Kilmė ir istorija
Pusiau ilgaplaukių kačiukų Siamo kačių vadose kartais gimdavo nuo seno – tai lėmė recesyvinis ilgo kailio genas. Ilgą laiką tokie kačiukai buvo laikomi nepageidaujamais ir parduodami kaip augintiniai.
XX a. ketvirtajame–šeštajame dešimtmečiuose JAV veisėjos Helen Smith ir Sylvia Holland pradėjo kryptingai veisti šias kates. Helen Smith pavadino jas balinezėmis, nes jų grakštūs judesiai priminė Balio salos šokėjus. Nors su Baliu veislė nesusijusi, pavadinimas prigijo.
CFA balinezę pripažino XX a. aštuntajame dešimtmetyje, o vėliau ir kitos organizacijos. Kai kuriose organizacijose balinezės su netradicinėmis taškų spalvomis vadinamos „javanezėmis“.
Išvaizda
Balinezė – vidutinio dydžio, ilga, liekna ir elegantiška katė su ilgomis plonomis kojomis ir mažomis ovaliomis letenomis. Galva ilgo pleišto formos, ausys labai didelės, smailios, akys migdolo formos, ryškiai mėlynos. Kūnas raumeningas, nors atrodo trapus.
Kailis pusiau ilgas, šilkinis, prigludęs prie kūno ir neturintis poplaukio, todėl ant kūno atrodo trumpesnis, nei yra iš tikrųjų. Ilgiausi plaukai – ant uodegos, kuri atrodo kaip plunksna.
Colorpoint raštas: šviesus kūnas ir tamsesni snukis, ausys, kojos bei uodega. Klasikinės spalvos – ruoniniai, mėlyni, šokoladiniai ir lila taškai. Kačiukai gimsta balti, o taškai ryškėja per pirmuosius mėnesius.
Nors balinezė atrodo ilgaplaukė, jos kailis paprastai būna tik 2–5 cm ilgio ant kūno, o ilgiausi plaukai auga ant uodegos. Kadangi poplaukio nėra, kailis prigludęs ir nekeičia kūno kontūrų – todėl balinezė išlieka tokia pat liekna ir elegantiška kaip Siamo katė.
Charakteris ir temperamentas
Balinezė – labai protinga, smalsi, meili ir socialiai aktyvi. Ji mėgsta būti šalia šeimininko, dalyvauti visose veiklose, sekti jį po namus ir gulėti ant kelių. Daugelis balinezių prisiriša prie vieno žmogaus, tačiau draugiškos su visa šeima.
Balinezės mėgsta „kalbėtis“ – jos balsingos, nors jų balsas paprastai švelnesnis nei Siamo kačių. Jos labai aktyvios, mėgsta laipioti, žaisti ir mokytis naujų dalykų.
Su vaikais, kitomis katėmis ir draugiškais šunimis balinezės paprastai sutaria gerai.
Būdingi iššūkiai: balinezės nemėgsta vienatvės, joms reikia daug dėmesio ir veiklos, o jų balsingumas gali erzinti kaimynus.
Balinezės labai greitai išmoksta, kaip patraukti šeimininko dėmesį: jos atsisėda ant klaviatūros, atneša žaislą ar „kalbasi“, kol sulaukia atsakymo. Jos mėgsta šiltas vietas ir dažnai miega po antklode šalia šeimininko. Balinezės paprastai labai lengvai bendrauja su svečiais ir mėgsta būti dėmesio centre.
Jos retai būna baikščios ir lengvai pripranta prie kelionių, jei pratinamos nuo mažens.
Auklėjimas ir socializacija
Balinezės yra labai protingos ir greitai išmoksta triukų, žaidimo „atnešk“ ar vaikščiojimo su petnešomis. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir klikerio dresūra.
Pirmąsias dienas naujuose namuose kačiukui geriausia skirti vieną ramų kambarį. Kraiko dėžę reikia pastatyti atokiau nuo maisto ir vandens, o kitus šeimos gyvūnus supažindinti po truputį – pirmiausia per duris ar per tinklelį.
Saugumas namuose: langus ir balkonus verta apsaugoti tinkleliais, o nuodingus augalus (pvz., lelijas) – laikyti katei nepasiekiamoje vietoje. Vaistai, buitinė chemija ir smulkūs daiktai turi būti uždaryti.
