Kilmė ir istorija
Dono sfinksų istorija prasidėjo 1987 m. Rostove prie Dono, Rusijoje. Profesorė Jelena Kovaliova išgelbėjo kačiukę, kurią vaikai skriaudė gatvėje, ir pavadino ją Varvara. Augdama katė pradėjo netekti plaukų, o vėliau atsivedė kačiukų, iš kurių dalis taip pat buvo beplaukiai.
Paaiškėjo, kad Dono sfinksų beplaukiškumą lemia dominantinis genas – todėl net vienas beplaukis tėvas gali duoti beplaukių kačiukų. Tai esminis skirtumas nuo Kanados sfinkso, kurio beplaukiškumą lemia recesyvinis genas.
Veislė buvo pripažinta WCF XX a. paskutiniame dešimtmetyje, o vėliau – TICA. Iš Dono sfinksų ir orientalinių kačių Sankt Peterburge buvo išvesta kita beplaukė veislė – peterbaldas.
Išvaizda
Dono sfinksas – vidutinio dydžio, tvirta, raumeninga katė su ilgomis kojomis ir ilga uodega. Galva pleišto formos, su ryškiais skruostikauliais ir antakių lankais, akys migdolo formos, ausys didelės, aukštai įstatytos, šiek tiek pakreiptos į priekį. Ant galvos, kaklo ir kojų susidaro gausios raukšlės.
Pagal kailį skiriami keli tipai: visiškai beplaukis, „guminis“ (rubber bald) – be jokių plaukų nuo gimimo; su pūkeliais (flock) – su labai trumpais, vos juntamais pūkeliais; veliūrinis (velour) – gimsta su trumpu kailiu, kurio dalis per pirmuosius metus iškrenta; šereliuotas (brush) – su retu, šiurkščiu, banguotu kailiu.
Dono sfinksai dažnai neturi ūsų arba jie trumpi, garbanoti ir lūžinėja.
Veliūrinių ir šereliuotų Dono sfinksų kailis su amžiumi keičiasi – kai kurie žiemą apauga retais plaukeliais, o vasarą juos praranda.
Charakteris ir temperamentas
Dono sfinksas – labai meilus, ramus, protingas ir socialus. Jis mėgsta būti šalia žmogaus, gulėti ant kelių, miegoti po antklode ir sekti šeimininką po namus. Daugelis Dono sfinksų labai stipriai prisiriša prie šeimos.
Palyginti su Kanados sfinksais, Dono sfinksai dažnai būna šiek tiek ramesni, tačiau taip pat žaismingi ir smalsūs.
Su vaikais, šunimis ir kitomis katėmis Dono sfinksai paprastai sutaria puikiai. Jų balsas vidutinio stiprumo.
Būdingi iššūkiai: Dono sfinksai nemėgsta vienatvės, lengvai sušąla ir nudega saulėje. Jų oda reikalauja reguliarios priežiūros.
Dono sfinksai dažnai mėgsta būti nešiojami ir glaustis prie žmogaus kaklo ar pečių – taip jie šildosi. Jie labai švelnūs su vaikais ir dažnai pakenčia daug dėmesio.
Dono sfinksai paprastai gerai toleruoja keliones, jei šalia yra šeimininkas ir šilta.
Jiems patinka minkšti žaislai ir meškerės, o po žaidimo – šilta antklodė.
Auklėjimas ir socializacija
Dono sfinksai yra protingi ir mėgsta mokytis triukų, ateiti pašaukti ar vaikščioti su petnešomis. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir skanėstai.
Kačiuką verta nuo mažens pratinti prie maudymo, ausų valymo, nagų kirpimo ir drabužėlių.
Kačiukui atvykus į naujus namus, verta pasirūpinti, kad namuose būtų šilta, o kačiukas turėtų minkštą slėptuvę.
Priežiūra
- Oda: kas 1–2 savaites maudyti švelniu šampūnu ar nuvalyti drėgnomis servetėlėmis.
- Ausys: valyti kas savaitę.
