Kilmė ir istorija
Himalajų katės išvestos XX a. ketvirtajame–šeštajame dešimtmečiuose JAV ir Jungtinėje Karalystėje, kryžminant persų kates su Siamo katėmis. Tikslas buvo gauti persų tipo katę su Siamo katės colorpoint raštu ir mėlynomis akimis. JAV šiuos bandymus vykdė Harvardo universiteto mokslininkai, o Jungtinėje Karalystėje – veisėjas Brianas Stirlingas-Webbas.
Pavadinimas „himalajų“ kilęs nuo himalajinio triušio, kuris turi panašų colorpoint raštą. Jungtinėje Karalystėje šios katės vadinamos „colourpoint Persian“.
Skirtingos organizacijos himalajų katę klasifikuoja skirtingai: CFA ir FIFe ją laiko persų katės colorpoint atmaina, o kai kurios kitos – atskira veisle. Bet kuriuo atveju himalajų katė yra viena populiariausių ilgaplaukių kačių pasaulyje.
Pirmieji bandymai sukurti colorpoint persą buvo sunkūs: kryžminant persų ir Siamo kates, kačiukai paveldėdavo Siamo kūną ir kailį, todėl prireikė daug kartų atrankos, kol buvo atkurtas persų tipas. Kanadoje ir JAV veislė greitai išpopuliarėjo, o XX a. septintajame dešimtmetyje himalajų katės jau dalyvavo didžiosiose parodose. Šiandien veisėjai stengiasi išlaikyti persų tipą, tačiau vis daugiau atsakingų veisėjų renkasi saikingesnį, ne itin plokščią veidą dėl sveikatos.
Išvaizda
Himalajų katė – vidutinio dydžio, kompaktiška, stambi katė su trumpomis tvirtomis kojomis, plačia krūtine ir trumpa, puria uodega. Galva didelė ir apvali, veidas plokščias, nosis trumpa, akys didelės, apvalios, ryškiai mėlynos. Ausys mažos, suapvalintais galais.
Kailis labai ilgas, tankus ir šilkinis, su gausiu poplaukiu, apie kaklą – didelė apykaklė. Colorpoint raštas: šviesus kūnas (balkšvas, kreminis) ir tamsesni snukis, ausys, kojos bei uodega. Taškai gali būti ruoniniai, mėlyni, šokoladiniai, lila, raudoni, kreminiai, tigriniai ar tortie.
Kačiukai gimsta balti, o taškai ryškėja per pirmuosius mėnesius.
Colorpoint raštą lemia temperatūrai jautrus genas: šaltesnėse kūno vietose kailis būna tamsesnis. Todėl šaltame klimate gyvenančių ar vyresnių himalajų kačių kūnas gali šiek tiek patamsėti. Taškų spalvos ryškumas taip pat priklauso nuo sezono.
Charakteris ir temperamentas
Himalajų katė – rami, švelni, meili ir prisirišusi prie šeimos. Ji mėgsta būti šalia žmonių, gulėti ant kelių ir būti glostoma. Palyginti su persų katėmis, himalajų katės dažnai būna šiek tiek žaismingesnės ir smalsesnės – tai Siamo protėvių palikimas.
Himalajų katės mėgsta ramią aplinką ir pastovią dienotvarkę. Jų balsas tylus ir melodingas.
Su ramiais vaikais ir draugiškais gyvūnais himalajų katės paprastai sutaria gerai.
Būdingi iššūkiai: kasdienė kailio priežiūra, akių valymas ir su plokščiu veidu susijusios sveikatos problemos.
Himalajų katės mėgsta ramią, saugią aplinką ir dažnai susiranda „savo“ vietą ant sofos ar lovos. Jos nėra linkusios laipioti po aukštas lentynas – mieliau ilsisi žemesnėse vietose. Šios katės gali būti šiek tiek žaismingesnės už persus: daugelis mėgsta pagaliukus su plunksnomis ar kamuoliukus, ypač vakarais.
Auklėjimas ir socializacija
Himalajų katės ramios ir švelnios, joms nereikia daug mokymo. Svarbiausia – nuo mažens pratinti kačiuką prie kasdienio šukavimo, akių valymo ir maudymo.
Naujuose namuose kačiukui reikia saugios erdvės: kraiko, guolio, draskyklės ir vietos pasislėpti. Kitus gyvūnus ir mažus vaikus geriausia supažindinti prižiūrint ir trumpais susitikimais.
