Suaugusi katė per parą dažniausiai miega 12–16 valandų, o kačiukai ir senos katės – net iki 20 valandų. Tai daugiau nei daugumos kitų naminių gyvūnų, tačiau katei tai visiškai normalu. Šiame straipsnyje rasite, kodėl katės tiek miega, kiek miego reikia skirtingo amžiaus katėms, kodėl jos aktyvios naktį ir kada mieguistumas gali būti ligos ženklas.
Kiek miega katė pagal amžių
| Amžius | Miego per parą |
|---|---|
| Kačiukas (iki 6 mėn.) | iki 18–20 val. |
| Jauna ir suaugusi katė | 12–16 val. |
| Vyresnė ir sena katė (nuo 11 m.) | 16–20 val. |
Didelė dalis šio laiko yra ne gilus miegas, o lengvas snaudimas, kai katė guli užsimerkusi, bet ausimis seka kiekvieną garsą.
Kodėl katės tiek miega
Medžiotojo prigimtis
Katės yra plėšrūnės. Gamtoje katė medžioja trumpais, intensyviais protrūkiais: sėlina, šoka, gaudo. Tam reikia daug energijos, todėl likusį laiką ji taupo jėgas. Net namų katė, kuri maistą gauna dubenėlyje, išlaiko tą patį ritmą.
Lengvas ir gilus miegas
Maždaug trys ketvirtadaliai katės miego yra lengvas snaudimas. Tokioje būsenoje katė gali per akimirką pašokti. Gilus miegas trunka trumpai. Jo metu katė dažnai guli ištiesusi kojas ar susirietusi į kamuoliuką, gali krūpčioti, judinti ūsus ir letenas. Tikėtina, kad tuo metu ji sapnuoja.
Aplinka ir nuobodulys
Namų katė, kuriai trūksta veiklos, dažnai miega daugiau nei lauke vaikštanti katė. Šaltomis ir apniukusiomis dienomis katės taip pat miega ilgiau.
Kodėl katė aktyvi naktį ir anksti ryte
Katės nėra tikri naktiniai gyvūnai. Jos yra krepuskulinės, t. y. aktyviausios sutemus ir auštant, kai gamtoje aktyviausi jų grobio gyvūnai. Todėl daugelis kačių šėlsta vakare ir žadina šeimininkus 5 valandą ryto.
Šį ritmą galima švelniai pakeisti. Padeda aktyvus žaidimas prieš miegą, po kurio katė gauna vakarienę, bei rytinio maisto atidavimas ne iškart pabudus, o šiek tiek vėliau, kad katė neišmoktų, jog žadinimas atneša maistą. Daugiau patarimų rasite straipsnyje „Katė aktyvi naktį“.
Geriausias vakaro ritualas katei: 10–15 minučių žaidimas su meškere, imituojantis medžioklę, po to maistas, o tada rami vieta miegui. Medžioklė, grobis, maistas ir miegas yra natūrali katės seka.
Kur katės mėgsta miegoti
Katės renkasi vietas, kurios yra šiltos, saugios ir iš kurių gerai matyti aplinka. Todėl jos mėgsta palanges, spintų viršus, dėžes, vietas prie radiatoriaus ir šeimininko lovą. Katės dažnai keičia miegojimo vietas, kartais kas kelias dienas ar savaites. Taip jos elgiasi ir gamtoje, kad būtų sunkiau surandamos.
Kad katė gerai išsimiegotų, verta turėti kelias poilsio vietas skirtinguose aukščiuose: minkštą guolį, aukštą lentyną ar draskyklės platformą ir uždarą slėptuvę. Apie tai rašome straipsnyje „Katės guolis ir poilsio vietos“.
