Kačių sloga – bendras pavadinimas viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms, kurios sukelia čiaudulį, išskyras iš nosies ir akių, akių uždegimus ir opas burnoje. Ji ypač dažna kačiukams, prieglaudų ir daugiakačių namų katėms. Daugeliu atvejų liga praeina per 1–3 savaites, tačiau kačiukams ji gali būti sunki, o kai kurios katės lieka viruso nešiotojomis visą gyvenimą. Šiame straipsnyje paaiškiname, kas sukelia kačių slogą, kaip ją gydyti ir kaip slaugyti sergančią katę.
Trumpai:
- Dažniausi sukėlėjai – kačių herpesvirusas ir kalicivirusas; kartais prisideda chlamidijos, bordetelės ir mikoplazmos.
- Simptomai – čiaudulys, išskyros iš nosies ir akių, akių uždegimas, opos burnoje, karščiavimas, apetito stoka.
- Katės, kurios nebeuodžia maisto, dažnai nustoja ėsti – tai pavojinga.
- Herpesvirusas lieka organizme visą gyvenimą ir gali atsinaujinti streso metu.
- Skiepai neapsaugo nuo užsikrėtimo visiškai, tačiau gerokai palengvina ligos eigą.
Kas sukelia kačių slogą
- Kačių herpesvirusas (FHV-1) – sukelia čiaudulį, išskyras, ypač akių uždegimus ir ragenos opas.
- Kačių kalicivirusas (FCV) – dažniau sukelia opas ant liežuvio ir gomurio, kartais – sąnarių skausmą ir šlubavimą kačiukams.
- Chlamydia felis – bakterija, sukelianti užsitęsusį junginės uždegimą, dažnai iš pradžių vienoje akyje.
- Bordetella bronchiseptica ir mikoplazmos – bakterijos, galinčios prisidėti prie ligos ar komplikacijų.
Dažnai katei pasireiškia mišri infekcija, o virusų pažeistose gleivinėse lengvai dauginasi antrinės bakterijos.
Kaip plinta liga
Virusai plinta per tiesioginį kontaktą su sergančia kate – per seiles, išskyras iš nosies ir akių, čiaudint. Jie taip pat perduodami per bendrus dubenėlius, kraiko dėžes, žaislus, žmonių rankas ir drabužius. Kalicivirusas aplinkoje gali išlikti kelias savaites. Ypač greitai liga plinta ten, kur daug kačių kartu – prieglaudose, veislynuose, parodose, gyvūnų viešbučiuose. Persirgusios katės dažnai tampa nešiotojomis ir gali užkrėsti kitas, net neturėdamos simptomų.
Simptomai
- čiaudulys, nosies užgulimas;
- skaidrios, vėliau gelsvos ar žalsvos išskyros iš nosies;
- ašarojimas, paraudę akių vokai, prisimerkimas, pūlingos išskyros;
- opos ant liežuvio, gomurio ar nosies;
- seilėtekis, blogas burnos kvapas;
- karščiavimas, vangumas;
- apetito stoka, nes katė neužuodžia maisto ar jai skauda burną;
- kartais – kosulys, šlubavimas (kalicivirusas).
Herpesviruso nešiotojos
Persirgus herpesvirusu, virusas „pasislepia“ nervų ląstelėse ir lieka ten visą katės gyvenimą. Daugeliu atvejų jis neveiklus, tačiau streso, ligos, persikraustymo, gimdymo ar gydymo kortikosteroidais metu gali atsinaujinti. Tada katei vėl pasireiškia čiaudulys ar akių uždegimas, ir ji gali užkrėsti kitas kates. Todėl katėms, persirgusioms herpesvirusu, ypač svarbu mažinti stresą ir pastebėjus pirmuosius simptomus kreiptis į veterinarą.
Akių pažeidimai
Herpesvirusas gali pažeisti rageną – sukelti opas, kurios labai skausmingos: katė prisimerkia, ašaroja, trina akį. Negydomos opos gali gilėti ir pažeisti akį. Kačiukams, sergantiems sunkia sloga, kartais suauga vokų ir akies junginė. Todėl akių simptomus visada turi įvertinti veterinaras – kartais naudojami specialūs dažai ragenos opoms nustatyti. Niekada nelašinkite į akis lašų su kortikosteroidais be veterinaro nurodymo, nes jie gali pabloginti herpesviruso sukeltą opą.
