Kilmė ir istorija
Kokalierai pradėti tikslingai veisti apie XXI a. pradžią JAV ir Jungtinėje Karalystėje. Veisėjai siekė sukurti švelnų, draugišką šeimos šunį, kuris derintų kavalieriaus ramumą ir meilumą su kokerspanielio energija ir sveikesne genetika.
Abi tėvų veislės yra spanieliai, turintys bendrų protėvių. Kokerspanielis – Anglijos medžioklinis šuo, naudotas slankų ir kitų paukščių medžioklei. Kavalierius karaliaus Karolio spanielis – Anglijos karališkųjų rūmų kompanionas. Dėl šio panašumo kokalierų išvaizda ir būdas būna gana nuspėjami.
Kokalieras gali būti kilęs tiek iš anglų, tiek iš amerikiečių kokerspanielio. FCI ir kitos didžiosios kinologų organizacijos kokaliero kaip veislės nepripažįsta.
Kokalierai išpopuliarėjo kaip alternatyva grynaveisliams kavalieriams, kurių sveikatos problemos (ypač širdies ligos ir siringomielija) kelia daug nerimo. Vis dėlto svarbu žinoti, kad mišrūnas automatiškai neapsaugo nuo šių ligų – būtini tėvų sveikatos tyrimai.
Jungtinėje Karalystėje, kur abi tėvų veislės labai populiarios, kokalierų pasitaiko daugiau nei kitose šalyse.
Išvaizda
Kokalieras – mažas ar vidutinio dydžio, proporcingas šuo su apvalia galva, didelėmis tamsiomis akimis ir ilgomis, nukarusiomis, plaukais apaugusiomis ausimis. Išraiška švelni ir draugiška.
Kailis šilkinis, vidutinio ilgio, tiesus ar šiek tiek banguotas, su ilgesniais plaukais (plunksnomis) ant ausų, krūtinės, kojų ir uodegos. Spalvos labai įvairios: juoda, ruda, auksinė, Blenheimo, trispalvė.
Kokalierai paprastai sveria 7–13 kg ir užauga 30–41 cm.
Kokaliero kūnas proporcingas, kojos tiesios ir tvirtos, uodega plunksnuota ir dažniausiai vizginama. Snukis vidutinio ilgio, nosis juoda ar ruda.
Šuniukų kailis per pirmuosius mėnesius būna trumpesnis ir minkštesnis, o plunksnos ant ausų ir kojų išauga apie metus.
Charakteris ir temperamentas
Kokalierai yra švelnūs, meilūs, draugiški ir labai prisirišę prie savo šeimos. Iš kavalieriaus jie paveldi ramumą ir norą būti šalia žmogaus, iš kokerspanielio – žaismingumą ir meilę pasivaikščiojimams.
Su vaikais ir kitais gyvūnais kokalierai paprastai puikiai sutaria. Su svetimais draugiški, todėl sargai iš jų nekokie.
Iš kokerspanielio jie gali paveldėti medžioklės instinktą – pasivaikščiojimų metu mėgsta uostinėti ir gali vaikytis paukščius.
Būdingi iššūkiai: kokalierai nemėgsta būti ilgai vieni. Ilgos ausys linkusios į uždegimus. Iš kavalieriaus jie gali paveldėti širdies ligas.
Kokalierai dažnai labai gerai jaučia šeimininko nuotaiką ir mėgsta būti šalia. Jie gali tapti puikiais emocinės paramos šunimis.
Kokalierai paprastai gerai prisitaiko prie skirtingo gyvenimo būdo: jie džiaugsis ir ilgu pasivaikščiojimu miške, ir ramia popiete ant sofos. Dėl šios savybės jie tinka tiek jaunoms šeimoms, tiek vyresniems žmonėms.
Daugelis kokalierų mėgsta vandenį ir plaukimą – tai paveldėta iš kokerspanielio, kuris buvo naudojamas medžioklėje prie vandens.
Kokalierai paprastai labai draugiški su kitais šunimis ir mėgsta žaisti šunų aikštelėse. Su katėmis jie dažniausiai sutaria, ypač jei auga kartu.
Dresūra ir socializacija
Kokalierai yra protingi ir nori įtikti, todėl gana lengvai mokosi. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, švelnus tonas ir skanėstai.
Iš kokerspanielio jie paveldi stiprią uoslę, todėl jiems labai tinka uoslės žaidimai ir pėdsekystė. Patikimas atšaukimas svarbus, nes jie gali nusekti kvapą.
Kokalierai tinka ir terapiniam darbui dėl ramaus, draugiško būdo.
