteris ir temperamentas
Pekinai yra orūs, savarankiški, drąsūs ir labai ištikimi. Jie dažniausiai stipriai prisiriša prie vieno šeimininko ir yra santūrūs su kitais žmonėmis. Pekinai nėra „įkyrūs“ šunys – jie mėgsta dėmesį, bet savo sąlygomis.
Su svetimais pekinai būna atsargūs ir budrūs, todėl praneša apie svečius. Su mažais vaikais pekinai sutaria prastai – nemėgsta būti tampomi ar trukdomi ir gali įkąsti. Su kitais gyvūnais paprastai sutaria, jei auga kartu.
Būdingi iššūkiai: pekinai užsispyrę ir sunkiai dresuojami. Jie gali būti pavydūs. Dėl kvėpavimo ypatumų knarkia ir labai jautrūs karščiui.
Pekinai dažnai elgiasi tarsi maži imperatoriai – jie mėgsta patogumą, dėmesį ir pagarbą. Kartu jie labai ištikimi ir dažnai lydi šeimininką po namus. Pekinai nėra aktyvūs šunys, todėl puikiai tinka žmonėms, kurie daug laiko praleidžia namuose.
Pekinai dažnai renkasi vieną mėgstamą vietą namuose ir ten ilsisi didžiąją dienos dalį. Jie nemėgsta triukšmo ir chaoso, todėl geriausiai jaučiasi ramiuose namuose su aiškiu dienos režimu.
Dresūra ir socializacija
Pekinai yra protingi, tačiau labai savarankiški ir užsispyrę. Jie dažnai vykdo komandas tik tada, kai patys nori. Dresūrai reikia daug kantrybės. Geriausiai veikia trumpos treniruotės su skanėstais ir pagyrimu.
Švaros įpročių mokymas gali užtrukti ilgiau, todėl svarbus nuoseklus režimas. Nuo mažens verta pratinti šuniuką prie šukavimo, akių valymo ir kitų priežiūros procedūrų.
Pekinams netinka intensyvus sportas, tačiau jie gali išmokti paprastų triukų.
Pekinai geriau reaguoja į švelnų įkalbinėjimą nei į griežtą įsakymą. Skanėstas ir pagyrimas dažniausiai yra geriausia motyvacija.
Nuo mažens verta pratinti pekiną prie akių valymo, šukavimo ir nagų kirpimo – tai labai palengvins kasdienę priežiūrą.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kasdien arba bent 3–4 kartus per savaitę iki pat odos, kad nesusidarytų vėlių.
- Kirpimas: daug šeimininkų renkasi trumpesnį „šuniuko“ kirpimą, kuris gerokai palengvina priežiūrą.
- Akys ir raukšlės: kasdien valyti akis ir raukšlę virš nosies.
- Higiena: reguliariai apkirpti ir valyti plaukus aplink išangę.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 2–3 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 20–30 minučių ramių pasivaikščiojimų per dieną.
Pekinai labai jautrūs karščiui. Karštą dieną vaikščiokite tik ankstyvą rytą ir vėlų vakarą, niekada nepalikite šuns automobilyje. Vedžioti rekomenduojama su petnešomis.
Dėl trumpų kojų ir ilgo kailio pekinai po pasivaikščiojimų dažnai susitepa pilvą ir kojas, todėl juos verta nusausinti ir iššukuoti. Tarp pėdų pagalvėlių susikaupusius plaukus reikia reguliariai apkirpti.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas mažų veislių šunims skirtas maistas su specialios formos granulėmis trumpasnukiams šunims. Suaugusiam 4–5 kg pekinui paprastai reikia apie 60–90 g sauso maisto per dieną.
Pekinai juda nedaug, todėl lengvai nutunka. Antsvoris dar labiau apsunkina kvėpavimą ir apkrauna stuburą. Skanėstus įskaičiuokite į paros normą.
Po ėdimo verta nuvalyti veidą ir raukšles, kad juose neliktų maisto likučių.
Vyresniems pekinams porcijas verta sumažinti. Vanduo visada turi būti pasiekiamas, ypač karštomis dienomis.
Skanėstus rinkitės mažus.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Brachicefalinis obstrukcinis kvėpavimo takų sindromas (BOAS)
- Akių ligos (akies obuolio išnirimas, ragenos opos)
- Tarpslankstelinių diskų liga
- Odos raukšlių dermatitas
- Perkaitimas
- Dantų ligos
Pekinams būdingos trumpasnukių veislių problemos. Labai trumpas snukis ir siauros šnervės sukelia kvėpavimo sunkumus, ypač karštyje ar po krūvio. Kai kuriems pekinams prireikia chirurginės šnervių ar gomurio korekcijos.
Didelės, išsikišusios akys lengvai pažeidžiamos – net nedidelis smūgis gali sukelti akies obuolio išnirimą, kuris yra skubus atvejis. Dėl ilgo kūno ir trumpų kojų pekinams gresia tarpslankstelinių diskų liga.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: BOAS kvėpavimo funkcijos vertinimas, akių tyrimas, stuburo vertinimas.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus, o vyresniems šunims – du kartus per metus, padeda laiku pastebėti akių, kvėpavimo ir stuburo problemas. Įspėjamieji ženklai, kada reikia skubiai kreiptis į veterinarą: šuo kvėpuoja atvira burna ramybės būsenoje, dantenos pamėlynavę ar akis išsikišusi iš akiduobės.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje pekinų veislynų yra nedaug. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 700–1 500 €.
- Pažiūrėkite, kaip kvėpuoja šuniuko tėvai – ar garsiai šnypščia ramybės būsenoje.
- Prašykite tėvų akių tyrimų rezultatų.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Atsakingas veisėjas šuniuką atiduoda ne jaunesnį nei 10–12 savaičių.
Leidimas: pekinas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Prieš įsigyjant verta pagalvoti ir apie kailio priežiūros išlaidas – profesionalus kirpimas ar šukavimas pas kirpėją gali kainuoti nemažai. Daug pekinų šeimininkų renkasi trumpą kirpimą, kuris gerokai palengvina priežiūrą.
Pekinų kartais pasitaiko ir mažų veislių šunų globos organizacijose, kur galima rasti jau suaugusį, ramaus būdo šunį.