Lietuvos prieglaudose ir globos organizacijose namų laukia daug šunų ir kačių – nuo šuniukų ir kačiukų iki vyresnių gyvūnų. Priglaudę gyvūną, ne tik suteikiate jam antrą šansą, bet ir dažnai gaunate jau paskiepytą, kastruotą, paženklintą augintinį, kurio charakteris žinomas. Šiame straipsnyje paaiškiname, kaip vyksta priglaudimo procesas ir ką svarbu žinoti.
Trumpai:
- Prieglaudose yra įvairaus amžiaus, dydžio ir charakterio gyvūnų, įskaitant grynaveislius.
- Daugelis gyvūnų jau paskiepyti, kastruoti ir paženklinti.
- Prieglaudos darbuotojai padeda parinkti gyvūną pagal jūsų gyvenimo būdą.
- Dažnai pasirašoma globos sutartis, kartais organizacija lankosi namuose.
- Gyvūnui reikia laiko prisitaikyti naujuose namuose.
Kodėl verta priglausti
- Suteikiate namus gyvūnui, kuriam jų reikia.
- Dažnai gyvūnas jau paskiepytas, kastruotas, paženklintas.
- Suaugusio gyvūno charakteris jau žinomas.
- Prieglaudos darbuotojai gali papasakoti apie gyvūno elgesį.
- Neprisidedate prie dauginimo fabrikų verslo.
- Galite rasti ir grynaveislių gyvūnų.
Kaip vyksta procesas
- Peržiūrite prieglaudos ar organizacijos gyvūnų sąrašą internete.
- Užpildote anketą ar susisiekiate su organizacija.
- Pokalbis apie jūsų gyvenimo būdą, būstą, patirtį.
- Susipažinimas su gyvūnu, kartais kelis kartus.
- Kai kurios organizacijos apsilanko jūsų namuose.
- Pasirašoma globos ar priglaudimo sutartis, kartais sumokamas mokestis.
- Gyvūnas keliauja į naujus namus, organizacija dažnai domisi jo adaptacija.
Ką paklausti apie gyvūną
- Kokia gyvūno istorija – iš kur jis atsirado?
- Kaip jis elgiasi su žmonėmis, vaikais, kitais šunimis, katėmis?
- Ar švarus, ar pratintas prie pavadėlio?
- Ar yra baimių ar elgesio problemų?
- Kokia jo sveikatos būklė, kokie skiepai ir procedūros atliktos?
- Kokiu maistu jis šeriamas?
- Kaip jis pakelia buvimą vienas?
Kaip pasirinkti gyvūną
Pasakykite darbuotojams, koks jūsų gyvenimo būdas, kiek laiko turite, ar yra vaikų ar kitų gyvūnų, kokio aktyvumo gyvūno norite. Jie gerai pažįsta gyvūnus ir gali patarti, kuris labiausiai tiks. Nesirinkite vien pagal nuotrauką – svarbiausia charakteris. Prieglaudoje gyvūnai dažnai elgiasi kitaip nei namuose, nes patiria stresą.
Globos sutartis
Daugelis organizacijų sudaro sutartį, kurioje aprašomos naujojo šeimininko pareigos: rūpintis gyvūno gerove, veterinarine priežiūra, neperleisti jo kitiems be organizacijos žinios, informuoti apie gyvūno būklę. Kartais sutartyje numatyta, kad gyvūnas grąžinamas organizacijai, jei negalite jo toliau laikyti. Atidžiai perskaitykite sutartį.
Priglaudimo mokestis
Kai kurios prieglaudos ir organizacijos prašo priglaudimo mokesčio ar paramos. Jis paprastai padengia dalį išlaidų skiepams, kastracijai, ženklinimui ir gydymui, todėl dažniausiai yra daug mažesnis už tikrąsias organizacijos išlaidas. Kitos organizacijos gyvūnus atiduoda nemokamai.
Vyresni gyvūnai ir specialių poreikių gyvūnai
Vyresni gyvūnai prieglaudose dažnai laukia ilgiausiai, nors jie dažnai ramūs, jau išmokyti ir puikiai tinka ramesnėms šeimoms. Gyvūnai su lėtinėmis ligomis ar negalia taip pat gali gyventi kokybišką gyvenimą. Jei turite galimybę, apsvarstykite tokio gyvūno priglaudimą.
