Kilmė ir istorija
Britų ilgaplaukės katės atsirado kaip britų trumpaplaukių veisimo „šalutinis produktas“. Po pasaulinių karų britų trumpaplaukių populiacija buvo maža, todėl veisėjai jas kryžmino su persų katėmis, siekdami pagerinti kailį ir kūno formą. Ilgo kailio genas yra recesyvinis, todėl kartais vadose gimdavo pusiau ilgaplaukių kačiukų.
Ilgą laiką tokie kačiukai nebuvo pripažinti ir buvo parduodami kaip augintiniai. Tačiau kai kurie veisėjai įvertino jų ramų būdą ir gražų kailį ir pradėjo juos veisti kryptingai. TICA ir WCF pripažino britų ilgaplaukę, o vėliau ją pripažino ir FIFe.
Kai kuriose šalyse ir organizacijose ši veislė dar vadinama „Lowlander“ ar „Highlander“, tačiau dažniausiai – britų ilgaplauke.
Ilgą laiką britų ilgaplaukės buvo laikomos tik „nepavykusiais“ trumpaplaukių kačiukais, todėl daug jų atiteko šeimoms kaip augintiniai be teisės veisti. Būtent šie augintiniai išgarsino veislę: šeimininkai pastebėjo, kad pusiau ilgas kailis derinamas su tuo pačiu ramiu, nereikliu britų būdu, o priežiūra gerokai paprastesnė nei persų katės. Šiandien britų ilgaplaukės veisiamos kryptingai, o veisėjai stengiasi išlaikyti kompaktišką kūną, apvalią galvą ir tankų, atsistojusį kailį.
Išvaizda
Britų ilgaplaukė – vidutinio ar didelio dydžio, kompaktiška, raumeninga katė su plačia krūtine, trumpomis tvirtomis kojomis ir apvaliomis letenomis. Galva didelė ir apvali, skruostai pilni, nosis trumpa ir plati. Akys didelės, apvalios, dažniausiai varinės ar oranžinės; kai kurių spalvų katėms – žalios ar mėlynos. Ausys mažos, plačiai išdėstytos.
Kailis pusiau ilgas, tankus ir atsistojęs, su gausiu poplaukiu, apie kaklą susidaro apykaklė, o uodega puri. Kailis nėra toks ilgas ir šilkinis kaip persų katės, todėl veliasi mažiau. Spalvos tokios pačios kaip britų trumpaplaukių.
Britų ilgaplaukės bręsta lėtai – iki 3 metų.
Kailio ilgis priklauso nuo sezono: žiemą britų ilgaplaukė atrodo itin puri, su didele apykakle ir „kelnaitėmis“ ant užpakalinių kojų, o vasarą, po šėrimosi, kailis tampa trumpesnis ir lygesnis. Populiariausios spalvos Lietuvoje – mėlyna, lila, auksinė šinšila ir colorpoint. Kai kurie žmonės britų ilgaplaukę painioja su persų ar egzotine kate, tačiau ją nesunku atskirti iš neplokščio veido ir trumpesnės nosies „su laipteliu“.
Charakteris ir temperamentas
Britų ilgaplaukė – rami, kantri, savimi pasitikinti ir nereikli. Ji mėgsta būti šalia šeimininko, tačiau dažniausiai nėra „kelių katė“ – mieliau guli šalia ant sofos nei ant rankų.
Šios katės gerai pakelia vienatvę, todėl tinka dirbantiems žmonėms. Jos retai kniaukia ir yra tylios kompanionės.
Su ramiais vaikais ir draugiškais gyvūnais britų ilgaplaukės paprastai sutaria gerai, tačiau nemėgsta grubaus elgesio ar nešiojimo.
Būdingi iššūkiai: britų ilgaplaukės linkusios tingėti ir nutukti. Pusiau ilgas kailis sezono metu smarkiai šeriasi ir gali veltis, jei nešukuojamas.
Britų ilgaplaukės – tipiškos „ramios namų katės“. Jos mėgsta pastovią dienotvarkę, aiškiai žino, kada laikas valgyti, ir dažnai susiranda kelias mėgstamas vietas namuose. Su šeimininku jos bendrauja švelniai: atsigula šalia, murkia, o kartais ateina pasisveikinti prie durų. Jaunos britų ilgaplaukės būna žaismingesnės, tačiau su amžiumi vis labiau vertina ramybę.