Gydymas
Veterinaras parenka gydymą pagal simptomus ir jų sunkumą:
- Antivirusiniai vaistai – kai kuriais atvejais, ypač sunkiai herpesviruso infekcijai ar akių pažeidimams.
- Antibiotikai – jei įtariama antrinė bakterinė infekcija ar chlamidijos.
- Akių lašai ar tepalai.
- Vaistai nuo skausmo ir karščiavimo – tik katėms skirti.
- Skysčiai – jei katė dehidratavusi.
- Maitinimo palaikymas – sunkiais atvejais net per zondą, jei katė ilgai neėda.
Lizino papildai anksčiau buvo plačiai rekomenduojami, tačiau naujesni tyrimai jų naudos nepatvirtino.
Slauga namuose
- Švelniai valykite akis ir nosį drėgnu vatos tamponu, kiekvienai akiai naudodami atskirą.
- Laikykite katę šiltoje vietoje be skersvėjų.
- Garai padeda praskiesti išskyras – palikite katę vonios kambaryje, kai prausiatės po karštu dušu, arba naudokite inhaliatorių pagal veterinaro patarimą.
- Pašildykite drėgną maistą, kad jis stipriau kvepėtų; siūlykite labai kvapnų maistą mažomis porcijomis.
- Užtikrinkite pakankamai vandens.
- Sergančią katę laikykite atskirai nuo kitų kačių, naudokite atskirus dubenėlius ir kraiko dėžę, plaukite rankas.
Kalicivirusas ir šlubavimas
Kai kuriems kačiukams kalicivirusas, o kartais ir vakcinacija juo, sukelia trumpalaikį sąnarių uždegimą: kačiukas šlubuoja, nenori judėti, karščiuoja. Ši būklė dažniausiai praeina savaime per kelias dienas, tačiau kačiuką būtina parodyti veterinarui. Labai retai pasitaiko ypač pavojingų kaliciviruso padermių, kurios sukelia sunkią sisteminę ligą su veido ir letenų patinimu bei opomis – tokie protrūkiai dažniausiai pasitaiko prieglaudose ar klinikose.
Prevencija
Visos katės turėtų būti skiepijamos nuo herpesviruso ir kaliciviruso. Vakcina neapsaugo nuo užsikrėtimo visiškai, bet gerokai sumažina ligos sunkumą. Naujai parsineštas kates ar kačiukus pirmąsias 1–2 savaites laikykite atskirai nuo kitų namų kačių. Daugiakačiuose namuose svarbu pakankamai išteklių, švara ir streso mažinimas. Prieš parodas ar gyvūnų viešbutį įsitikinkite, kad katės skiepai galioja.
Kačiukų slaugymas
Kačiukams sloga dažnai būna sunkesnė nei suaugusioms katėms. Jie greitai dehidratuoja, nes neužuodžia maisto ir nustoja žįsti ar ėsti, o užsikimšusi nosis trukdo kvėpuoti ėdant. Svarbu kelis kartus per dieną nuvalyti nosį ir akis, siūlyti šiltą, kvapnų maistą, o jei kačiukas neėda, kreiptis į veterinarą anksčiau nei suaugusios katės atveju. Kačiukus reikia šildyti, nes jie prasčiau palaiko kūno temperatūrą. Jei kačiukas nuolat kvėpuoja pravira burna ar jo akys sulipusios, pagalbos reikia nedelsiant.
Lėtinė sloga ir rinitas
Kai kurioms katėms po sunkios slogos lieka lėtinis nosies uždegimas – rinitas. Jos nuolat ar periodiškai čiaudi, šnirpščia, iš nosies teka išskyros, kartais nosis būna užsikimšusi. Taip nutinka, kai virusas pažeidžia nosies kremzles ir gleivinę, o joje lengviau dauginasi bakterijos. Lėtinį rinitą išgydyti sunku, tačiau simptomus galima palengvinti garų procedūromis, antibiotikų kursais esant bakterinei infekcijai ir kitais veterinaro paskirtais vaistais. Jei lėtinės išskyros teka tik iš vienos šnervės ar su krauju, reikia atmesti kitas priežastis – svetimkūnį, polipą, naviką ar dantų šaknų pūlinį.
