Kilmė ir istorija
Škotų nulėpausių istorija prasidėjo 1961 m. Škotijoje, Tayside regione, kai ūkininkas Williamas Rossas pastebėjo kaimyno ūkyje baltą katę Susie su neįprastai sulenktomis ausimis. Ji turėjo kačiukų, iš kurių vienas taip pat buvo nulėpausis, ir Rossai pradėjo juos veisti.
Vėliau paaiškėjo, kad ausų sulenkimą lemia dominantinis genas, kuris paveikia ne tik ausų, bet ir viso kūno kremzles. Dėl šios priežasties Didžiosios Britanijos kačių veisimo tarybos (GCCF) ir FIFe veislės nepripažino, o veisimas daugiausia persikėlė į JAV, kur nulėpausės buvo kryžminamos su britų ir amerikiečių trumpaplaukėmis katėmis.
Šiandien škotų nulėpausę pripažįsta TICA, CFA ir WCF, tačiau kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Nyderlanduose, tokių kačių veisimas uždraustas dėl gyvūnų gerovės. Veterinarų organizacijos ragina šios veislės neveisti.
Pirmoji nulėpausė Susie buvo balta ilgaplaukė katė, todėl iki šiol yra ir pusiau ilgaplaukių škotų nulėpausių, vadinamų Highland Fold.
Išvaizda
Škotų nulėpausė – vidutinio dydžio, apvali, kompaktiška katė su trumpomis ar vidutinio ilgio kojomis. Galva apvali, su pilnais skruostais, akys didelės ir apvalios, ausys mažos, į priekį ir žemyn sulenktos, prigludusios prie galvos. Dėl to veidas primena pelėdą ar meškiuką.
Ne visi kačiukai gimsta sulenktomis ausimis – kai kurie turi stačias ausis ir vadinami škotų stačiaausėmis (Scottish Straight). Kačiukų ausys susilenkia apie 3–4 savaites, jei katė paveldėjo atitinkamą geną.
Kailis dažniausiai trumpas ir pliušinis, tačiau yra ir pusiau ilgaplaukė atmaina (Highland Fold arba škotų nulėpausė ilgaplaukė). Spalvos labai įvairios.
Charakteris ir temperamentas
Škotų nulėpausės paprastai būna ramios, meilios, švelnios ir labai prisirišusios prie šeimos. Jos mėgsta būti šalia žmonių, dažnai seka šeimininką po namus ir mėgsta glaustis.
Šios katės garsėja savotiškomis pozomis – jos dažnai sėdi atsirėmusios nugara, išskėtusios užpakalines kojas („Budos poza“), ar guli ant nugaros. Vis dėlto kartais tokios pozos gali rodyti, kad katei skauda sąnarius.
Su vaikais ir kitais gyvūnais škotės paprastai sutaria gerai, yra nedidelio balso ir nėra įkyrios.
Būdingi iššūkiai: svarbiausias iššūkis – sveikata. Dėl sąnarių pažeidimų katė gali tapti mažiau aktyvi, šlubuoti ar nenorėti šokinėti, o tai šeimininkai dažnai klaidingai laiko ramiu charakteriu.
Škotų nulėpausės dažnai labai prisiriša prie vieno šeimos nario ir seka jį visur. Jos mėgsta tylius, ramius vakarus šalia šeimininko ir paprastai nėra triukšmingos.
Auklėjimas ir socializacija
Škotų nulėpausės yra protingos ir mėgsta žaidimus su šeimininku. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, trumpi žaidimai ir skanėstai.
Kačiuką verta nuo mažens pratinti prie ausų valymo, nagų kirpimo ir transportavimo dėžės.
Kadangi škotų nulėpausėms gali skaudėti sąnarius, žaidimai turi būti švelnūs – be didelių šuolių. Tinka meškerės, kamuoliukai ant grindų, maisto galvosūkiai.
Kačiukui atvykus į naujus namus, verta jam paruošti ramų kambarį su kraiku, maistu, vandeniu ir slėptuve. Per kelias dienas kačiukas pripranta ir pradeda tyrinėti visus namus.
Priežiūra
- Kailis: trumpaplaukes šukuoti kartą per savaitę, ilgaplaukes – 2–3 kartus.
- Ausys: sulenktose ausyse dažniau kaupiasi siera, todėl jas reikia tikrinti ir valyti kas savaitę.
- Nagai: kirpti kas 2–3 savaites.