Laikinoji globa
Jei nesate tikri, ar pasiruošę nuolatiniam gyvūnui, galite tapti laikinuoju globėju. Organizacija paprastai padengia veterinarines išlaidas, o jūs suteikiate gyvūnui namų aplinką, kol jis ras nuolatinius namus. Tai padeda gyvūnui, organizacijai ir jums – išbandote, kaip gyventi su augintiniu.
Pasiruošimas pirmosioms dienoms
Prieš parsiveždami gyvūną, paruoškite namus: guolį, dubenėlius, maistą, pavadėlį ir petnešas šuniui, kraiko dėžę ir draskyklę katei. Pirmosiomis dienomis gyvūnui reikia ramybės, pastovios dienotvarkės ir laiko apsiprasti. Daugiau apie tai – mūsų straipsniuose apie šuns ir katės adaptaciją.
Jei kyla sunkumų
Pirmosiomis savaitėmis gali atsirasti elgesio sunkumų – švaros problemų, baimės, išsiskyrimo nerimo. Tai dažnai normalu. Kreipkitės į organizaciją – daugelis jų teikia patarimus ir pagalbą. Jei reikia, pasitarkite su elgesio specialistu. Daugelis problemų išsisprendžia gyvūnui prisitaikius.
Prieglaudos ir globos organizacijos
Lietuvoje gyvūnus globoja savivaldybių prieglaudos ir įvairios gyvūnų globos organizacijos. Kai kurios jų turi savo patalpas, kitos gyvūnus laiko laikinųjų globėjų namuose. Pastaruoju atveju globėjai dažnai labai gerai žino gyvūno charakterį, nes gyvūnas gyvena namų aplinkoje. Prieš priglausdami, pasidomėkite organizacija ir tuo, kaip ji vykdo priglaudimo procesą.
Taisyklė „3–3–3“
Daugelis globos organizacijų mini paprastą orientyrą: pirmąsias tris dienas gyvūnas dažnai būna įsitempęs ir sutrikęs, per tris savaites pradeda priprasti prie dienotvarkės ir namų, o maždaug per tris mėnesius pasijunta kaip namie ir atskleidžia tikrąjį charakterį. Tai nėra griežta taisyklė – kai kurie gyvūnai prisitaiko greičiau, kiti lėčiau. Tačiau ji primena, kad kantrybė pirmosiomis savaitėmis labai svarbi.
Vaikai ir kiti gyvūnai
Jei namuose yra vaikų ar kitų gyvūnų, būtinai apie tai pasakykite organizacijai. Daugelis prieglaudų patikrina, kaip gyvūnas elgiasi su kitais šunimis, katėmis ar vaikais, ir gali organizuoti susipažinimą prieš priglaudžiant. Pavyzdžiui, šunį su jūsų esamu šunimi verta supažindinti neutralioje teritorijoje. Tai padeda išvengti nusivylimų ir sumažina grąžinimo tikimybę.
Kaip padėti, jei negalite priglausti
Ne kiekvienas gali priimti gyvūną į namus, tačiau prieglaudoms galima padėti ir kitaip: savanoriauti vedžiojant šunis ar socializuojant kates, aukoti maistą, kraiką ar antklodes, skirti dalį gyventojų pajamų mokesčio, dalintis skelbimais apie namų ieškančius gyvūnus socialiniuose tinkluose. Kiekviena tokia pagalba padeda gyvūnams greičiau rasti namus.
Pirmasis vizitas pas veterinarą
Net jei gyvūnas iš prieglaudos jau paskiepytas ir kastruotas, per pirmąsias savaites verta nuvesti jį pas savo veterinarą. Jis įvertins bendrą sveikatos būklę, patikrins dantis, svorį, odą, aptars skiepų ir antiparazitinių priemonių grafiką. Atsineškite visus iš prieglaudos gautus dokumentus. Taip pat įsitikinkite, kad gyvūnas registre perregistruotas jūsų vardu.
Kantrybė ir lūkesčiai
Svarbu neturėti nerealių lūkesčių. Gyvūnas iš prieglaudos gali turėti praeities patirčių, apie kurias nieko nežinote, todėl kai kurios jo reakcijos gali būti netikėtos. Nebauskite už baimę ar klaidas, o mokykite švelniais, pozityviais metodais. Daugelis šeimininkų po kelių mėnesių sako, kad jų gyvūnas pasikeitė neatpažįstamai – tapo pasitikinčiu, žaismingu ir labai prisirišusiu.
