Kilmė ir istorija
Entlebucherio zenenhundas kilęs iš Entlebucho slėnio Liucernos ir Berno kantonuose, Šveicarijoje. Šimtmečius šie šunys padėjo Alpių ūkininkams varyti galvijus į ganyklas ir turgus, saugoti ūkius ir traukti vežimėlius.
Pirmą kartą veislė aprašyta 1889 m., tačiau ilgai nebuvo standartizuota. 1913 m. parodoje Langentalyje buvo parodyti keturi entlebucheriai, o profesorius Albertas Heimas pripažino juos atskira veisle. 1926 m. įkurtas veislės klubas ir parengtas standartas.
Po Antrojo pasaulinio karo veislė buvo labai reta, tačiau atsidavę veisėjai ją išsaugojo. Šiandien entlebucheriai populiarėja Europoje kaip aktyvūs šeimos ir sporto šunys.
Ankstyvaisiais laikais entlebucheriai buvo vadinami „Entlebucher Küherhund“ – Entlebucho karvių šunimis. Jie buvo vertinami už tai, kad galėjo dirbti visą dieną kalnuotoje vietovėje, varydami karves aukštyn ir žemyn stačiais šlaitais.
Ilgą laiką entlebucheriai buvo laikomi tiesiog mažesniais apenceliečių zenenhundais. Tik XX a. pradžioje buvo pripažinta, kad tai atskira veislė su savitais bruožais, ypač dažnai natūraliai trumpa uodega.
Išvaizda
Entlebucherio zenenhundas – vidutinio dydžio, kompaktiškas, raumeningas ir judrus šuo, šiek tiek ilgesnis nei aukštis. Galva pleištiška, akys mažos, migdolo formos, rudos. Ausys vidutinio dydžio, trikampės, nukarusios.
Kūnas tvirtas, krūtinė plati ir gili, nugara tiesi. Uodega gali būti natūraliai trumpa (bobteil) arba ilga; Lietuvoje uodegų trumpinimas draudžiamas.
Kailis dvigubas: trumpas, tankus, šiurkštokas, prigludęs viršutinis kailis ir tanki pavilnė. Spalva trispalvė – juoda su geltonai ar rudai raudonomis ir baltomis žymėmis: balta „liepsnelė“ ant kaktos, balta krūtinė ir letenos.
Judėdamas entlebucheris atrodo lengvas, vikrus ir energingas. Jo kompaktiškas kūnas ir stiprios kojos leidžia greitai pakeisti kryptį – tai labai svarbu varant galvijus.
Entlebucherių trispalvės žymės yra labai simetriškos: rudos žymės virš akių, ant skruostų, krūtinės ir kojų, o balta – ant kaktos, krūtinės ir letenų.
Charakteris ir temperamentas
Entlebucherio zenenhundai yra energingi, protingi, linksmi ir labai ištikimi savo šeimai. Jie stipriai prisiriša prie šeimininko ir mėgsta dirbti su juo. Su vaikais, su kuriais auga, paprastai sutaria gerai.
Su svetimais entlebucheriai būna budrūs ir atsargūs, todėl yra geri sargai. Su kitais šunimis paprastai sutaria, jei gerai socializuoti. Ganymo instinktas išlikęs – jie gali bandyti „ganyti“ vaikus ar kitus gyvūnus.
Būdingi iššūkiai: entlebucheriai labai energingi ir be pakankamos veiklos tampa neramūs. Jie gali būti užsispyrę ir išbandyti šeimininko ribas. Jie mėgsta loti.
Aktyviai šeimai entlebucheris yra puikus, protingas ir linksmas partneris.
Kasdieniame gyvenime entlebucheris yra linksmas, smalsus ir labai dėmesingas šeimos narys. Jis mėgsta sekti šeimininką po namus, dalyvauti visose veiklose ir būti šalia. Daugelis šeimininkų sako, kad entlebucheriai turi „didelio šuns charakterį vidutinio dydžio kūne“ – jie drąsūs, pasitikintys savimi ir labai ištikimi. Gavę pakankamai veiklos, jie namuose yra ramūs ir mielai ilsisi šalia šeimos.
Entlebucheriai labai jautrūs šeimininko nuotaikai ir dažnai būna stipriai prisirišę prie vieno žmogaus.
