Šuo ėda žemes, akmenis, smėlį ar kitus nevalgomus daiktus (tai vadinama pika) dažniausiai iš nuobodulio, smalsumo ar įpročio, ypač jei tai šuniukas. Tačiau pika gali būti ir virškinimo sutrikimų, pykinimo, mitybos trūkumų, mažakraujystės ar nerimo ženklas. Akmenys gali užkimšti žarnyną ir skelti dantis, todėl šį elgesį reikia stabdyti ir, jei jis nuolatinis, pasitarti su veterinaru.
Dažniausios priežastys
- Šuniukų smalsumas. Šuniukai pasaulį tyrinėja burna, ypač keičiantis dantims (šuniuko dantų keitimasis).
- Nuobodulys. Šuo, kuriam trūksta veiklos, ieško užsiėmimų (protinė veikla šunims).
- Dėmesio siekimas. Kai šeimininkas puola atimti akmenį, šuniui tai tampa žaidimu.
- Pykinimas ir virškinimo sutrikimai. Šuo gali ėsti žemes ar žolę, kai blogai jaučiasi.
- Mitybos trūkumai – retai, jei šuo šeriamas visaverčiu maistu.
- Ligos. Mažakraujystė, kai kurios hormoninės ar žarnyno ligos.
- Nerimas ir kompulsyvus elgesys.
- Kvapai. Žemėse gali būti maisto likučių, trąšų ar gyvūnų pėdsakų.
Kodėl tai pavojinga
| Ką ėda šuo | Galimas pavojus |
|---|---|
| Akmenys | Žarnyno užsikimšimas, skilę dantys |
| Smėlis | Žarnyno užsikimšimas, ypač suėdus daug paplūdimyje |
| Žemės | Parazitai, trąšos, pesticidai |
| Medžio drožlės, pagaliai | Burnos ir žarnyno sužalojimai |
| Audiniai, kojinės | Žarnyno užsikimšimas |
Skubiai pas veterinarą, jei šuo
- prarijo akmenį, kojinę ar kitą daiktą;
- vemia, ypač kelis kartus, ir atsisako ėsti;
- neišsituština, jam skauda pilvą;
- yra vangus, jo dantenos blyškios.
Plačiau apie praryjamus daiktus: užspringimas gyvūnui ir kada vėmimas skubus.
Ką daryti
- Išmokykite komandas „palik“ ir „išmesk“ (pagrindinės komandos).
- Mainykite – pasiūlykite skanėstą vietoj akmens, o ne vykitės šunį.
- Prižiūrėkite pasivaikščiojimuose ir kieme, kur daug akmenų.
- Duokite tinkamų kramtukų (saugūs žaislai ir kramtalai).
- Užtikrinkite judėjimą ir uoslės žaidimus.
- Apsvarstykite antsnukį pasivaikščiojimams, jei šuo praryja pavojingus daiktus, iš anksto prie jo pripratinę (antsnukio pratinimas).
Patarimas
Jei šuo ėda žemes ar žolę tik retkarčiais, stebėkite, ar tai sutampa su vėmimu ar viduriavimu. Tai padeda suprasti, ar priežastis gali būti virškinimo sutrikimas.
Apie žolės ir išmatų ėdimą rašome atskirai: šuo ėda išmatas ir žolę.