Ryšys su organizacija
Palaikykite ryšį su organizacija, iš kurios priglaudėte gyvūną. Daugelis jų mielai gauna nuotraukų ir naujienų apie buvusių globotinių gyvenimą. Tai džiugina savanorius ir padeda kitiems žmonėms apsispręsti priglausti gyvūną. Be to, organizacija dažnai gali patarti, jei kyla klausimų dėl elgesio ar sveikatos.
Dažniausi nuogąstavimai
Daugelis žmonių baiminasi, kad gyvūnas iš prieglaudos bus sergantis, agresyvus ar nemokantis gyventi namuose. Iš tikrųjų dauguma gyvūnų patenka į prieglaudas dėl žmonių aplinkybių: persikraustymo, alergijų, šeimininko ligos ar mirties, laiko stokos. Prieglaudų darbuotojai stengiasi atvirai papasakoti apie kiekvieno gyvūno ypatumus, kad naujieji šeimininkai žinotų, ko tikėtis. Atviras pokalbis su jais padeda išsklaidyti daugelį abejonių.
Gyvūnas su specialiais poreikiais
Jei priglaudžiate gyvūną su lėtine liga ar negalia, iš anksto aptarkite su organizacija ir veterinaru gydymo planą, išlaidas ir priežiūros reikalavimus. Kai kurios organizacijos padeda padengti dalį tokių gyvūnų gydymo išlaidų. Daugelis tokių gyvūnų gyvena laimingai ir ilgai, o jų šeimininkai sako, kad tai viena prasmingiausių patirčių.
Pirmoji diena namuose
Pirmąją dieną stenkitės išlaikyti ramybę: nekvieskite svečių, neorganizuokite ilgų išvykų. Parodykite gyvūnui jo guolį, vandens dubenėlį, šuniui – vietą tualetui lauke, katei – kraiko dėžę. Leiskite jam pačiam tyrinėti aplinką ir nesiekite iš karto glostyti ar laikyti ant rankų. Kai kurie gyvūnai pirmomis dienomis mažai ėda ar slepiasi – tai dažnai normalu, tačiau jei gyvūnas visiškai neėda ilgiau nei parą ar dvi, pasitarkite su veterinaru.
Reikia veterinaro pagalbos? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Mitai ir faktai
Mitas: Prieglaudose tik sergantys ar „blogi“ gyvūnai.
Faktas: Dauguma ten patenka dėl žmonių aplinkybių.
Mitas: Suaugęs gyvūnas neprisiriš prie naujo šeimininko.
Faktas: Dauguma labai stipriai prisiriša.
Mitas: Prieglaudose nėra grynaveislių.
Faktas: Grynaveislių gyvūnų taip pat pasitaiko.
Kiek tai kainuoja Lietuvoje
Orientacinės kainos Lietuvoje:
- Priglaudimo mokestis ar parama: dažnai nuo 0 iki kelių dešimčių ar šimto eurų.
- Pradinis daiktų rinkinys šuniui: apie 80–200 €.
- Pradinis daiktų rinkinys katei: apie 60–150 €.
- Pirmasis veterinaro vizitas: apie 25–50 €.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip priglausti gyvūną iš prieglaudos?
Susisiekti su organizacija, užpildyti anketą, susipažinti su gyvūnu ir pasirašyti sutartį.
Ar priglaudimas mokamas?
Kartais prašoma mokesčio ar paramos.
Ar gyvūnai iš prieglaudų paskiepyti?
Dažniausiai taip, priklausomai nuo amžiaus.
Ar galima priglausti grynaveislį?
Taip, kartais jų pasitaiko.
Kas yra laikinoji globa?
Gyvūno priežiūra namuose, kol jis ras nuolatinius namus.
Ar organizacija lankosi namuose?
Kai kurios – taip.
Ar vyresnis gyvūnas prisitaikys?
Dažniausiai taip.
Ką daryti, jei kyla sunkumų?
Kreiptis į organizaciją ir specialistus.
Ar galima grąžinti gyvūną?
Tai dažnai numatyta sutartyje, tačiau verta gerai apgalvoti iš anksto.
Kiek laiko gyvūnas prisitaiko?
Nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Šis straipsnis skirtas informavimo tikslais ir nepakeičia veterinarijos gydytojo ar teisininko konsultacijos. Prieš įsigydami gyvūną, pasitarkite su veterinaru, o dėl sutarčių ir dokumentų – su atitinkamais specialistais.
Parengė: keturkojai.lt redakcija. Atnaujinta: 2026-10-27.
