Kilmė ir istorija
Sokokės kilusios iš Arabuko-Sokoke miško Kenijos pakrantėje, kur jos gyveno pusiau laukinėje būklėje. Vietiniai giriamų tautos žmonės šias kates vadino „Kadzonzo“ – reiškia „panašios į medžio žievę“.
1978 m. anglė Jeni Slater, gyvenusi Kenijoje, rado šių kačių vadą ir pradėjo jas auginti. Jos draugė, danė Gloria Moeldrup, XX a. devintajame dešimtmetyje išsivežė kelias kates į Daniją, kur prasidėjo kryptingas veisimas. FIFe sokokes pripažino XX a. paskutiniame dešimtmetyje.
Genetiniai tyrimai rodo, kad sokokės yra artimos Kenijos pakrantės naminėms katėms ir gali būti susijusios su Arabijos ir Azijos katėmis, kurias į Rytų Afrikos pakrantę atvežė prekeiviai. Šiandien tai viena rečiausių kačių veislių pasaulyje.
Išvaizda
Sokokė – vidutinio dydžio, liekna, raumeninga katė su ilgomis kojomis. Užpakalinės kojos ilgesnės už priekines, todėl katė juda tarsi ant pirštų galiukų. Galva nedidelė, šiek tiek pleišto formos, akys migdolo formos, gintaro ar šviesiai žalios spalvos. Ausys vidutinio dydžio, kartais su kutais.
Kailis labai trumpas, prigludęs, blizgus ir šiurkštokas, beveik be poplaukio. Būdingas marmurinis tigrinis raštas, primenantis medžio žievę. Dėl tikingo raštas atrodo tarsi permatomas.
Sokokės bręsta lėtai – galutinę išvaizdą įgauna tik apie 3 metų amžiaus.
Sokokės „medžio žievės“ raštas skiriasi nuo įprasto marmurinio rašto: dėl tikingo dryžiai atrodo tarsi permatomi, o tamsesni ir šviesesni plotai susilieja. Kiekvienos katės raštas unikalus.
Charakteris ir temperamentas
Sokokė – labai aktyvi, protinga, smalsi ir socialiai aktyvi. Ji mėgsta laipioti, šokinėti, bėgioti ir tyrinėti. Sokokės labai prisiriša prie šeimos ir mėgsta būti šalia žmonių, tačiau nėra „kelių katės“.
Sokokės mėgsta vandenį ir dažnai žaidžia su juo. Jos mėgsta „kalbėtis“, tačiau jų balsas nėra labai garsus. Daugelis sokokių gerai sutaria su kitomis katėmis ir šunimis, jei susipažįsta nuo mažens.
Būdingi iššūkiai: sokokėms reikia labai daug veiklos ir erdvės laipioti, jos nemėgsta vienatvės ir gali būti per daug aktyvios ramiam butui.
Sokokės dažnai vadinamos „miško akrobatėmis“ – jos laipioja ant spintų, duris ir užuolaidas, šokinėja nuo baldo ant baldo ir mėgsta būti aukščiausioje kambario vietoje. Jos labai greitai mokosi ir dažnai pačios išsiaiškina, kaip atidaryti duris ar spinteles. Daugelis sokokių „kalbasi“ su šeimininku trumpais garsais.
Jos retai būna agresyvios, tačiau dėl didelės energijos joms netinka itin ramūs namai.
Auklėjimas ir socializacija
Sokokės yra protingos ir greitai išmoksta triukų, žaidimo „atnešk“ ar vaikščiojimo su petnešomis. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir aktyvūs žaidimai.
Kačiukui atvykus į naujus namus, verta jam paruošti ramų kambarį su kraiku, maistu, vandeniu ir slėptuve. Per kelias dienas jis apsipranta ir pradeda tyrinėti visus namus, o su kitais gyvūnais jį geriausia supažindinti palaipsniui.
Saugumas namuose: langus ir balkonus verta apsaugoti tinkleliais, o nuodingus augalus (pvz., lelijas) – laikyti katei nepasiekiamoje vietoje. Vaistai, buitinė chemija ir smulkūs daiktai turi būti uždaryti.
Sokokėms būtina daug fizinės ir protinės veiklos: aukštos draskyklės, sienų lentynos, maisto galvosūkiai ir kasdieniai žaidimai su šeimininku. Kai kurios sokokės išmoksta vaikščioti su petnešomis ir mėgsta pasivaikščiojimus kieme.
