Taip, šuo gali valgyti žuvį, jei ji išvirta ar iškepta be prieskonių ir be kaulų. Žuvis yra puikus baltymų ir omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, todėl ji dažnai naudojama šunų pašaruose, ypač jautrios odos ar alergiškiems šunims. Šiame straipsnyje rasite, kokia žuvis tinka, kodėl ne žalia, sūdyta ar rūkyta, ir kiek žuvies galima duoti.
Kuo žuvis naudinga šunims
- Lengvai virškinami baltymai.
- Omega-3 riebalų rūgštys (EPA ir DHA), kurios naudingos odai, kailiui, sąnariams ir mažina uždegimą.
- Vitaminas D ir B12, jodas, selenas.
- Alternatyvus baltymų šaltinis šunims, kuriems alergiją sukelia jautiena ar vištiena.
Kokios žuvys tinka
Geriausiai tinka mažesnės, trumpiau gyvenančios žuvys, kuriose kaupiasi mažiau gyvsidabrio:
- lašiša (ypač auginta, gerai išvirta);
- menkė, jūrinis lydekas, polakas;
- silkė ir šprotai (švieži, ne sūdyti ar marinuoti);
- sardinės vandenyje be druskos;
- upėtakis, plekšnė.
Retai arba visai neduokite didelių plėšriųjų žuvų, pavyzdžiui, kardžuvės, ryklio ar didelių tunų, nes jose kaupiasi daugiau gyvsidabrio.
Kodėl ne žalia žuvis
- Parazitai. Žalioje žuvyje, ypač gėlavandenėje, gali būti parazitų, kurie užkrečia šunis.
- Bakterijos. Salmonelės ir listerijos pavojingos ir šuniui, ir šeimai.
- Tiaminazė. Kai kuriose žaliose žuvyse yra fermento, kuris ardo vitaminą B1. Reguliariai šeriant žalia žuvimi gali išsivystyti tiamino trūkumas. Virimas šį fermentą suardo.
Kaulai, oda ir prieskoniai
- Kaulai. Smulkūs žuvies kaulai gali įstrigti burnoje, gerklėje ar žarnyne. Prieš duodami išrinkite visus kaulus. Konservuotų sardinių kaulai paprastai būna suminkštėję.
- Oda. Išvirta oda be žvynų nepavojinga, bet riebi, todėl duokite nedaug.
- Prieskoniai. Druska, česnakai, svogūnai, citrina ir aštrūs prieskoniai netinka.
Kokių žuvies produktų vengti
- Sūdyta ir rūkyta žuvis – labai daug druskos.
- Marinuota silkė – druska, actas, svogūnai.
- Kepta panieruota žuvis ir žuvies piršteliai – riebalai, druska, prieskoniai.
- Žuvies konservai aliejuje ar padaže.
- Krabų lazdelės – daug druskos ir priedų, mažai žuvies.
Kiek žuvies galima duoti
Kaip skanėstą ar priedą prie įprasto maisto:
- mažiems šunims – keli šaukštai išvirtos žuvies kelis kartus per savaitę;
- dideliems – iki 100 g kelis kartus per savaitę, mažinant pagrindinio maisto kiekį.
Jei norite žuvimi šerti nuolat, rinkitės visavertį žuvies pagrindo šunų maistą arba namuose gaminamą racioną, subalansuotą su specialistu. Plačiau – straipsnyje „Namuose gaminamas maistas šunims“.
Žuvų taukai
Žuvų taukai, skirti šunims, kartais rekomenduojami esant odos alergijoms, sąnarių ligoms ar inkstų ligoms. Tačiau dozę reikia aptarti su veterinaru, nes per daug taukų gali sukelti viduriavimą, svorio augimą ar kraujo krešėjimo sutrikimų. Plačiau – straipsnyje „Šunų papildai“.
Maistinė vertė
| 100 g virtos žuvies | Lašiša | Menkė |
|---|---|---|
| Energija | apie 200 kcal | apie 105 kcal |
| Baltymai | apie 22 g | apie 23 g |
| Riebalai | apie 12 g | apie 1 g |
O katėms?
Katės taip pat gali valgyti virtą žuvį be kaulų, tačiau ji neturėtų sudaryti didžiosios raciono dalies. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Ar katė gali valgyti tuną?“.
Trumpai
Virta ar kepta žuvis be kaulų ir prieskonių šunims yra vertingas baltymų ir omega-3 šaltinis. Venkite žalios, sūdytos, rūkytos ir marinuotos žuvies, išrinkite kaulus ir rinkitės mažesnes žuvis su mažiau gyvsidabrio.