Dresūra ir socializacija
Entlebucheriai yra protingi ir greitai mokosi, tačiau gali būti užsispyrę. Dresūrai reikia nuoseklaus, energingo šeimininko. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, žaidimai ir aiškios užduotys.
Socializacija nuo mažens padeda išvengti per didelio įtarumo.
Entlebucheriams puikiai tinka agility, ganymas, paklusnumas, flyball ir uoslės darbas.
Entlebucheriai labai greitai išmoksta naujų dalykų, todėl jiems verta nuolat siūlyti naujų užduočių – triukų, paieškos žaidimų ar daiktų pavadinimų mokymosi. Jie mėgsta būti giriami ir dirbti su šeimininku.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę, šėrimosi metu – kasdien.
- Maudymas: retai, kailis savaime atstumia purvą.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: mažiausiai 1,5–2 valandos aktyvios veiklos per dieną.
Entlebucheriams labai svarbus protinis krūvis – dresūra, uoslės darbas, ganymas ar šunų sportas.
Jie puikiai pakelia Lietuvos klimatą. Kiemas turi būti patikimai aptvertas.
Šėrimosi metu entlebucheriai praranda daug pavilnės, todėl verta turėti pavilnės šepetį. Kitu metu kailis labai lengvai prižiūrimas. Po pasivaikščiojimų miške apžiūrėkite šunį dėl erkių.
Žiemą entlebucheriai mielai būna lauke ir mėgsta sniegą, o vasarą jiems reikia pavėsio ir daug vandens. Namuose verta turėti minkštą guolį ir interaktyvių žaislų, kurie padeda išnaudoti energiją lietingomis dienomis.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas vidutinių veislių aktyviems šunims skirtas maistas. Suaugusiam 25 kg entlebucheriui paprastai reikia apie 270–370 g sauso maisto per dieną.
Entlebucheriai mėgsta ėsti ir gali nutukti, jei gauna per mažai judėjimo. Skanėstus įskaičiuokite į paros normą.
Maistą duokite 2 kartus per dieną, šuniukus – 3–4 kartus.
Interaktyvūs dubenėliai ar maisto žaislai padeda sulėtinti ėdimą ir suteikia protinio krūvio. Ramesniais laikotarpiais porcijas verta sumažinti, kad šuo nepriaugtų svorio.
Aktyviems, sportuojantiems entlebucheriams gali reikėti daugiau energijos, todėl verta rinktis sportuojantiems šunims skirtą maistą. Po treniruočių visada užtikrinkite šviežio vandens ir leiskite šuniui pailsėti prieš šeriant.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Ektopiniai šlapimtakiai
- Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA, prcd)
- Klubų ir alkūnių sąnarių displazija
- Katarakta
- Glaukoma
- Nutukimas
Entlebucheriams būdinga specifinė problema – ektopiniai šlapimtakiai, kai šlapimtakiai įsiterpia ne į šlapimo pūslę, o į šlaplę, dėl ko šuo nuolat šlapinasi. Ši liga dažnai pastebima šuniukams ir gali būti koreguojama chirurgiškai.
Tinklainės atrofija (prcd) nustatoma genetiniu testu. Klubų ir alkūnių displazija, katarakta ir glaukoma taip pat pasitaiko.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) ir alkūnių (ED) displazijos vertinimas, akių tyrimas, genetinis PRA testas, ektopinių šlapimtakių tyrimas.
Jei šuniukas nuolat šlapinasi ar nuolat drėgnas po pilvu, būtinai pasakykite veterinarui – tai gali būti ektopinių šlapimtakių požymis, kuris dažnai sėkmingai gydomas chirurgiškai.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje entlebucherių veislynų yra labai nedaug, todėl šuniuko dažnai ieškoma Šveicarijoje, Čekijoje ar Skandinavijoje. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 000–1 600 €.
- Prašykite tėvų klubų, alkūnių, akių tyrimų ir genetinių testų rezultatų.
- Pasidomėkite, ar vadoje buvo ektopinių šlapimtakių atvejų.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Leidimas: Entlebucherio zenenhundas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Kadangi veislė reta, verta iš anksto susisiekti su veisėjais ir užsiregistruoti planuojamai vadai. Rinkdamiesi šuniuką, pasikalbėkite su veisėju apie šuniukų temperamentą ir sveikatą.