- Nagai: kirpti kas 2 savaites ir išvalyti riebalus aplink nagų guolius.
- Šiluma: šiltas guolis, žiemą – drabužėliai.
- Saulė: vengti ilgo buvimo tiesioginėje saulėje.
- Aktyvumas: kasdien 20–30 minučių žaidimų.
Veliūriniams ir šereliuotiems Dono sfinksams kartais reikia švelnaus šukavimo, o beplaukiams – tik odos priežiūros.
Dono sfinksams patinka šiltos, minkštos vietos – guoliai su stogeliu, antklodės ar šildomi kilimėliai. Ant baldų gali likti riebalų dėmių, todėl mėgstamas katės vietas verta uždengti plaunamais pledais.
Kasdienybė: Dono sfinksui reikia kelių žaidimų per dieną, šiltos vietos poilsiui ir daug bendravimo. Kas savaitę ar dvi – odos nuvalymas ar maudymas, kas savaitę – ausų valymas.
Dono sfinksams tinka maisto galvosūkiai ir interaktyvūs žaislai, kurie padeda išvengti nuobodulio.
Mityba
Dono sfinksai, kaip ir kitos beplaukės katės, turi greitą medžiagų apykaitą ir ėda gana daug. 4,5 kg suaugusiam katinui paprastai reikia apie 60–85 g sauso maisto per dieną arba atitinkamo kiekio drėgno maisto.
Kokybiškas maistas su omega riebalų rūgštimis padeda palaikyti odos sveikatą.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Odos ligos ir spuogai
- Saulės nudegimai
- Dantų anomalijos ir dantenų ligos
- Ektoderminė displazija
- Hipotermija
- Ausų uždegimai
Dono sfinksams dažniausiai pasitaiko odos problemų – spuogų, riebalų sankaupų, grybelinių infekcijų ir saulės nudegimų. Dominantinis beplaukiškumo genas gali būti susijęs su ektodermine displazija, kuri paveikia ne tik plaukus, bet ir dantis bei kitas struktūras – kai kuriems sfinksams trūksta dantų ar jie netaisyklingai išsidėstę.
Gyvūnų gerovės organizacijos atkreipia dėmesį, kad beplaukėms katėms dažnai trūksta ūsų, kurie katėms svarbūs orientuojantis aplinkoje.
Rekomenduojama: reguliari veterinaro apžiūra, dantų patikra, odos būklės stebėjimas.
Sterilizacija: nesterilizuoti Dono sfinksų katinai dažnai žymi teritoriją, todėl šeimos augintinius verta kastruoti.
Dono sfinksams rekomenduojama kasmet atlikti veterinaro apžiūrą, dantų patikrą ir odos būklės įvertinimą. Pastebėjus odos bėrimus ar spuogus, verta kreiptis į veterinarą.
Vyresniems sfinksams verta reguliariai tikrinti širdį.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Kačiuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje Dono sfinksų veisėjų yra keletas, daugiau jų Latvijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje. Kačiukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 700–1 500 €.
- Rinkitės veisėją, registruotą WCF ar TICA klube.
- Pasiteiraukite, kokio tipo bus kačiuko kailis – veliūriniai kačiukai dažnai gimsta su kailiu, kuris vėliau iškrenta.
- Jei daug laiko praleidžiate ne namuose, verta laikyti dvi kates.
- Kilmingi kačiukai paprastai atiduodami 12–14 savaičių amžiaus, paskiepyti ir išmokyti naudotis kraiku.
- Pasitikrinkite, ar kačiukas paženklintas mikroschema ir registruotas Gyvūnų augintinių registre – Lietuvoje tai privaloma.
Išlaikymo kaina: maistas paprastai kainuoja apie 30–50 € per mėnesį. Papildomai verta numatyti šampūnus, drabužėlius, šildomą guolį ir reguliarias veterinaro apžiūras.
Kam tinka: žmonėms, kurie daug laiko praleidžia namuose ir nori labai meilios katės. Kam netinka: tiems, kurie ilgai būna ne namuose ar gyvena vėsiuose namuose.