Kilmė ir istorija
Australijos terjeras yra pirmoji Australijoje sukurta ir oficialiai pripažinta veislė. Jis susiformavo XIX a. Tasmanijoje ir Viktorijoje, kai britų kolonistai kryžmino savo atsivežtus šiurkščiaplaukius terjerus – kerno, jorkšyro, skajaus, dendžio dinmonto, škotų ir kitus. Tikslas buvo sukurti mažą, tvirtą ir drąsų šunį, kuris atlaikytų karštį, sausrą ir atšiaurias sąlygas.
Australijos terjerai gaudydavo žiurkes, peles ir triušius ūkiuose, aukso kasyklose ir uostuose. Jie garsėjo drąsa kovojant su gyvatėmis, kurios Australijoje gali būti mirtinai nuodingos. Be to, jie saugodavo ūkius ir pranešdavo apie artėjančius svetimus.
1868 m. Melburne vykusioje parodoje veislė buvo parodyta pavadinimu „šiurkščiaplaukis terjeras“, o 1933 m. ją oficialiai pripažino Jungtinės Karalystės kinologų klubas. Veislė giminiška Australijos šilkiniam terjerui – iš pradžių abi veislės kildavo iš tų pačių šunų.
Išvaizda
Australijos terjeras – mažas, tvirtas, žemas šuo, aiškiai ilgesnis nei aukštis. Galva ilga, su stipriais žandikauliais. Akys mažos, ovalios, tamsiai rudos, su gyva ir budria išraiška. Ausys mažos, smailios, stačios.
Kūnas tvirtas, nugara tiesi, krūtinė gana gili. Kojos trumpos ir tvirtos, pėdos mažos, apvalios. Uodega pakelta.
Kailis šiurkštus, tiesus, apie 6 cm ilgio, su trumpa minkšta pavilne. Ant kaklo ir krūtinės susidaro „apykaklė“, o ant galvos – minkštas, šviesesnis kuodas. Snukis, pėdos ir ausys padengti trumpesniais plaukais. Spalvos: mėlyna ar plieno mėlyna su ryškiu įdegiu ant galvos, kojų ir pilvo; arba vienspalvė smėlio ar raudona.
Australijos terjero judesiai laisvi, energingi ir tvirti. Patinai paprastai šiek tiek stambesni nei patelės. Šuniukai gimsta juodi su įdegiu, o mėlyna spalva išryškėja augant, paprastai iki 1–2 metų.
Charakteris ir temperamentas
Australijos terjerai yra drąsūs, linksmi, smalsūs ir labai prisirišę prie savo šeimos. Jie mėgsta būti šalia žmonių ir dalyvauti visose veiklose. Skirtingai nuo daugelio terjerų, jie gana noriai bendradarbiauja su šeimininku ir greitai mokosi.
Su vaikais Australijos terjerai paprastai puikiai sutaria – jie žaismingi, tačiau nėra per daug triukšmingi. Su svetimais būna budrūs ir praneša apie svečius lojimu, todėl yra geri „skambučiai“.
Būdingi iššūkiai: medžioklės instinktas stiprus – graužikai, paukščiai ir net katės gali tapti grobiu. Su kitais šunimis, ypač tos pačios lyties, gali būti dominuojantys. Jie mėgsta kasti ir loti.
Kasdieniame gyvenime Australijos terjeras yra linksmas, drąsus ir prisitaikantis kompanionas, kuris gerai jaučiasi tiek bute, tiek name su kiemu.
Australijos terjerai dažnai vadinami „didžiaisiais mažaisiais šunimis“ – jie drąsūs, pasitikintys savimi ir dažnai elgiasi taip, lyg būtų daug didesni. Pasivaikščiojimuose jie mėgsta tyrinėti aplinką, uostyti kiekvieną kampą ir ieškoti graužikų pėdsakų.
Namuose jie paprastai ramesni nei kiti terjerai ir mielai ilsisi šalia šeimininko po aktyvaus pasivaikščiojimo. Jie gerai prisitaiko prie vyresnių žmonių gyvenimo būdo, jei gauna pakankamai kasdienės veiklos.