- Dantys: valyti kelis kartus per savaitę.
- Aktyvumas: švelnūs kasdieniai žaidimai, pritaikyti katės judrumui.
Škotų nulėpausei verta įrengti žemesnius draskyklės stovus, laiptelius prie sofos ir lovos bei kraiko dėžę žemais kraštais – tai palengvina judėjimą, jei skauda sąnarius.
Nulėpausės dažnai mėgsta žiūrėti televizorių ar stebėti paukščius pro langą – tai joms suteikia ramių pramogų.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas maistas su daug gyvūninių baltymų. 4 kg suaugusiai katei paprastai reikia apie 45–65 g sauso maisto per dieną arba atitinkamo kiekio drėgno maisto.
Antsvoris ypač kenkia pažeistiems sąnariams, todėl būtina kontroliuoti porcijas. Veterinaras gali rekomenduoti maistą ar papildus su omega-3 riebalų rūgštimis ir gliukozaminu sąnariams palaikyti.
Drėgnas maistas ir pakankamas vandens kiekis padeda palaikyti inkstų sveikatą, o lieknas kūnas – mažina sąnarių apkrovą.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Osteochondrodisplazija (kremzlių ir kaulų vystymosi sutrikimas)
- Artritas ir sąnarių skausmai
- Hipertrofinė kardiomiopatija (HCM)
- Polycistinė inkstų liga (PKD)
- Ausų uždegimai
- Nutukimas
Ausų sulenkimą lemiantis genas sukelia osteochondrodisplaziją – kremzlių ir kaulų vystymosi sutrikimą, kuris paveikia sąnarius, ypač kojų ir uodegos. Tyrimai rodo, kad tam tikru laipsniu jis pasireiškia visoms nulėpausėms katėms, nors simptomų sunkumas skiriasi – nuo nedidelio sąstingio iki stipraus skausmo, šlubavimo ir sąnarių deformacijų.
Dvi nulėpausės katės niekada neturėtų būti poruojamos – jų kačiukams osteochondrodisplazija pasireiškia ypač sunkiai. Iš britų ir persų protėvių veislė gali paveldėti HCM ir PKD.
Rekomenduojama: reguliarūs veterinaro patikrinimai, sąnarių rentgenas, PKD testas, širdies echoskopija; atkreipti dėmesį į judėjimo pokyčius.
Į ką atkreipti dėmesį: jei katė vengia šokinėti, sunkiai lipa į aukštesnes vietas, šlubuoja, tampa mažiau aktyvi ar nenori, kad liestų jos uodegą ar kojas, tai gali būti sąnarių skausmo požymiai. Tokiu atveju būtina pasitarti su veterinaru – skausmą galima palengvinti vaistais, papildais ir aplinkos pritaikymu.
Sterilizacija: kadangi škotų nulėpausių veisimas kelia gyvūnų gerovės klausimų, šeimos augintines rekomenduojama sterilizuoti ar kastruoti.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Kačiuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje škotų nulėpausių kačiukų siūloma daug, tačiau kilmės dokumentus jiems išduoda tik WCF, TICA ar CFA klubai – FIFe šios veislės nepripažįsta. Kačiukas paprastai kainuoja apie 500–1 200 €.
Prieš įsigyjant: verta apsvarstyti, ar nenorite rinktis škotų stačiaausės ar britų trumpaplaukės katės – jos turi panašų charakterį ir išvaizdą, tačiau neturi su ausų sulenkimu susijusių sąnarių problemų.
- Niekada nepirkite kačiuko iš dviejų nulėpausių tėvų poravimo.
- Prašykite tėvų sveikatos tyrimų rezultatų (PKD, HCM).
- Kilmingi kačiukai paprastai atiduodami 12–14 savaičių amžiaus, paskiepyti ir išmokyti naudotis kraiku.
- Pasitikrinkite, ar kačiukas paženklintas mikroschema ir registruotas Gyvūnų augintinių registre – Lietuvoje tai privaloma.
Išlaikymo kaina: be įprastų išlaidų (maistas apie 25–40 € per mėnesį, kraikas, skiepai), verta numatyti galimas sąnarių gydymo išlaidas vyresniame amžiuje.
Kam tinka: ramiems žmonėms, pasiruošusiems rūpintis katės sveikata ir pritaikyti namus jos poreikiams. Kam netinka: tiems, kurie nėra pasiruošę galimoms gydymo išlaidoms.