Auklėjimas ir socializacija
Britų ilgaplaukės yra protingos, tačiau nepriklausomos – jos mokosi savo tempu. Geriausiai veikia trumpi žaidimai su skanėstais.
Kačiuką verta nuo mažens pratinti prie šukavimo, kad suaugusi katė ramiai jį priimtų.
Pirmąsias dienas naujuose namuose kačiukui geriausia skirti vieną ramų kambarį. Kraiko dėžę reikia pastatyti atokiau nuo maisto ir vandens, o kitus šeimos gyvūnus supažindinti po truputį – pirmiausia per duris ar per tinklelį.
Saugumas namuose: prieš atvežant katę, verta patikrinti, ar namuose nėra katėms nuodingų augalų, apsaugoti langus tinkleliais ir paslėpti laidus bei smulkius daiktus, kuriuos katė galėtų praryti.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 2–3 kartus per savaitę, šėrimosi metu – kasdien.
- Maudymas: retai – tik pagal poreikį.
- Nagai: kirpti kas 2–3 savaites.
- Dantys: valyti kelis kartus per savaitę.
- Aktyvumas: kasdien 15–20 minučių žaidimų.
Net ramiai katei reikia kasdienio judėjimo – maisto galvosūkiai, kamuoliukai ir trumpi žaidimai padeda išvengti antsvorio.
Kraikas: kraiko dėžę reikia valyti kasdien, o namuose turėtų būti bent viena dėžė daugiau nei kačių skaičius. Ją geriausia statyti ramioje vietoje, atokiau nuo maisto.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas maistas su daug gyvūninių baltymų. 5 kg katei paprastai reikia apie 55–75 g sauso maisto per dieną arba atitinkamo kiekio drėgno maisto.
Britų ilgaplaukės labai linkusios nutukti, ypač po sterilizacijos, todėl porcijas būtina matuoti.
Kelios vandens vietos namuose ar fontanėlis skatina katę gerti daugiau – tai svarbu inkstų sveikatai.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Polycistinė inkstų liga (PKD)
- Hipertrofinė kardiomiopatija (HCM)
- Nutukimas
- Plaukų gumulai
- Dantenų ligos
- Šlapimo takų ligos
Britų ilgaplaukės paprastai yra sveikos ir ilgaamžės. Dažniausios paveldimos problemos – polycistinė inkstų liga (PKD), paveldėta iš persų protėvių, ir hipertrofinė kardiomiopatija. Dėl ilgesnio kailio dažnesni plaukų gumulai skrandyje.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: PKD genetinis testas, širdies echoskopija.
Sterilizacija: nesterilizuoti katinai dažnai žymi teritoriją, o katės rujos metu tampa neramios ir balsingos, todėl šeimos augintinius verta sterilizuoti ar kastruoti. Tinkamą laiką padės parinkti veterinaras.
Kasmetinė veterinaro apžiūra, skiepai ir apsauga nuo parazitų padeda laiku pastebėti sveikatos problemas. Vyresnėms nei 7–8 metų katėms verta kasmet atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus.
Dėl ilgesnio kailio verta reguliariai tikrinti odą po kailiu – susivėlimai gali sukelti dirginimą ar paslėpti žaizdas. Vyresnėms katėms verta kasmet patikrinti inkstus ir širdį.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Kačiuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje britų ilgaplaukių veisėjų yra keletas, dažnai jie veisia ir britų trumpaplaukes. Kačiukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 700–1 500 €.
- Rinkitės veisėją, registruotą felinologų klube, priklausančiame FIFe, WCF ar TICA, – tik tokie veisėjai išduoda kilmės dokumentus.
- Prašykite tėvų PKD ir HCM tyrimų rezultatų.
- Kilmingi kačiukai paprastai atiduodami 12–14 savaičių amžiaus, paskiepyti ir išmokyti naudotis kraiku.
- Pasitikrinkite, ar kačiukas paženklintas mikroschema ir registruotas Gyvūnų augintinių registre – Lietuvoje tai privaloma.
Išlaikymo kaina: be pradinės kačiuko kainos, verta numatyti apie 30–50 € per mėnesį maistui ir lėšų kraikui, žaislams, draskyklei bei veterinarijai.
Kam tinka: dirbantiems žmonėms, šeimoms su vyresniais vaikais, vyresnio amžiaus žmonėms ir pradedantiesiems, kurie nori ramios katės ir yra pasiruošę reguliariam šukavimui. Kam netinka: ieškantiems labai aktyvios, „kalbančios“ ar nuolat ant rankų norinčios būti katės.