Priežiūra
- Kailis: kartą per savaitę paglostyti guminiu šepečiu.
- Maudymas: retai – tik pagal poreikį.
- Nagai: kirpti kas 2–3 savaites.
- Dantys: valyti kelis kartus per savaitę.
- Aktyvumas: kasdien bent 45 minutės žaidimų, aukštos draskyklės ir lentynos.
Kad katė nenuobodžiautų, verta keisti žaislus, slėpti skanėstus ir kelis kartus per dieną žaisti su meškere – tai imituoja medžioklę ir pavargdina katę.
Kraikas: katės labai vertina švarą, todėl kraiką verta valyti kasdien ir kas kelias savaites visiškai pakeisti. Dėžė turi būti pakankamai didelė, kad katė joje laisvai apsisuktų.
Sokokės kailis labai trumpas ir beveik be poplaukio, todėl šaltuoju metų laiku joms verta turėti šiltų gultų. Nagus reikia kirpti reguliariai, nes aktyvios sokokės daug laipioja.
Sokokėms labai patinka aukštos draskyklės prie lango, sienų lentynos ir tuneliai. Kuo daugiau vertikalios erdvės namuose, tuo ramesnė ir laimingesnė bus sokokė.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas maistas su daug gyvūninių baltymų. 4 kg katei paprastai reikia apie 55–75 g sauso maisto per dieną arba atitinkamo kiekio drėgno maisto.
Dėl aktyvumo sokokės retai nutunka.
Drėgnas maistas ir kačių fontanėlis padeda katei išgerti pakankamai vandens ir palaiko inkstų bei šlapimo takų sveikatą.
Aktyvioms sokokėms tinka maistas su daug baltymų; dalį davinio verta duoti maisto galvosūkiuose, kad katė turėtų ir protinės veiklos.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Dantenų ligos
- Šlapimo takų ligos
- Traumos dėl šokinėjimo
- Kvėpavimo takų infekcijos
- Jautrumas šalčiui
- Genetinės įvairovės stoka
Sokokės paprastai yra sveikos – specifinių paveldimų ligų nežinoma. Dėl labai mažos populiacijos veislei trūksta genetinės įvairovės, todėl atsakingi veisėjai stengiasi vengti giminingų poravimų. Dėl trumpo kailio be poplaukio sokokės jautresnės šalčiui.
Rekomenduojama: kasmetinė veterinaro apžiūra, dantų priežiūra.
Sterilizacija: nesterilizuoti katinai dažnai žymi teritoriją, o katės rujos metu tampa neramios ir balsingos, todėl šeimos augintinius verta sterilizuoti ar kastruoti. Tinkamą laiką padės parinkti veterinaras.
Reguliarūs veterinaro patikrinimai, skiepai ir dantų priežiūra yra pagrindas, kad katė ilgai išliktų sveika. Vyresnio amžiaus katėms rekomenduojami kasmetiniai kraujo tyrimai.
Vyresnėms sokokėms verta kasmet patikrinti dantis ir inkstus. Kadangi jos labai aktyvios, svarbu, kad laipiojimo vietos būtų stabilios ir saugios.
Aktyvioms sokokėms dažniau pasitaiko smulkių traumų, todėl verta stebėti, ar katė nešlubuoja ir normaliai šokinėja.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Kačiuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje sokokių veisėjų nėra, o pasaulyje jų – vos keletas, daugiausia Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir Italijoje. Kačiukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 000–2 000 €.
- Rinkitės veisėją, registruotą felinologų klube, priklausančiame FIFe, WCF ar TICA, – tik tokie veisėjai išduoda kilmės dokumentus.
- Pasiruoškite ilgam laukimui – vadų būna labai nedaug.
- Kilmingi kačiukai paprastai atiduodami 12–14 savaičių amžiaus, paskiepyti ir išmokyti naudotis kraiku.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
- Pasitikrinkite, ar kačiukas paženklintas mikroschema ir registruotas Gyvūnų augintinių registre – Lietuvoje tai privaloma.
Išlaikymo kaina: kokybiškas maistas paprastai kainuoja apie 30–50 € per mėnesį, papildomai – kraikas, skiepai, apsauga nuo parazitų ir kasmetinė veterinaro apžiūra.
Kam tinka: aktyviems žmonėms, šeimoms su vyresniais vaikais ir tiems, kurie gali įrengti namuose daug laipiojimo vietų. Kam netinka: ieškantiems ramios „kelių katės“, gyvenantiems mažame bute ar ilgai būnantiems ne namuose.