Kada mieguistumas gali būti ligos ženklas
Kadangi katės daug miega, ligą pastebėti sunku. Svarbiausia stebėti ne valandų skaičių, o pokyčius. Sunerimti verta, jei katė:
- staiga miega gerokai daugiau nei įprastai ir nesidomi žaidimais ar aplinka;
- mažiau ėda arba visai neėda ilgiau nei parą;
- slepiasi neįprastose vietose, pavyzdžiui, po lova ar spintoje;
- miega susigūžusi, pakėlusi kailį ar neįprasta poza;
- nebešoka į aukštas vietas, kur anksčiau mėgdavo gulėti;
- daugiau geria vandens ar dažniau lankosi kraiko dėžutėje;
- nebeprižiūri kailio.
Didesnį mieguistumą gali sukelti skausmas, karščiavimas, inkstų liga, mažakraujystė, diabetas ar kitos ligos. Katės, kuri neėda ilgiau nei parą, ypač nutukusios, negalima palikti laukti, nes joms gresia kepenų suriebėjimas. Plačiau apie ženklus, kurie reikalauja dėmesio, rašome straipsnyje „Kaip atpažinti skausmą šuniui ir katei“.
O jei katė miega per mažai?
Neramumas, nuolatinis vaikščiojimas, kniaukimas ir negebėjimas ilgai gulėti taip pat gali reikšti problemą. Vyresnėms katėms tai gali būti hipertiroidizmo požymis. Ši liga pagreitina medžiagų apykaitą, todėl katė daug ėda, bet liesėja, tampa nerami. Apie ją rašome straipsnyje „Hipertiroidizmas katėms“.
Kitos priežastys gali būti stresas, nauji gyvūnai namuose, ruja ar nuobodulys. Senoms katėms neramumas naktį gali būti ir kognityvinių pokyčių ženklas.
Kaip padėti katei gerai ilsėtis
- Kasdien žaiskite su kate aktyviai, ypač vakare.
- Įrenkite kelias šiltas, ramias poilsio vietas, kurių katė galėtų rinktis.
- Nežadinkite miegančios katės be reikalo ir išmokykite to vaikus.
- Jei namuose kelios katės, pasirūpinkite, kad kiekviena turėtų savo vietą miegoti.
- Vyresnei katei padėkite laipteliais ar pakylomis pasiekti mėgstamas vietas.
Miego pozos ir ką jos reiškia
- Susirietusi į kamuoliuką, uodega prie nosies. Katė saugo šilumą ir jaučiasi saugiau. Dažna poza vėsioje patalpoje.
- Ant šono ar nugaros, pilvu į viršų. Katė visiškai atsipalaidavusi ir pasitiki aplinka. Tai nebūtinai kvietimas glostyti pilvą.
- „Duonos kepalėlis“ – letenos po savimi. Katė ilsisi, bet gali greitai pašokti. Jei katė ilgai taip sėdi susigūžusi, akis primerkusi ir nesidomi aplinka, tai gali būti skausmo ženklas.
- Uždengusi akis letena. Katė dažniausiai tiesiog slepiasi nuo šviesos.
Ar leisti katei miegoti lovoje
Daugelis kačių labai mėgsta miegoti šalia šeimininko, nes ten šilta ir saugu. Sveikai, nuo parazitų apsaugotai namų katei tai paprastai nekenkia. Tačiau:
- katė gali žadinti anksti ryte, ypač jei išmoko, kad taip gauna maisto;
- alergiškiems žmonėms geriau, kai katė į miegamąjį neina;
- lauke vaikštanti katė gali parnešti blusų ir erkių, todėl jai būtina reguliari apsauga;
- labai mažiems kūdikiams katė neturėtų miegoti toje pačioje lovoje.
Jei norite, kad katė miegotų savo vietoje, padėkite jai šiltą guolį su jūsų kvapu turinčiu audiniu ir nuosekliai laikykite miegamojo duris uždarytas.
Trumpai
Katės miega 12–16 valandų per parą, o kačiukai ir senos katės iki 20 valandų. Tai normalu, nes katės yra medžiotojos, taupančios energiją. Svarbu stebėti pokyčius: staiga padidėjęs mieguistumas, ypač kartu su apetito praradimu ar slapstymusi, yra priežastis kreiptis į veterinarą.
