Kilmė ir istorija
Serengečio veislę 1994 m. JAV, Kalifornijoje, pradėjo kurti biologė Karen Sausman. Jos tikslas buvo sukurti katę, panašią į Afrikos tarnalą (Leptailurus serval), tačiau be naujo laukinio kraujo. Tam ji kryžmino bengalines kates su orientalinėmis trumpaplaukėmis.
Iš bengalinių kačių serengetis paveldėjo taškuotą raštą ir raumeningą kūną, o iš orientalinių – ilgas kojas, ilgą kaklą ir dideles ausis. Vėliau veisime buvo naudojamos ir kitos veislės, pavyzdžiui, abisinijos katės.
Veislė pavadinta pagal Serengečio nacionalinį parką Tanzanijoje, kuriame gyvena tarnalai. TICA serengetį pripažįsta kaip naują, besivystančią veislę.
Išvaizda
Serengetis – vidutinio dydžio, ilgakojė, liekna, bet raumeninga katė su ilgu kaklu ir ilga uodega. Galva nedidelė, pleišto formos, ausys labai didelės, aukštai išdėstytos, suapvalintais galais. Akys didelės, apvalios, aukso, geltonos ar žalios.
Kailis trumpas, tankus, šilkinis, su ryškiomis, išsibarsčiusiomis tamsiomis dėmėmis ant šviesesnio fono. Leidžiamos rudos ir sidabrinės taškuotos, juodos ir dūminės spalvos – pastarųjų dėmės matomos kaip „vaiduokliai“.
Serengečiai yra vieni ilgiausių kojų turinčių naminių kačių, todėl stovint atrodo labai aukšti.
Serengečiai bręsta lėtai – galutinį dydį ir raumenų masę pasiekia apie 2 metų amžiaus.
Charakteris ir temperamentas
Serengetis – energingas, protingas, drąsus ir labai socialiai aktyvus. Jis mėgsta būti šalia šeimininko, sekti jį po namus ir dalyvauti visose veiklose. Serengečiai drąsiai priima naujus žmones ir gyvūnus.
Serengečiai mėgsta „kalbėtis“ – jie dažnai čirškia, murkia ir kniaukia. Jie labai aktyvūs: šokinėja, laipioja, bėgioja ir tyrinėja kiekvieną naują daiktą.
Su vaikais, kitomis katėmis ir šunimis serengečiai paprastai sutaria gerai.
Būdingi iššūkiai: serengečiams reikia labai daug veiklos ir dėmesio, jie nemėgsta vienatvės ir gali būti per daug aktyvūs ramiam butui.
Serengečiai garsėja drąsa: jie pirmi pasitinka svečius, tikrina naujus daiktus ir nebijo didesnių šunų. Jie mėgsta būti aukščiausioje kambario vietoje ir iš ten stebėti, kas vyksta. Daugelis serengečių mėgsta vandenį ir žaidžia su juo.
Serengečiai retai būna baikštūs ar agresyvūs, tačiau dėl didelės energijos jiems netinka itin ramūs namai. Daugelis šeimininkų laiko du serengečius ar serengetį su kita aktyvia kate, kad jie galėtų žaisti kartu.
Jie retai būna agresyvūs.
Auklėjimas ir socializacija
Serengečiai yra labai protingi ir greitai išmoksta triukų, žaidimo „atnešk“ ar vaikščiojimo su petnešomis. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir klikerio dresūra.
Pirmąsias dienas naujuose namuose kačiukui geriausia skirti vieną ramų kambarį. Kraiko dėžę reikia pastatyti atokiau nuo maisto ir vandens, o kitus šeimos gyvūnus supažindinti po truputį – pirmiausia per duris ar per tinklelį.
Saugumas namuose: prieš atvežant katę, verta patikrinti, ar namuose nėra katėms nuodingų augalų, apsaugoti langus tinkleliais ir paslėpti laidus bei smulkius daiktus, kuriuos katė galėtų praryti.
Serengečiams būtina protinė ir fizinė veikla: maisto galvosūkiai, klikerio pratimai, meškerės ir pasivaikščiojimai su petnešomis. Jie greitai išmoksta komandas „sėsk“, „duok leteną“ ar „atnešk“.
Kačiuką verta nuo mažens pratinti prie nagų kirpimo, transportavimo dėžės ir petnešų. Nuobodžiaujantis serengetis gali pradėti krėsti išdaigas, todėl svarbu kasdien skirti laiko bendriems žaidimams.