Balinezės labai mėgsta mokytis – maisto galvosūkiai, klikerio pratimai ir slėpynės padeda išnaudoti jų protinę energiją. Jas galima išmokyti ateiti pašauktas, sėdėti ar net šokti per lankelį. Nuobodžiaujanti balinezė dažnai pati susigalvoja pramogų.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 1–2 kartus per savaitę – kailis beveik nesivelia.
- Maudymas: retai – tik pagal poreikį.
- Nagai: kirpti kas 2–3 savaites.
- Dantys: valyti kelis kartus per savaitę – veislė linkusi į dantenų ligas.
- Aktyvumas: kasdien bent 30 minučių žaidimų.
Saugus balkonas su tinkleliu, laipiojimo vietos ir žaidimai su šeimininku – geriausi būdai patenkinti aktyvios katės poreikius bute.
Kraikas: daugelis kačių labiau mėgsta atviras, erdvias kraiko dėžes ir smulkų, bekvapį kraiką. Dėžę reikia valyti kasdien ir laikyti ramioje vietoje.
Balinezės kailis neturi poplaukio, todėl jis beveik nesivelia ir šeriasi mažai. Pakanka švelniai perbraukti minkštu šepečiu, ypač uodegą.
Reguliari kailio, ausų ir dantų priežiūra taip pat padeda laiku pastebėti odos pakitimus ar kitas sveikatos problemas.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas maistas su daug gyvūninių baltymų. 4 kg katei paprastai reikia apie 50–70 g sauso maisto per dieną arba atitinkamo kiekio drėgno maisto.
Balinezės paprastai išlieka lieknos, tačiau po sterilizacijos porcijas verta stebėti.
Katės natūraliai geria mažai, todėl drėgno maisto dalis racione ir švarus, dažnai keičiamas vanduo padeda išvengti šlapimo takų ligų.
Kad katė gertų pakankamai, verta naudoti vandens fontanėlį ir dalį davinio duoti drėgno maisto. Skanėstai turėtų sudaryti ne daugiau kaip dešimtadalį dienos kalorijų.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA)
- Amiloidozė
- Dantenų ligos
- Žvairumas
- Astma
- Kardiomiopatija
Balinezės paveldi Siamo kačių sveikatos problemas: progresuojančią tinklainės atrofiją, amiloidozę, polinkį į dantenų ligas ir astmą. Kai kurioms katėms pasitaiko žvairumas ar uodegos lenkimas, nors atsakingi veisėjai stengiasi šių bruožų išvengti.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: PRA genetinis testas, širdies echoskopija.
Sterilizacija: jei katė nebus naudojama veisimui, veterinarai paprastai rekomenduoja ją sterilizuoti ar kastruoti – tai sumažina teritorijos žymėjimo, rujos ir kai kurių ligų riziką. Po procedūros verta sumažinti porcijas, nes medžiagų apykaita sulėtėja.
Kasmetinė veterinaro apžiūra, skiepai ir apsauga nuo parazitų padeda laiku pastebėti sveikatos problemas. Vyresnėms nei 7–8 metų katėms verta kasmet atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus.
Vyresnėms balinezėms verta kasmet patikrinti dantis, kepenų ir inkstų funkciją bei akis. Dėl polinkio į astmą reikėtų vengti dulkančio kraiko, aromatizatorių ir dūmų.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Kačiuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje balinezių veisėjų yra vienas kitas, dažniau jų galima rasti Lenkijoje, Čekijoje ar Vokietijoje. Kačiukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 800–1 500 €.
- Rinkitės veisėją, registruotą felinologų klube, priklausančiame FIFe, WCF ar TICA, – tik tokie veisėjai išduoda kilmės dokumentus.
- Prašykite tėvų PRA testų rezultatų.
- Kilmingi kačiukai paprastai atiduodami 12–14 savaičių amžiaus, paskiepyti ir išmokyti naudotis kraiku.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
- Pasitikrinkite, ar kačiukas paženklintas mikroschema ir registruotas Gyvūnų augintinių registre – Lietuvoje tai privaloma.
Išlaikymo kaina: be pradinės kačiuko kainos, verta numatyti apie 25–40 € per mėnesį maistui ir lėšų kraikui, žaislams, draskyklei bei veterinarijai.
Kam tinka: žmonėms, dirbantiems iš namų, šeimoms, kurios daug laiko praleidžia kartu, ir tiems, kurie nori „kalbančios“, meilios katės. Kam netinka: tiems, kurie vertina tylą, dažnai išvyksta ar gyvena bute su plonomis sienomis.
