Aliaskos malamutas

Kilmė ir istorija

Aliaskos malamutas – viena seniausių arktinių šunų veislių. Jis pavadintas Mahlemiutų inuitų genties, gyvenusios šiaurės vakarų Aliaskoje, vardu. Šie žmonės tūkstančius metų naudojo galingus šunis sunkioms rogėms traukti, ruonių ir lokių medžioklei bei stovykloms saugoti. Šunys gyveno kartu su šeimomis, todėl tapo draugiški žmonėms.

XIX a. pabaigoje, prasidėjus aukso karštligei, į Aliaską plūstantys aukso ieškotojai labai vertino stiprius rogių šunis. Daugelis malamutų buvo sukryžminti su kitomis veislėmis, todėl grynų šunų liko nedaug. XX a. 3 dešimtmetyje veisėjai ėmėsi atkurti originalų tipą.

Malamutai dalyvavo poliarinėse ekspedicijose, įskaitant admirolo Ričardo Berdo ekspedicijas į Antarktidą, o Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo paieškos ir gelbėjimo bei transporto šunimis. 1935 m. Amerikos kinologų klubas pripažino veislę, o 2010 m. malamutas paskelbtas oficialiu Aliaskos valstijos šunimi.

Išvaizda

Aliaskos malamutas – didelis, galingas, tvirto kaulo ir gilios krūtinės šuo, sukurtas jėgai ir ištvermei, o ne greičiui. Galva plati ir galinga, akys migdolo formos, rudos (mėlynos akys standarte nepageidaujamos). Ausys vidutinio dydžio, trikampės, stačios. Uodega puošniai apaugusi ir nešiojama virš nugaros kaip mojuojanti plunksna.

Kailis dvigubas: šiurkštūs, tankūs viršutiniai plaukai ir stora, riebi, vilnonė pavilnė, kuri apsaugo nuo itin žemos temperatūros. Spalvos svyruoja nuo šviesiai pilkos iki juodos, taip pat būna sabalo ir raudonos. Malamutai visada turi baltą pilvą, kojas ir kaukę ant veido. Vienintelė vienspalvė leidžiama spalva – grynai balta.

Malamutai dažnai painiojami su Sibiro haskiais, tačiau malamutai gerokai stambesni, sunkesni ir turi tik rudas akis.

Charakteris ir temperamentas

Malamutai yra draugiški, meilūs ir labai socialūs su žmonėmis. Jie mėgsta būti šalia šeimos ir dažniausiai draugiški net svetimiems, todėl kaip sargai netinka. Su vaikais, su kuriais auga, malamutai paprastai būna kantrūs ir žaismingi, tačiau dėl jėgos ir dydžio reikia priežiūros.

Malamutai retai loja, tačiau dažnai „kalba“ – staugia, urzgia ir skleidžia įvairius garsus. Jie yra savarankiški, protingi ir dažnai užsispyrę – kaip ir kiti rogių šunys, malamutai priima sprendimus savarankiškai.

Būdingi iššūkiai: malamutai dažnai nesutaria su kitais šunimis, ypač tos pačios lyties. Jų medžioklės instinktas labai stiprus – katės, triušiai ir paukščiai gali būti suvokiami kaip grobis. Malamutai mėgsta kasti ir gali sunaikinti kiemą. Kai kurie saugo maistą. Be pakankamos veiklos jie tampa destruktyvūs.

Malamutai dažnai būna labai išraiškingi ir „pasakoja“ šeimininkams apie savo dieną. Jie mėgsta būti dėmesio centre ir gali būti gana įkyrūs, jei negauna pakankamai veiklos. Su tinkamu krūviu malamutai namuose būna ramūs ir mėgsta ilsėtis šalia šeimininkų.

Dresūra ir socializacija

Malamutai protingi, tačiau labai savarankiški ir užsispyrę. Jie dažnai įvertina, ar komanda turi prasmę, ir ne visada iškart paklūsta. Dresūrai reikia patyrusio, nuoseklaus ir kantraus šeimininko. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, maisto skanėstai ir įvairios, trumpos treniruotės.

Socializaciją būtina pradėti nuo mažens: supažindinti šuniuką su įvairiais žmonėmis, ramiais šunimis ir kitais gyvūnais. Net gerai socializuotas malamutas gali nesutarti su tos pačios lyties šunimis.