Priežiūra
- Kailis: kartą per savaitę paglostyti guminiu šepečiu.
- Erdvė: aukštos, tvirtos draskyklės ir sienų lentynos.
- Nagai: kirpti kas 2–3 savaites.
- Dantys: valyti kelis kartus per savaitę.
- Aktyvumas: kasdien bent 45 minutės žaidimų.
Kad katė nenuobodžiautų, verta keisti žaislus, slėpti skanėstus ir kelis kartus per dieną žaisti su meškere – tai imituoja medžioklę ir pavargdina katę.
Kraikas: daugelis kačių labiau mėgsta atviras, erdvias kraiko dėžes ir smulkų, bekvapį kraiką. Dėžę reikia valyti kasdien ir laikyti ramioje vietoje.
Serengečio kailis trumpas, todėl beveik nereikalauja priežiūros. Svarbiau – užtikrinti daug vertikalios erdvės: aukštos, stabilios draskyklės, sienų lentynos ir tuneliai padeda išnaudoti energiją. Namuose verta naudoti spintelių apsaugas, nes serengečiai greitai išmoksta jas atidaryti.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas maistas su daug gyvūninių baltymų. 5 kg katei paprastai reikia apie 60–80 g sauso maisto per dieną arba atitinkamo kiekio drėgno maisto.
Kelios vandens vietos namuose ar fontanėlis skatina katę gerti daugiau – tai svarbu inkstų sveikatai.
Skanėstai turėtų sudaryti ne daugiau kaip dešimtadalį dienos kalorijų, o dalį maisto galima duoti maisto galvosūkiuose – tai lėtina ėdimą ir suteikia veiklos.
Aktyviems serengečiams tinka maistas su daug baltymų. Kad katė gertų pakankamai, verta naudoti vandens fontanėlį – daugelis serengečių mėgsta tekantį vandenį.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Šlapimo takų akmenys
- Progresuojanti tinklainės atrofija (iš protėvių)
- Dantenų ligos
- Hipertrofinė kardiomiopatija (retai)
- Traumos
- Jautrus virškinimas
Serengečiai paprastai yra sveiki, tačiau gali paveldėti bengalinių ir orientalinių protėvių ligas, pavyzdžiui, progresuojančią tinklainės atrofiją ar širdies ligas. Kai kuriems pasitaiko šlapimo akmenų.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: PRA genetiniai testai, širdies echoskopija.
Sterilizacija: nesterilizuoti katinai dažnai žymi teritoriją, o katės rujos metu tampa neramios ir balsingos, todėl šeimos augintinius verta sterilizuoti ar kastruoti. Tinkamą laiką padės parinkti veterinaras.
Kasmetinė veterinaro apžiūra, skiepai ir apsauga nuo parazitų padeda laiku pastebėti sveikatos problemas. Vyresnėms nei 7–8 metų katėms verta kasmet atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus.
Vyresniems serengečiams verta kasmet patikrinti dantis, akis, širdį ir šlapimą. Gausus vandens vartojimas padeda išvengti šlapimo akmenų.
Kadangi serengečiai labai aktyvūs, verta stebėti, ar katė nešlubuoja po šuolių, ir užtikrinti, kad draskyklės būtų tvirtos bei stabilios. Reguliarus svėrimas padeda pastebėti svorio pokyčius.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Kačiuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje serengečių veisėjų nėra, Europoje jų vos keletas, todėl kačiukų tenka ieškoti kitose Europos šalyse ar JAV. Kačiukas paprastai kainuoja apie 1 200–2 500 €.
- Rinkitės veisėją, registruotą TICA.
- Prašykite tėvų genetinių ir širdies tyrimų rezultatų.
- Kilmingi kačiukai paprastai atiduodami 12–14 savaičių amžiaus, paskiepyti ir išmokyti naudotis kraiku.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
- Pasitikrinkite, ar kačiukas paženklintas mikroschema ir registruotas Gyvūnų augintinių registre – Lietuvoje tai privaloma.
Išlaikymo kaina: mėnesio išlaidos maistui paprastai siekia apie 30–50 €, o kraikas, skiepai ir veterinaro apžiūros prideda dar keliasdešimt eurų per mėnesį vidutiniškai.
Kam tinka: aktyvioms šeimoms, žmonėms, dirbantiems iš namų, ir tiems, kurie nori laukinės išvaizdos katės be hibridų reguliavimo sunkumų. Kam netinka: ieškantiems ramios, tylios katės ar ilgai būnantiems ne namuose.