Dresūra ir socializacija
Australijos terjerai yra protingi ir mokosi greičiau nei dauguma terjerų. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, skanėstai ir žaidimais paremtos treniruotės.
Socializacija nuo mažens su kitais šunimis ir gyvūnais yra svarbi, kad suaugęs šuo būtų ramesnis.
Australijos terjerams tinka agility, paklusnumas, uostymo sportas ir „Earthdog“ užsiėmimai.
Australijos terjerus verta mokyti komandos „palik“ ir patikimo atsišaukimo, nes jie greitai užuodžia graužikus ir gali nubėgti juos vytis. Uostymo žaidimai ir paieškos užduotys yra puikus būdas išnaudoti jų medžioklės instinktą.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę; du kartus per metus išpešti negyvus plaukus rankomis (trimingas).
- Kirpimas: nekirpkite – kirpimas suminkština šiurkštų kailį; tik apkarpykite plaukus aplink letenas ir ausis.
- Maudymas: retai, nes dažnas maudymas suminkština kailį.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 45–60 minučių per dieną: pasivaikščiojimai, žaidimai, uostymo užduotys.
Australijos terjerai gerai pakelia Lietuvos klimatą. Kiemas turi būti gerai aptvertas, nes jie mėgsta kasti.
Ypatingas dėmesys skiriamas plaukams aplink akis ir ausų galiukus – juos verta apkarpyti, kad netrukdytų matyti ir ausys išliktų stačios. Kuodą ant galvos galima šiek tiek patrumpinti, jei jis lenda į akis.
Kasdieniame gyvenime labai svarbi rutina: pastovus šėrimo, pasivaikščiojimų ir poilsio laikas padeda šuniui jaustis saugiai ir sumažina nerimą. Šuniukui verta nuo pirmų dienų įrengti ramią vietą su guoliu, kur jis galėtų pailsėti ir kur jo niekas netrukdytų.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas mažų veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 6,5 kg Australijos terjerui paprastai reikia apie 90–120 g sauso maisto per dieną.
Australijos terjerai mėgsta ėsti ir gali nutukti, todėl porcijas verta matuoti.
Maistą duokite 2 kartus per dieną.
Šuniukams iki 10–12 mėnesių būtinas kokybiškas mažų veislių šuniukų maistas. Kadangi veislė linkusi į cukrinį diabetą, verta vengti saldžių ir riebių skanėstų nuo stalo.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Girnelės išnirimas
- Legg-Calvé-Perthes liga
- Cukrinis diabetas
- Alergijos ir odos ligos
- Skydliaukės nepakankamumas
- Dantų ligos
Australijos terjerai paprastai yra sveiki ir ilgaamžiai šunys. Dažniausios problemos – girnelės išnirimas ir Legg-Calvé-Perthes liga (šlaunikaulio galvutės nekrozė).
Cukrinis diabetas šioje veislėje pasitaiko dažniau nei kitose, todėl verta stebėti, ar šuo daugiau geria ir šlapinasi. Alergijos ir odos ligos taip pat pasitaiko.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: girnelių patikrinimas, klubų vertinimas, akių tyrimas.
Australijos terjerų šeimininkams verta stebėti, ar šuo nepradeda daugiau gerti ar dažniau šlapintis – tai gali būti pirmieji cukrinio diabeto požymiai. Laiku pastebėta liga gerai kontroliuojama mityba ir insulinu.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje Australijos terjerų veislynų yra labai nedaug, todėl šuniuko dažnai ieškoma Lenkijoje, Suomijoje ar Švedijoje. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 900–1 500 €.
- Prašykite tėvų girnelių tyrimų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti draugiškas.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Leidimas: Australijos terjeras nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Patikimi veisėjai šuniukus paprastai atiduoda 8–10 savaičių amžiaus, jau vakcinuotus, paženklintus mikroschema ir su kilmės dokumentais. Geras veisėjas visada papasakos apie šuniuko tėvų charakterį, sveikatą ir patars dėl priežiūros pirmosiomis savaitėmis naujuose namuose.