Kilmė ir istorija
Čekų terjeras yra viena nedaugelio veislių, kurių kūrimas tiksliai užfiksuotas. Ją sukūrė čekų genetikas ir kinologas Františekas Horákas. 1949 m. jis sukryžmino silihemo terjerą su škotų terjeru, siekdamas išvesti lengvesnį, siauresnį ir ramesnį medžioklinį terjerą, galintį lįsti į lapių ir barsukų urvus Bohemijos miškuose.
Horákas buvo medžiotojas, todėl jam buvo svarbu, kad šuo būtų ne tik geras medžiotojas, bet ir ramus bei draugiškas, galintis dirbti kartu su kitais šunimis. Jis taip pat kruopščiai dokumentavo savo darbą, todėl čekų terjero istorija dažnai minima kaip pavyzdys genetikos vadovėliuose.
FCI čekų terjerą pripažino 1963 m. Šiandien jis laikomas Čekijos nacionaliniu lobiu – jo atvaizdas buvo net ant Čekoslovakijos pašto ženklų. Nepaisant to, veislė išlieka gana reta ir už Čekijos ribų.
Išvaizda
Čekų terjeras – nedidelis, ilgas, žemas ir raumeningas terjeras. Galva ilga, pleišto formos, su barzda ir antakiais. Akys vidutinio dydžio, rudos (pilkai mėlyniems šunims) ar geltonai rudos (rudiems šunims). Ausys vidutinio dydžio, trikampės, nukarusios.
Kūnas ilgas, nugara šiek tiek išlenkta, užpakalinė dalis aukštesnė nei pečiai. Kojos trumpos, tvirtos. Uodega ilga, nuleista, judant pakelta.
Kailis ilgas, minkštas, šilkinis, šiek tiek banguotas. Skirtingai nuo daugelio terjerų, čekų terjeras ne pešamas, o kerpamas: ant nugaros kailis trumpas, o ant pilvo ir kojų paliekamas ilgesnis „sijonėlis“, taip pat barzda ir antakiai. Spalvos – įvairių atspalvių pilkai mėlyna ar šviesi kavos ruda. Šuniukai gimsta juodi ar tamsiai rudi, o galutinė spalva išryškėja apie 2 metų amžiaus.
Čekų terjerų patinai paprastai šiek tiek stambesni nei patelės. Spalva keičiasi augant – juodi ar tamsiai rudi šuniukai palaipsniui šviesėja, todėl dviejų metų šuo gali atrodyti visai kitaip nei šešių mėnesių šuniukas.
Čekų terjeras juda laisvai ir elastingai, ne taip trumpais žingsniais kaip škotų terjeras. Jo kūnas siauresnis nei silihemo terjero – būtent tokio siekė veislės kūrėjas, kad šuo lengviau lįstų į urvus.
Charakteris ir temperamentas
Čekų terjerai yra ramūs, švelnūs, draugiški ir labai prisirišę prie savo šeimos. Jie ramesni ir mažiau triukšmingi nei dauguma terjerų. Su vaikais paprastai puikiai sutaria ir yra kantrūs.
Su kitais šunimis ir šeimos gyvūnais čekų terjerai paprastai sutaria geriau nei kiti terjerai. Su svetimais būna santūrūs, tačiau neagresyvūs, ir praneša apie svečius.
Būdingi iššūkiai: čekų terjerai gali būti užsispyrę. Medžioklės instinktas išlikęs – jie gali vytis smulkius gyvūnus. Kailis reikalauja reguliarios priežiūros ir kirpimo.
Kasdieniame gyvenime čekų terjeras yra ramus, linksmas ir prisitaikantis kompanionas, kuris gerai jaučiasi tiek bute, tiek name.
Čekų terjerai dažnai apibūdinami kaip „terjerai su ramesniu būdu“. Jie turi terjero drąsą ir smalsumą, tačiau nėra tokie impulsyvūs ar triukšmingi. Būtent tokio charakterio siekė veislės kūrėjas – jam reikėjo šuns, kuris galėtų dirbti kartu su kitais šunimis medžioklėje ir ramiai gyventi šeimoje.