Saugumas namuose: prieš atvežant katę, verta patikrinti, ar namuose nėra katėms nuodingų augalų, apsaugoti langus tinkleliais ir paslėpti laidus bei smulkius daiktus, kuriuos katė galėtų praryti.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kasdien 10–15 minučių iki pat odos.
- Maudymas: kas 3–6 savaites su kačių šampūnu ir kondicionieriumi.
- Akys: kasdien nuvalyti ašarų dėmes.
- Higiena: apkirpti plaukus aplink užpakalį.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 2–3 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Aktyvumas: kasdien 10–20 minučių ramių žaidimų.
Net ramiai katei reikia kasdienio judėjimo – maisto galvosūkiai, kamuoliukai ir trumpi žaidimai padeda išvengti antsvorio.
Kraikas: katės labai vertina švarą, todėl kraiką verta valyti kasdien ir kas kelias savaites visiškai pakeisti. Dėžė turi būti pakankamai didelė, kad katė joje laisvai apsisuktų.
Himalajų katei verta naudoti plieninį šukų su retais ir tankiais dantukais derinį bei minkštą šepetį. Šukuoti reikia ne tik paviršių, bet ir iki pat odos – ypač už ausų, pažastyse ir ant pilvo, kur kailis veliasi greičiausiai. Susidariusių vėlų nereikėtų karpyti žirklėmis prie pat odos – geriau kreiptis į grumerį.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas maistas, pritaikytas plokščio snukio ir ilgaplaukėms katėms. 4,5 kg katei paprastai reikia apie 50–70 g sauso maisto per dieną arba atitinkamo kiekio drėgno maisto.
Himalajų katės linkusios nutukti, todėl porcijas verta matuoti.
Drėgnas maistas ir kačių fontanėlis padeda katei išgerti pakankamai vandens ir palaiko inkstų bei šlapimo takų sveikatą.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Polycistinė inkstų liga (PKD)
- Brachicefalinis sindromas
- Ašarojimas ir akių ligos
- Dantų ligos
- Odos grybelinės infekcijos
- Plaukų gumulai
Himalajų katės paveldi persų kačių sveikatos problemas: polycistinę inkstų ligą, kvėpavimo sutrikimus dėl plokščio veido, ašarojimą ir dantų išsidėstymo sutrikimus.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: PKD genetinis testas, širdies echoskopija, kvėpavimo takų įvertinimas.
Sterilizacija: jei katė nebus naudojama veisimui, veterinarai paprastai rekomenduoja ją sterilizuoti ar kastruoti – tai sumažina teritorijos žymėjimo, rujos ir kai kurių ligų riziką. Po procedūros verta sumažinti porcijas, nes medžiagų apykaita sulėtėja.
Net ir namuose gyvenančiai katei reikia kasmetinės veterinaro apžiūros ir skiepų. Pastebėjus padidėjusį troškulį, svorio pokyčius ar elgesio pasikeitimus, verta nedelsiant kreiptis į veterinarą.
Vyresnėms himalajų katėms verta kasmet patikrinti inkstų funkciją, dantis ir akis. Pastebėjus padidėjusį troškulį ar šlapinimąsi, reikėtų nedelsiant kreiptis į veterinarą.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Kačiuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje himalajų (colorpoint persų) kačių veisėjų yra keletas, dažnai jie veisia ir persų kates. Kačiukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 700–1 500 €.
- Rinkitės veisėją, registruotą felinologų klube, priklausančiame FIFe, WCF ar TICA, – tik tokie veisėjai išduoda kilmės dokumentus.
- Būtinai prašykite tėvų PKD testo rezultatų.
- Rinkitės kačiuką su ne itin plokščiu veidu ir plačiomis šnervėmis.
- Kilmingi kačiukai paprastai atiduodami 12–14 savaičių amžiaus, paskiepyti ir išmokyti naudotis kraiku.
- Pasitikrinkite, ar kačiukas paženklintas mikroschema ir registruotas Gyvūnų augintinių registre – Lietuvoje tai privaloma.
Išlaikymo kaina: kokybiškas maistas paprastai kainuoja apie 35–55 € per mėnesį, papildomai – kraikas, skiepai, apsauga nuo parazitų ir kasmetinė veterinaro apžiūra.
Kam tinka: ramiems žmonėms, vyresniems šeimininkams ir šeimoms, kurios gali kasdien skirti laiko kailio priežiūrai. Kam netinka: labai užimtiems žmonėms, triukšmingoms šeimoms su mažais vaikais ir tiems, kurie nepakenčia plaukų namuose.
