Gyvūno augintinio pasas – tai Europos Sąjungos dokumentas šunims, katėms ir šeškams, reikalingas keliaujant su augintiniu tarp ES šalių. Jį išduoda įgaliotas veterinarijos gydytojas. Kad augintinis galėtų keliauti, jis turi būti paženklintas mikroschema ir paskiepytas nuo pasiutligės, o po pirmojo skiepo turi praeiti bent 21 diena. Paso galiojimas neribotas, jei pasiutligės skiepai atnaujinami laiku.
Kam reikalingas augintinio pasas
Pasas reikalingas, kai su šunimi, kate ar šešku keliaujate į kitą ES šalį ar grįžtate iš jos. Jame įrašomi:
- savininko duomenys;
- gyvūno aprašymas ir mikroschemos numeris;
- pasiutligės skiepai;
- kai kuriais atvejais – kiti skiepai, antiparazitinės procedūros ir tyrimai.
Daug veterinarijos klinikų pase žymi ir įprastus skiepus, todėl jis dažnai naudojamas kaip augintinio sveikatos knygelė ir keliaujant po Lietuvą. Apie privalomą ženklinimą ir registraciją plačiau rašome straipsnyje šuns ženklinimas mikroschema ir registracija.
Kaip gauti pasą Lietuvoje
- 1Pasirinkite veterinarijos kliniką, kurios gydytojas turi teisę išduoti gyvūnų augintinių pasus. Tai galima pasitikslinti paskambinus į kliniką.
- 2Paženklinkite augintinį mikroschema, jei jis dar nepaženklintas. Mikroschema turi būti įvesta prieš pasiutligės skiepą arba tą pačią dieną prieš skiepijant.
- 3Paskiepykite augintinį nuo pasiutligės. Pirmas skiepas atliekamas ne anksčiau kaip 12 savaičių amžiaus.
- 4Veterinaras užpildo pasą, įrašo mikroschemos numerį ir skiepo duomenis.
- 5Patikrinkite, ar augintinis įregistruotas Gyvūnų augintinių registre ir ar duomenys teisingi.
Paso kaina priklauso nuo klinikos. Dažnai pasas išduodamas tame pačiame vizite kartu su skiepu ar mikroschema.
Pasą pasidarykite iš anksto, ne savaitę prieš kelionę. Po pirmojo pasiutligės skiepo turi praeiti bent 21 diena, kol augintinis galės keliauti.
Pagrindiniai reikalavimai keliaujant ES
| Reikalavimas | Ką būtina žinoti |
|---|---|
| Ženklinimas | Mikroschema arba aiškiai įskaitoma tatuiruotė, padaryta iki 2011 m. liepos 3 d. |
| Pasiutligės skiepas | Pirmas skiepas – ne jaunesniam nei 12 savaičių gyvūnui |
| Laukimo laikas | Bent 21 diena po pirmojo skiepo |
| Revakcinacija | Iki baigiantis ankstesnio skiepo galiojimui, kitaip 21 dienos laukimas taikomas iš naujo |
| Kaspinuočių profilaktika | Šunims, vykstantiems į Suomiją, Airiją, Maltą, Norvegiją ar Šiaurės Airiją, 1–5 dienos iki atvykimo |
| Augintinių skaičius | Ne daugiau kaip 5, išskyrus atvejus, kai vykstama į parodas ar varžybas |
Kadangi pirmas skiepas atliekamas ne anksčiau kaip 12 savaičių amžiaus, o po jo reikia palaukti 21 dieną, jaunesni nei maždaug 15 savaičių šuniukai ir kačiukai tarp ES šalių keliauti paprastai negali. Kai kurios šalys taiko ir papildomų taisyklių, todėl prieš kelionę pasitikrinkite tikslios šalies reikalavimus.
Kelionės už ES ribų
Vykstant į šalis už ES ribų gali reikėti papildomų dokumentų: veterinarijos sertifikato, pasiutligės antikūnų tyrimo ar kitų procedūrų. Grįžtant iš kai kurių ne ES šalių, antikūnų tyrimą reikia atlikti iš anksto ir palaukti 3 mėnesius po kraujo mėginio paėmimo. Todėl kelionę už ES verta planuoti kelis mėnesius į priekį ir pasitarti su veterinaru bei paskirties šalies atstovybe.
Dažnos klaidos
- Pasiutligės skiepas atliktas prieš mikroschemą – tokiu atveju skiepas keliaujant gali būti nepripažintas.
- Pavėluota revakcinacija – vėl tenka laukti 21 dieną.
- Pamiršta kaspinuočių profilaktika vykstant į Suomiją ar Norvegiją.
- Nesutampantys duomenys – pase ir registre turi sutapti mikroschemos numeris ir savininko duomenys.
- Pirktas gyvūnas iš užsienio su „pasu“, bet per jaunas pagal skiepų datas. Plačiau: gyvūno įsigijimas iš užsienio.
Prieš kelionę pasižiūrėkite ir mūsų straipsnius kelionės su šunimi, kelionės su kate ir leišmaniozė ir kitos kelionių ligos.