Čekų terjerai mėgsta būti šalia šeimininko ir dažnai renkasi gulėti jam prie kojų. Jie prisitaiko prie šeimos ritmo – būna aktyvūs, kai šeima aktyvi, ir ramūs, kai šeima ilsisi.
Dresūra ir socializacija
Čekų terjerai yra protingi ir mokosi gana greitai, nors kartais gali būti užsispyrę. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir skanėstai.
Socializacija nuo mažens padeda išugdyti ramų ir draugišką šunį.
Čekų terjerams tinka paklusnumas, uostymo sportas, triukai ir agility.
Čekų terjerai mėgsta uostymo užduotis ir paieškos žaidimus – tai jų natūralus medžioklės instinktas. Tokie užsiėmimai padeda jiems būti ramiems ir patenkintiems namuose.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 2–3 kartus per savaitę, ypač „sijonėlį“ ir barzdą.
- Kirpimas: kas 6–8 savaites pas šunų kirpėją.
- Barzda: po ėdimo nuvalyti.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 45–60 minučių per dieną: pasivaikščiojimai, žaidimai.
Čekų terjerai gerai pakelia Lietuvos klimatą.
Kadangi čekų terjeras kerpamas, o ne pešamas, jo kailis yra minkštas ir gali lengviau susivelti. Ypač daug dėmesio reikia „sijonėliui“ ant pilvo ir kojų bei barzdai. Tarp kirpimų kailį galima šiek tiek patrumpinti namuose.
Šeimos šunims galima rinktis paprastesnį, trumpesnį kirpimą, kuris palengvina priežiūrą.
Čekų terjerams patinka ilgi pasivaikščiojimai miške ir laukuose, kur jie gali uostyti ir tyrinėti. Tačiau dėl medžioklės instinkto juos verta vedžioti su pavadėliu, o paleisti tik aptvertose vietose.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas mažų ir vidutinių veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 8 kg čekų terjerui paprastai reikia apie 110–150 g sauso maisto per dieną.
Maistą duokite 2 kartus per dieną.
Šuniukams iki 12 mėnesių būtinas kokybiškas mažų ir vidutinių veislių šuniukų maistas. Čekų terjerai mėgsta ėsti, todėl skanėstus verta įskaičiuoti į dienos racioną.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Škotų mėšlungis (Scottie cramp)
- Pirminis lęšiuko išnirimas (PLL)
- Girnelės išnirimas
- Širdies ligos
- Akių ligos
- Dantų ligos
Čekų terjerai paprastai yra sveiki šunys. Viena būdingų ligų – vadinamasis škotų mėšlungis (Scottie cramp) – nervų sistemos sutrikimas, sukeliantis raumenų mėšlungį fizinio krūvio ar streso metu. Jis paprastai nėra pavojingas gyvybei.
Pirminis lęšiuko išnirimas (PLL) – paveldima akių liga, kurią galima nustatyti genetiniu testu.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: PLL genetinis testas, girnelių patikrinimas, akių tyrimas.
Škotų mėšlungio priepuoliai paprastai trunka kelias minutes ir praeina savaime, šuniui nusiraminus. Jei pastebite, kad šuo fizinio krūvio metu pradeda judėti nekoordinuotai ar jo kojos sustingsta, verta pasitarti su veterinaru.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje čekų terjerų veislynų yra labai nedaug, todėl šuniuko dažnai ieškoma Čekijoje, Lenkijoje ar Suomijoje. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 900–1 500 €.
- Prašykite tėvų PLL genetinio testo rezultatų.
- Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti draugiškas.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Leidimas: čekų terjeras nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Patikimi veisėjai šuniukus paprastai atiduoda 8–10 savaičių amžiaus, jau vakcinuotus, paženklintus mikroschema ir su kilmės dokumentais.
Atkreipkite dėmesį, kad čekų terjerų šuniukai gimsta tamsūs, todėl galutinę spalvą galima numatyti tik iš tėvų spalvos.