Sloga daugiakačiuose namuose
Kai namuose gyvena daug kačių, sloga gali nuolat cirkuliuoti. Svarbu pasirūpinti, kad visos katės būtų paskiepytos, naujai atvykusios – izoliuotos 1–2 savaites, o sergančios – laikomos atskirai. Mažinkite stresą: pakankamai kraiko dėžių, dubenėlių, slėptuvių ir aukštų vietų. Reguliariai plaukite dubenėlius ir guolius. Virusai mažiau plinta vėdinamose, ne per daug sausose patalpose. Jei sloga kartojasi, veterinaras gali rekomenduoti nustatyti sukėlėjus PGR tyrimu, kad būtų parinkta tinkamiausia kontrolės strategija.
Kada katė vėl gali bendrauti su kitomis
Pasveikusi katė dar kurį laiką gali išskirti virusą, todėl ją su kitomis katėmis geriau suvesti tik praėjus bent savaitei ar dviem po simptomų išnykimo. Tačiau kadangi daugelis persirgusių kačių lieka nešiotojomis, visiškai užkirsti kelio virusui namuose dažnai neįmanoma. Svarbiausia, kad kitos katės būtų paskiepytos – tada net užsikrėtusios jos dažniausiai serga lengvai.
Kada skubiai vykti pas veterinarą
- Katė neėda ilgiau nei 24 valandas.
- Katė kvėpuoja pravira burna ar sunkiai kvėpuoja.
- Katė laiko akį užmerktą, akis drumsta ar pastebimas akies pažeidimas.
- Kačiukas labai vangus, dehidratavęs ar nustojo žįsti.
Reikia veterinaro pagalbos? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Mitai ir faktai
Mitas: Kačių sloga – tai paprastas peršalimas nuo šalčio.
Faktas: Ją sukelia virusai ir bakterijos, perduodami nuo kitų kačių.
Mitas: Paskiepyta katė negali susirgti sloga.
Faktas: Gali, tačiau liga paprastai būna lengvesnė.
Mitas: Kačių sloga užkrečiama žmonėms.
Faktas: Kačių herpesvirusas ir kalicivirusas žmonėms neperduodami.
Kiek tai kainuoja Lietuvoje
Orientacinės kainos Lietuvoje:
- Veterinaro konsultacija: apie 25–50 €.
- Akių lašai ar tepalas: apie 8–20 €.
- Antibiotikai: apie 10–30 €.
- Gydymas stacionare sunkiais atvejais: nuo 100 € iki kelių šimtų eurų.
Veislės, kurioms kvėpavimo takų problemos pasitaiko dažniau
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek laiko trunka kačių sloga?
Dažniausiai 1–3 savaites.
Ar kačių sloga užkrečiama žmonėms?
Ne, kačių herpesvirusas ir kalicivirusas žmonėms neperduodami.
Ar kačių sloga gali užkrėsti šunį?
Herpesvirusas ir kalicivirusas šunims nepavojingi, tačiau Bordetella gali būti perduota.
Kodėl katė su sloga nevalgo?
Ji neužuodžia maisto arba jai skauda burnos opas.
Ar galima katei lašinti žmonių akių lašus?
Ne, kai kurie lašai, ypač su kortikosteroidais, gali pakenkti.
Ar lizinas padeda nuo kačių herpesviruso?
Naujesni tyrimai jo naudos nepatvirtino.
Ar persirgusi katė gali užkrėsti kitas?
Taip, daugelis persirgusių kačių lieka viruso nešiotojomis.
Ar kačių sloga pavojinga kačiukams?
Taip, kačiukams ji gali būti sunki dėl dehidratacijos ir apetito stokos.
Kaip apsaugoti kitas namų kates?
Laikyti sergančią katę atskirai, naudoti atskirus dubenėlius ir plauti rankas.
Ar antibiotikai gydo kačių slogą?
Jie veikia tik bakterijas, todėl skiriami esant bakterinei infekcijai.
Ar katė su sloga gali eiti į lauką?
Geriau ne – ji gali užkrėsti kitas kates ir sunkiau sveiks.
Ar garai padeda katei su sloga?
Taip, jie praskiedžia išskyras ir palengvina kvėpavimą.
Šis straipsnis skirtas informavimo tikslais ir nepakeičia veterinarijos gydytojo konsultacijos. Jei jūsų katei kyla sveikatos problemų, kreipkitės į veterinarą.
Parengė: keturkojai.lt redakcija. Atnaujinta: 2026-10-26.