Malamutams labiausiai tinka veikla, kurioje jie gali traukti: rogių sportas, svorio traukimas, kanikrosas, vežimėlių traukimas. Tokia veikla išnaudoja jų prigimtinius instinktus ir padeda išvengti destruktyvaus elgesio namuose.

Priežiūra

• Kailis: šukuoti 2–3 kartus per savaitę, o šėrimosi laikotarpiu (1–2 kartus per metus) – kasdien, nes tuomet iškrenta milžiniškas kiekis pavilnės.
• Kirpimas: malamutų nekirpkite – dvigubas kailis apsaugo ir nuo šalčio, ir nuo karščio.
• Maudymas: retai, kelis kartus per metus, po to būtina kruopščiai išdžiovinti pavilnę.
• Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
• Fizinis aktyvumas: mažiausiai 2 valandos per dieną: ilgi žygiai, kanikrosas, rogių ar vežimėlių traukimas.

Kiemas turi būti aptvertas aukšta, tvirta tvora, o jos apačia apsaugota nuo pasikasimo. Malamutus neaptvertose vietose geriau vedžioti su pavadėliu. Vasarą jiems būtinas šešėlis, vėsi vieta ir daug vandens – karštis malamutams pavojingas.

Šėrimosi metu verta šukuoti lauke ir naudoti pavilnės grėbliuką – taip namuose bus mažiau plaukų.

Mityba

Rekomenduojamas kokybiškas didelių veislių šunims skirtas maistas su pakankamu baltymų ir riebalų kiekiu. Suaugusiam 35–40 kg malamutui paprastai reikia apie 400–550 g sauso maisto per dieną, priklausomai nuo aktyvumo ir metų laiko. Rogių sportu užsiimantiems šunims žiemą reikia gerokai daugiau kalorijų.

Svarbu: malamutai yra ekonomiški maistui, tačiau labai linkę nutukti, jei gauna per daug ir juda mažai. Dėl storo kailio antsvorį sunku pastebėti, todėl reguliariai apčiuopkite šonkaulius.

Kai kurie malamutai saugo savo dubenėlį, todėl juos geriau šerti atskirai nuo kitų gyvūnų. Malamutams kartais pasitaiko cinko trūkumo dermatozė, todėl odos problemas verta aptarti su veterinaru.

Vanduo malamutui visada turi būti pasiekiamas, ypač po fizinio krūvio.

Sveikata ir paveldimos ligos

Dažniausios veislės sveikatos problemos:

• Klubų sąnarių displazija
• Chondrodisplazija (nykštukiškumas)
• Paveldima polineuropatija
• Hipotireozė
• Katarakta
• Dieninis aklumas (kūgelių degeneracija)
• Cinko trūkumo dermatozė

Aliaskos malamutai paprastai būna tvirti ir ištvermingi, tačiau veislėje yra kelios paveldimos ligos. Klubų displazija – dažniausia problema, todėl tėvų sąnarių tyrimai būtini.

Chondrodisplazija sukelia trumpas, kreivas kojas ir nykštukiškumą, o paveldima polineuropatija – nervų pažeidimą, pasireiškiantį silpnumu ir koordinacijos sutrikimais. Abi ligos nustatomos genetiniais testais. Dieninis aklumas reiškia, kad šuo prastai mato ryškioje šviesoje, nors tamsoje mato gerai.

Hipotireozė pasireiškia svorio didėjimu, vangumu ir kailio problemomis, o paprastai kontroliuojama vaistais.

Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) displazijos vertinimas, akių tyrimas, genetiniai polineuropatijos ir chondrodisplazijos testai, skydliaukės funkcijos tyrimas.

Šuniuko įsigijimas Lietuvoje

Lietuvoje malamutų veislynų yra nedaug. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 800–1 500 €.

• Paprašykite tėvų sąnarių, akių ir genetinių testų rezultatų.
• Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti draugiškas ir subalansuotas.
• Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
• Jei namuose yra kitas šuo ar katė, pasitarkite su veisėju dėl suderinamumo.

Leidimas: Aliaskos malamutas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.

Jei norite suaugusio malamuto, verta pasidomėti šiaurinių veislių šunų globos bendruomenėmis. Globėjai paprastai gerai pažįsta šuns charakterį ir gali patarti, ar jis tiks jūsų šeimai.