Pasivaikščiojimai mieste, svečiai namuose, kelionės automobiliu ir pažintys su ramiais suaugusiais šunimis padeda šuniukui išmokti nebijoti naujų dalykų. Pirmasis žingsnis – šuniukų mokykla, kurioje mokomasi žaismingai ir be streso.
Kokalierai mėgsta daiktų atnešimą ir paieškos žaidimus – jie puikiai tinka ir agility.
Šuniukų mokyklos kursai padeda socializuoti kokalierą ir išmokyti patikimo atšaukimo, kuris ypač svarbus pasivaikščiojimuose gamtoje.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 2–3 kartus per savaitę, ypač ausis ir plunksnas ant kojų.
- Kirpimas: plaukus tarp letenų pagalvėlių ir ant ausų apkirpti kas 6–8 savaites.
- Ausys: tikrinti ir valyti kas savaitę.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 45–60 minučių per dieną.
Po pasivaikščiojimų miške ar pievoje verta patikrinti ausis ir kailį dėl erkių ir varnalėšų.
Maudyti kokalierą pakanka kas 4–6 savaites švelniu šampūnu. Po maudynių ar plaukimo ausis reikia gerai išdžiovinti, nes drėgmė ausų kanale skatina uždegimus.
Ilgos ausys ėdant dažnai patenka į dubenį, todėl verta naudoti siaurą, aukštą dubenėlį, specialiai skirtą spanieliams.
Spanielių kailis lengvai prisirenka varnalėšų ir žolių sėklų, todėl po pasivaikščiojimų pievoje verta apžiūrėti ausis, pažastis ir tarpus tarp letenų pagalvėlių.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas mažų ir vidutinių veislių šunims skirtas maistas. 10 kg kokalierui paprastai reikia apie 130–170 g sauso maisto per dieną.
Abu tėvai labai mėgsta ėsti, todėl kokalierai linkę nutukti. Porcijas verta matuoti, o skanėstus įskaičiuoti į dienos davinį.
Augantį šuniuką verta šerti dažnai ir mažais kiekiais – 3–4 kartus per dieną, o suaugusį – du kartus, kasdien tuo pačiu metu. Kokybiškas maistas su omega-3 riebalų rūgštimis padeda palaikyti kailio blizgesį ir širdies sveikatą.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Mitralinio vožtuvo liga
- Siringomielija
- Ausų uždegimai
- Akių ligos (PRA, katarakta)
- Klubų sąnarių displazija
- Girnelės išnirimas
Kokalierai gali paveldėti abiejų tėvų veislių ligas. Didžiausia rizika – iš kavalieriaus paveldima mitralinio vožtuvo liga ir siringomielija. Iš kokerspanielio – ausų uždegimai, akių ligos ir šeiminė inkstų liga.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: kavalieriaus tėvo širdies tyrimas ir MRT, kokerspanielio tėvo PRA ir šeiminės nefropatijos genetiniai testai, akių tyrimas, klubų vertinimas.
Kokalieriui kasmet verta tikrinti širdį pas veterinarą, ypač nuo vidutinio amžiaus. Ankstyvi širdies ligos požymiai – širdies ūžesys, vėliau kosulys, greitas kvėpavimas ir nuovargis.
Ilgą ir sveiką gyvenimą labiausiai užtikrina laiku atlikti skiepai, nuolatinė apsauga nuo išorės parazitų ir reguliarios veterinaro apžiūros, kurių metu ligos pastebimos anksti.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje kokalierų veisėjų labai nedaug, todėl šuniukų dažnai ieškoma Jungtinėje Karalystėje. Šuniukas paprastai kainuoja apie 700–1 800 €. Oficialių kilmės dokumentų mišrūnams neišduoda nei Lietuvos kinologų draugija, nei FCI.
- Būtinai prašykite kavalieriaus tėvo širdies tyrimų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko tėvus arba bent mamą.
- Venkite „šuniukų fabrikų“.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
Leidimas: kokalieras nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, o jo tėvų veislės taip pat neįtrauktos, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Patikimas veisėjas atiduoda šuniukus ne anksčiau kaip 8 savaičių, vakcinuotus, su mikroschema ir veterinarijos pasu, ir visada leidžia pamatyti mamą bei šuniukų auginimo sąlygas.
Kam tinka kokalieras: šeimoms su vaikais, pradedantiesiems ir vyresniems žmonėms, kurie ieško švelnaus, draugiško šuns ir mėgsta pasivaikščiojimus gamtoje. Kam netinka: tiems, kurie ieško nesišeriančio šuns ar ilgai būna ne namuose.
