Kilmė ir istorija
Bohemijos aviganis kilęs iš Chodsko regiono vakarų Čekijoje, prie Bavarijos sienos. Viduramžiais chodai – šio regiono gyventojai – saugojo Bohemijos karalystės sieną, o jų šunys padėdavo patruliuoti ir pranešdavo apie artėjančius svetimus. Chodų šunų atvaizdai net puošė vietines vėliavas ir herbus.
Chodai minimi Alois Jiráseko romane „Psohlavci“ („Šungalviai“) – šis pavadinimas kilo iš chodų vėliavų su šuns galvos atvaizdu. Ilgainiui chodų šunys tapo ūkių sargais ir avių ganytojais.
XX a. devintajame dešimtmetyje čekų kinologai, tarp jų Janas Findejsas, pradėjo sistemingai atkurti veislę. Čekijos kinologų sąjunga ją pripažino, o FCI veislė kol kas galutinai nepripažinta.
Pasakojama, kad chodų šunys buvo tokie vertinami, jog jų atvaizdas atsidūrė ant regiono vėliavų. Šiandien Chodsko regione Domažlicės mieste vyksta tradicinės šventės, kuriose dažnai dalyvauja ir šie šunys.
Išvaizda
Bohemijos aviganis – vidutinio dydžio, harmoningo sudėjimo, šiek tiek ilgesnis nei aukštis šuo. Galva pleišto formos. Akys migdolo formos, tamsios. Ausys mažos, trikampės, stačios, apaugusios plaukais.
Kūnas tvirtas, krūtinė gili, nugara tiesi. Uodega ilga, gausiai apaugusi.
Kailis ilgas, tankus, su gausia pavilne. Ant kaklo – apykaklė, ant užpakalinių kojų – „kelnaitės“. Spalva juoda su įdegiu.
Bohemijos aviganio judesiai lengvi, elastingi ir ištvermingi. Patinai paprastai šiek tiek stambesni ir turi gausesnę apykaklę nei patelės. Kailis visiškai susiformuoja apie 2 metų amžiaus.
Bohemijos aviganio ausys mažos ir stačios, gausiai apaugusios plaukais, o tai suteikia galvai švelnią, protingą išraišką.
Charakteris ir temperamentas
Bohemijos aviganiai yra protingi, ištikimi, lengvai dresuojami ir labai prisirišę prie savo šeimos. Su vaikais jie švelnūs ir kantrūs. Su kitais šunimis ir gyvūnais paprastai sutaria.
Su svetimais Bohemijos aviganiai būna budrūs ir santūrūs, todėl yra geri sargai, tačiau neagresyvūs.
Būdingi iššūkiai: Bohemijos aviganiams reikia fizinio ir protinio krūvio. Kailis reikalauja reguliarios priežiūros.
Kasdieniame gyvenime Bohemijos aviganis yra ramus, protingas ir labai šeimai atsidavęs kompanionas.
Bohemijos aviganiai dažnai apibūdinami kaip „idealūs šeimos aviganiai“ – jie turi aviganio protą ir darbštumą, tačiau ramesnį būdą nei dauguma darbinių aviganių. Jie greitai prisitaiko prie šeimos ritmo ir gali būti ramūs namuose, jei gauna pakankamai veiklos.
Bohemijos aviganiai labai jautriai reaguoja į šeimininko nuotaiką ir dažnai bando nuraminti liūdintį žmogų. Dėl šios savybės jie vertinami kaip terapiniai ir pagalbos šunys.
Bohemijos aviganiai paprastai gerai sutaria su kitais šunimis ir šeimos gyvūnais, ypač jei auga kartu.
Dresūra ir socializacija
Bohemijos aviganiai yra labai protingi, nori įtikti ir greitai mokosi. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas.
Jiems tinka agility, paklusnumas, paieška, gelbėjimas, terapinis darbas ir šunų sportas.
Socializacija nuo mažens padeda išvengti per didelio santūrumo su svetimais. Bohemijos aviganiai greitai mokosi ir mėgsta dirbti su šeimininku, todėl dresūra jiems yra malonumas.
Bohemijos aviganiai gerai reaguoja į klikerio dresūrą ir žaidimais paremtus mokymo metodus. Jie greitai supranta naujas užduotis ir mėgsta dirbti su šeimininku.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 1–2 kartus per savaitę; šėrimosi metu – dažniau.
- Kirpimas: nekirpkite – tik apkarpykite plaukus tarp letenų pirštų.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1–1,5 valandos per dieną: pasivaikščiojimai, žaidimai, dresūra.
Bohemijos aviganiai puikiai pakelia Lietuvos žiemą.
Ilgas, tankus kailis lengvai susivelia už ausų, pažastyse ir ant užpakalinių kojų, todėl šias vietas verta šukuoti dažniau. Šėrimosi laikotarpiu, pavasarį ir rudenį, kasdienis šukavimas su grėbliuku padeda greičiau pašalinti seną pavilnę.
Bohemijos aviganiams labai patinka šunų sportas – agility, paklusnumas, paieška. Tokia veikla padeda jiems išnaudoti energiją ir protinius gebėjimus.
Bohemijos aviganiai gerai jaučiasi ir mieste, ir kaime, jei gauna pakankamai veiklos. Jiems labai patinka ilgi pasivaikščiojimai miške ir žaidimai su kamuoliu.
Po pasivaikščiojimų miške ar pievose verta patikrinti kailį dėl erkių ir varnalėšų, nes ilgame kailyje jas sunku pastebėti.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas vidutinių veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 22 kg Bohemijos aviganiui paprastai reikia apie 250–330 g sauso maisto per dieną.
Šuniukams iki 12 mėnesių būtinas kokybiškas vidutinių veislių šuniukų maistas. Skanėstus treniruotėse verta įskaičiuoti į dienos racioną.
Maistą duokite 2 kartus per dieną.
Bohemijos aviganiai paprastai nėra išrankūs ir ekonomiški savo dydžiui.
Aktyviems ir sportuojantiems šunims gali prireikti daugiau maisto.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų sąnarių displazija
- Alkūnių displazija
- Akių ligos
- Epilepsija
- Alergijos
- Ausų uždegimai
Bohemijos aviganiai laikomi sveika veisle. Dažniausios problemos – klubų ir alkūnių displazija.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) ir alkūnių (ED) displazijos vertinimas, akių tyrimas.
Bohemijos aviganiai paprastai gyvena ilgai ir išlieka aktyvūs iki vyresnio amžiaus. Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas. Po pasivaikščiojimų miške verta patikrinti kailį dėl erkių.
Vyresniems šunims verta stebėti sąnarių būklę ir palaikyti liekną kūno svorį, kad jie išliktų aktyvūs ilgiau.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Bohemijos aviganių veislynų daugiausia yra Čekijoje, taip pat Slovakijoje, Lenkijoje ir Skandinavijoje. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 800–1 400 €.
- Prašykite tėvų sąnarių tyrimų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti draugiškas.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Leidimas: Bohemijos aviganis nėra įtrauktas į Lietuvos kovinių ar pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Patikimi veisėjai šuniukus paprastai atiduoda 8–10 savaičių amžiaus, jau vakcinuotus ir paženklintus mikroschema. Čekijos veislės klubas gali padėti rasti patikimą veisėją.
Rinkdamiesi šuniuką, atkreipkite dėmesį į tėvų charakterį – jie turi būti ramūs ir draugiški. Kadangi veislė reta, laukimo eilė gali trukti kelis mėnesius.